Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.

2023 m. lapkričio 22 d.

dalyvaujant prokurorams Inetai Žilinskienei, Jolantai Steponavičiūtei, Almai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. 2023 m. kovo 2 d., apie 4.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad įvykis įvyko naktį, jam važiuojant į namus. Grįžus į namus, iš paskos atvažiavo pareigūnai. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, tai buvo kovo 2 d. po 2 val. Važiavo „BMW“ automobiliu, valstybinio numerio nepamena. Automobilis priklauso mamai A. P.. Mama žinojo, kad išvažiuoja, leidimą naudotis automobiliu davė. Važiuodavo kada reikėjo, kas kartą neatsiklausdavo. (duomenys neskelbtini) buvo be tikslo, važinėjo nes negalėjo užmigti, skaudėjo dantį. Grįžus į kiemą iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai ir liepė pūsti. Jis nepūtė, sakė, kad nebevažiuoja, kelionė baigta, ir yra privačioje valdoje. Kad pareigūnai važiavo iš paskos, pamatė išlipęs iš mašinos. Jie važiavo be garsinio signalo. Jį kaltino, kad nestojo ir bėgo. Pasimetė, pasakė, kad niekur nevažiavo ir jo nestabdė. Išsiaiškino, kad iš paskos važiavo keletą kilometrų. Galėjo jį sustabdyti kelyje, bet nestabdė. Atsisakė pūsti, nes nepagrįstai prašė. Liepė pūsti, priežasties neaiškino. Jis buvo baigęs kelionę, todėl atsisakė. Stabdymo nebuvo, liepė pūsti kieme. Pareigūnai turėjo jį stabdyti. Jis neginčija, kad vairavo ir išlipo iš automobilio. Automobilyje buvo vienas ir blaivus. Iš principo nesitikrino girtumo, nes pareigūnai be priežasties liepė tai daryti. Jis savo kieme gali būti ir girtas. Prasilenkiant pasitraukė į kelkraštį ir prilėtino greitį. Jo vairavimas nepagrįstai sukėlė abejonių. Važiavo su prieš rūkiniais žibintais, ir jį akino, todėl pasitraukė į kelkraštį. Paeiti tiesia linija ar pataikyti į nosies galą neprašė, jokių testų neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes jam reikėjo išvykti į užsienį, tyrimas užsitęsė. Klausė tyrėjos, ką daryti, sakė gali prisipažinti ir viskas greičiau pasibaigs. Taip ir nusprendė padaryti, prisipažinti. Tyrėja R. G. jam sakė, kad jeigu prisipažins, byla bus baigta pagal laidavimą. Siūlė prisipažinti ir prisipažino. Vėliau norėjo pakeisti parodymus, bet neleido. Neblaiviam automobilio mama nebūtų davusi. Po sulaikymo jį vežė pas tyrėją, apklausė. Mama viską matė, ji dalyvavo įvykyje kieme. Pareigūnai išvežė mašiną, tėvai tai pamatę išėjo. Pradėjo aiškintis dėl mašinos, susikivirčijo. Tėtis bandė iš mašinos pasiimti daiktus, pareigūnai panaudojo „tazerį“.

Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. Datos nepamena, dirbo su A. Š.. Su T. Š. susitiko, kai sustabdė automobilį „BMW“. Po kelią „kreivazojo“, važiavo netiesiai, kilo įtarimai. Prasilenkiant jis nuvažiavo nuo asfalto ant kelkraščio. Jie apsisuko ir nutarė stabdyti. Važiavo su signalais ir švyturėliais. T. Š. važiavo daugiau nei 90 km/h, nestojo, sustojo tik kieme. Iš paskos važiavo 2-3 km, nepavyko pasivyti. (duomenys neskelbtini) kaime, privačiame kieme, sustojo. Kolega nuėjo prie vairuotojo, šis išlipęs svirduliavo. Siūlė tikrintis blaivumą, jis atsisakė teigdamas, kad blaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Kaltinamasis praeiti tiesia linija negalėjo ir nosies galo nepalietė, tokie testai buvo atlikti. Jį pasodino į tarnybinį automobilį, išaiškino atsakomybes, liepė pasitikrinti blaivumą. Iš namo buvo išėjęs vyriškis, jam paaiškino situaciją. Nurodė, kad jis globėjas. Tada išėjo moteris. Buvimą kieme filmavo „body“ kameros. Tarnybinio automobilio kameros taip pat užfiksavo, nes visada įjungtos. Kieme automobilio neišjungė, kameros veikė.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) PK tyrėja. T. Š. atsimena, jis buvo atvežtas iš areštinės, įteikė jam pranešimą, išaiškino teises. Asmuo kaltės nepripažino. Papildomai apklausiant pripažino kaltę ir sutiko, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojo savaitę laiko nesulaukė. Bylą baigė kaltinamuoju aktu. Kalbėjo su juo apie sąlygas, bet jo neįtakojo ir neįkalbinėjo, pats nusprendė prisipažinti. Apklausos protokolą jis pats skaitė, ir ji perskaitė garsiai, T. Š. pasirašė. Pastabų neišreiškė nei žodžiu, nei raštu, veiksmų neskundė.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo su kolega, patruliavo. Pamatė po kelią manevruojantį automobilį. Apsisuko ir pradėjo vytis, automobilis nestojo. Įvažiavo į kiemą ir sustojo. Jie važiavo su įjungtais švyturėliais. Kieme bėgęs asmuo pasakė, kad su jais nekalbės. Po kelią manevravo netolygiai, todėl nusprendė patikrinti. Apsisuko, tada stabdomas automobilis padidino greitį. Iki jo namų buvo netoli, galvojo, kad niekas nestabdys. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sukėlė įtarimų, todėl nutarė tikrinti girtumą. Jie visą laiką važiavo iš paskos. Kodėl atsisakė tikrintis girtumą, nepamena, bet atrodo sakė, kad kieme nesitikrins. Į kiemą buvo išėjęs vyras ir moteris, klausė kas nutiko. Vyriškis pasakė, kad „taip turėjo būti kažkada“. Ką sakė moteris, nepamena, bet jie konfliktavo. Automobilis buvo ne jaunuolio, o moters ar vyro. Prieštaravo, kad išveš automobilį. Viskas buvo filmuojama „body“ kamera. Stabdė įjungtais švyturėliais. Vairuotojas pamatęs įjungtus švyturėlius, turi sustoti, o sustojo įsukęs į kiemą, jie iš paskos važiavo. Garsinių signalų įjungti nereikia. Įjungtais švyturėliais stabdė. Alkotesterio antgalį jam padavė, kad užsidėtų.

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip pareigūnai kraustė mašiną, liepė vyrui paimti daiktus. Vyras išėjo paimti daiktų ir pamatė, kaip jį tampo, tąso už parankių, naudojo elektrošoką, prireikė medikų pagalbos. Pabudo, nes buvo laikas keltis, išgirdo lojantį šunį. Pažiūrėjus per langą pamatė stovintį pareigūnų automobilį. Užsivilkusi chalatą, išėjo į lauką, truputį pažiūrėjo ir grįžo apsirengti. Kvietėsi pagalbą, nes pareigūnai žiauriai elgėsi. Pagalba atvyko labai greitai, buvo mandagūs. T. ir vyrą perkėlė iš vienos mašinos į kitą ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo vyras ir T. iš (duomenys neskelbtini), tada pasakė, kas buvo. Išvežė automobilį, niekas neprisistatė ir nieko neaiškino. T. buvo normalus, kalba rišli. Kur buvo T. išvykęs, nežino, neklausia jo kur važiuoja. Matė jį pavakary išvažiuojantį, buvo blaivus. Apie įvykį kalbėjosi su T., jis gailisi. Dėl pūtimo, jis sakė, kad nematė, kaip išpakavo alkotesterio antgalį, todėl ir nepūtė. T. grįžus į namus iš paskos atvažiavo pareigūnai. Ar buvo sekamas negali pasakyti, nematė.

Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ryte atsikėlė apie 5 val., nes reikėjo eiti į darbą, pamatė mašiną ir pareigūnus, T. nematė. Vaikščiojo vienas pareigūnas. Kieme buvo „BMW“ ir policijos automobilis. Ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs pamatė pareigūnų automobilyje sėdinti T.. Niekas neprisistatė, niekas neaiškino, kas vyksta. T. sakė, kad nežino. Į kiemą išėjo, nes žmona liepė paimti daiktus iš mašinos. Tada „čiupo“ ir jį pareigūnai. Jis išėjo vienas, žmona vėliau. Kad taip kažkada turėjo būti, tikrai nesakė. Kur T. buvo išvažiavęs, nežino. Žmona liepė paimti dokumentus, nes buvo jos pasas, automobilio techninės apžiūros talonas. Pareigūnai jam nieko nedavė paimti. Jis savo daiktus ėmė, pareigūnų leidimo neklausė. Tarp tų dokumentų nežino, ar buvo ir T. vairuotojo pažymėjimas. Su T. po įvykio kalbėjo, bet jis pats nesuprato, kas buvo. Nepanašu, kad T. buvo išgėręs.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. Š. parodė, kad automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai A. P., kuris yra jos vardu registruotas, tačiau dažniausiai šiuo automobiliu naudojasi jis. Šiuo automobiliu mama taip pat važinėjasi. Kada ir už kiek ji įsigijo automobilį, jis nežino. Ar turi mama išsisaugojusi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jis nežino. Nuo 2023 m. kovo 1 d., 17 val. ar 18 val. jis važinėjosi po (duomenys neskelbtini). Važinėjosi tai šen, tai ten, kai kur buvo sustojęs. Jis taip važinėjosi iki kovo 2 d. apie 3 val. Kol važinėjosi ir kai buvo sustojęs, jis niekur alkoholio nevartojo ir buvo blaivus. Jis taip dažnai daro, tai yra važinėja po (duomenys neskelbtini), suka ratus. Automobilyje jis neturėjo jokių alkoholinių gėrimų, važinėjosi vienas. Apie 3 val., o gal jau buvo po 3 val., tiksliai laiko nepasakys, jis iš (duomenys neskelbtini) miesto važiavo į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Jis važiavo vienas. Kelyje link (duomenys neskelbtini) k., likus iki namų apie 2 km, jis kelyje prasilenkė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Tuo momentu kelyje priešais atvažiuojantis automobilis buvo vienintelė transporto priemonė kelyje. Jis nepastebėjo, kad automobilis, su kuriuo prasilenkė, būtų policijos automobilis, važiavo su įjungtais priešrūkiniais žibintais. Prieš prasilenkiant su minėtu automobiliu, jis važiavo neviršydamas greičio, tai yra pagal kelio ženklų reikalavimus. Prieš prasilenkiant, jį apakino to automobilio priešrūkiniai žibintai ir jis pristabdė bei galėjo pradėti vingiuoti po kelią, nes nebematė, kur važiuoti. Ar jis buvo išlindęs iš savo važiavimo juostos, jis nežino. Prasilenkus su minėtu automobiliu, jis matė kur važiuoti ir važiavo toliau link savo namų. Jo važiavimo greitis buvo sumažėjęs, bet, kokiu greičiu jis važiavo, neatkreipė dėmesio. Po to jis kažkiek padidino greitį, bet važiavo pagal kelių eismo taisykles, tikrai negreitai, nes reikėjo sukti į savo namų kiemą. Jis nepastebėjo, kad jam iš paskos važiuotų policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, nes galinio vaizdo veidrodėliu nesinaudoja. Be to, galiniai langai yra užtamsinti, o vienas šoninis veidrodėlis pablukęs, kitas - sveikas. Jis nežiūrėjo atgal. Jei būtų pamatęs policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, jis vis tiek būtų sukęs į savo namų kiemą, nebūtų stojęs kelkraštyje, nes taip, jo manymu, būtų saugiau. Jam įvažiavus į savo namų kiemą ir sustojus bei išjungus variklį, jis lipo iš automobilio, ir tada į jo namų kiemą įvažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Vienas policijos pareigūnas priėjo prie jo ir liepė prasipūsti. Jis kategoriškai nesutiko, nes jis buvo savo kieme, iš automobilio išlipęs, automobilio variklis išjungtas, todėl nematė reikalo tikrintis girtumą. Be to, jis supyko ant policijos pareigūnų, nes jie neprisistatė ir nieko neaiškino, kad kodėl jam reikia dabar savo namų kieme tikrintis blaivumą. Jis iš principo nesitikrino savo blaivumo, nors tikrai buvo blaivus, tik prieš tai visą dieną gėrė vaistus „(duomenys neskelbtini)“ nuo danties skausmo. Iš jo burnos tikrai negalėjo sklisti alkoholio kvapas, nebent galėjo sklisti sugedusio danties kvapas. Koordinacija jo galėjo būti sutrikusi dėl vaistų nuo skausmo vartojimo. Policijos pareigūnas jam siūlė blaivumą tikrintis per du kartus, bet jis abu kartus kategoriškai atsisakė tikrintis, nes nematė reikalo tikrintis, būnant savo kieme. Policijos pareigūnas jam išaiškino, kokia atsakomybė gresia, jei jis atsisako tikrintis blaivumą, bet dėl savo prastos savijautos galėjo nesuprasti kai kurių aiškinamų dalykų. Jis buvo sulaikytas, nors nesupranta už ką, ir išvežtas į areštinę. Jis turi įgijęs vairavimo teisę gal nuo 2017 metų. Nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, todėl jis neturi dėl ko gailėtis (b. l. 117-120).

Apklaustas papildomai įtariamuoju T. Š. parodė, kad jis pripažįsta, jog 2023 m. kovo 2 d. apie 04.10 val. (duomenys neskelbtini) rajone vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. 2023 m. kovo 1 d. prieš vidurnaktį jis būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliai nebeprisimena kur buvo, jis išgėrė vieną skardinę alaus, kokio stiprumo, neatsimena, bet alus buvo silpnas. Daugiau alkoholio jis nevartojo. Be to, jis dar vartojo vaistus nuo danties skausmo. Po to apie 04.10 val. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Važiuodamas namo, jis prasilenkė su viena transporto priemone. Ar ten buvo policijos automobilis, jis neatkreipė dėmesio. Taip pat jis nematė, kad policijos pareigūnai važiuotų iš paskos. Jis atsimena, kad jis, sustojęs savo sodybos kieme, tik tada pamatė į jo kiemą įvažiavusį policijos pareigūnų automobilį. Iš savo pirmos apklausos laiko teisingais tuos parodymus dėl bendravimo su policijos pareigūnais, kad jie jam siūlė du kartus prasipūsti, tai yra pasitikrinti blaivumą. Visus kartus jis atsisakė pūsti, nes galvojo, kad nėra reikalo jam tikrintis, nes, kai policijos pareigūnai atvažiavo į jo kiemą, jis jau nebevažiavo automobiliu ir buvo išlipęs iš automobilio, todėl atsisakė pūsti. Jis atsimena, kad vienas iš policijos pareigūnų jam aiškino, kad jam grės baudžiamoji atsakomybė, jei nesipūs, ar panašiai, bet jis tada iki galo nesuprato to aiškinimo ir nesuprato, kokios pasekmės jam bus, bet jis dabar supranta, kad galėjo tuo metu pasitikrinti neblaivumą ir nebūtų buvę tokių pasekmių kaip dabar, bet tada jam kitaip atrodė. Jis labai gailisi, kad nusikalto, supranta, kad vairavo neblaivus. Jis gailisi, kad nepasitikrino blaivumo iš karto (b. l. 123-126).

2023 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas A. Š. nurodė, kad 2023 m. kovo 2 d. jis dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju V. L., kai 4 val. (duomenys neskelbtini) rajone buvo vykdoma sustiprinta transporto priemonių kontrolė. Apie 4.10 val. buvo pastebėtas priešais atvažiuojantis automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas prasilenkdamas su jais, prilėtino greitį ir pradėjo vinguriuoti po kelią, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Apsisukus su tarnybiniu automobiliu ir bandant priartėti prie minėtos transporto priemonės, buvo pastebėta, kad priekyje važiuojantis automobilis padidino greitį, todėl buvo įjungti tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos šviesos švyturėliai, kurie vairuotojui nurodo sustoti. Priartėjus prie transporto priemonės su įjungtais švyturėliais, automobilio vairuotojas įsuko į gyvenamojo namo kiemą, o jie su tarnybiniu automobiliu - šiam iš paskos. Įvažiavus į kiemą ir sustojus, jie iš karto išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėjo link sustojusios transporto priemonės, kai iš jos vairuotojo pusės išlipo asmuo, kaip vėliau nustatyta, T. Š.. Kai išlipo vairuotojas iš automobilio, kitų asmenų tame automobilyje nebuvo. Bendraujant su vairuotoju, šiam iš burnos sklido alkoholio kvapas, šis sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl buvo paprašyta šio prieiti prie tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas vairuotojo blaivumas. Vairuotojo buvo paklausta, ar šis vartojo alkoholį, o T. Š. paaiškino, kad jis alkoholio nevartojo. Paprašius šio pasitikrinti blaivumą, T. Š. atsisakė jį tikrintis. Paaiškinus vairuotojui, kad atsisakymas tikrintis blaivumą, kai yra vairuojama transporto priemonė, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, T. Š. paaiškino, kad jis transporto priemonės nevairavo, o jis yra savo privačioje valdoje, todėl blaivumo nesitikrins. Atvedus vairuotoją prie tarnybinio automobilio galo ir šiam liepus sėsti į laikino sulaikymo patalpą, šis pradėjo muistytis rankomis ir kojomis, vengdamas, kad būtų uždarytos tarnybinio automobilio apsauginės grotos, į tarpą kišdamas kojas bei rankas, todėl asmeniui buvo uždėti antrankiai. Apžiūrėjus transporto priemonę, jos viduje alkoholinių gėrimų ar tuščios jų taros nerasta. Automobilis buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Vairuotojas T. Š. buvo sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) areštinę (b. l. 13-14).

2023 m. kovo 2 d. informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, užfiksuota, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 18 d. priklauso A. P. (b. l. 46).

2023 m. kovo 2 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog T. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, T. Š. eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkoholio matuokliu „Drager Alcotest“ 04.15 val. buvo bandytas patikrinti T. Š. blaivumas, bet jis tikrintis atsisakė. 04.30 val. antrą kartą buvo bandyta patikrinti T. Š. blaivumą, bet jis pakartotinai tikrintis taip pat atsisakė. Konstatuota, kad T. Š. vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 42).

2023 m. kovo 2 d. vairuotojų registro išraše užfiksuota, jog T. Š. turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2019 m. spalio 21 d., o galioja iki 2029 m. spalio 21 d., leidžiantį vairuoti transporto priemones AM, B, B1 kategorijų (b. l. 92).

2023 m. vasario mėnesio pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje VšĮ „Emprekis“ nurodė, kad automobilio „BMW 525 D Touring“, kurio variklio darbinis tūris yra 2497 kub. cm, o variklio galia - 120 kW (163 AG), pagaminto 2002 m., kaina be PVM yra 1706,40 eurų, o su PVM - 2160 eurų (b. l. 49).

2023 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja R. G. nurodė, kad apklausos metu T. Š. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė, teigdamas, kad jis, būdamas savo namų kieme, neprivalo tai daryti. Po apklausos, ikiteisminį tyrimai kontroliuojančiai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Steponavičiūtei paskyrus T. Š. kardomąją priemonę - dokumento paėmimą (nuspręsta paimti T. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), T. Š. nurodė, kad nepateiks minėto dokumento, kad jis ir toliau važinės automobiliu bei niekas jo nepagaus. Pagal žodinį pavedimą, T. Š. dar būnant policijos komisariate, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. nuvyko į T. Š. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kad T. Š. artimieji pateiktų šio vairuotojo pažymėjimą. Vėliau R. T. nurodė, kad namuose buvo T. Š. motina A. P., kuri policijos pareigūnui T. Š. vairuotojo pažymėjimo nedavė, nurodydama, kad sūnus T. Š. turi jai pats pasakyti, ar duoti vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnui. R. T. susisiekė telefonu su ja ir paprašė perduoti telefoną T. Š., kad jis savo motinai pasakytų, kad atiduotų vairuotojo pažymėjimą policijai. T. Š. perdavus telefoną, jis pradėjo šaukti į telefono ragelį, kad pažymėjimo neatiduotų. Jai perėmus atgal savo telefoną ir pradėjus telefonu bendrauti su A. P., ji nurodė, kad, jei sūnus sako neduoti vairuotojo pažymėjimo, tai ji jo ir neduos. Esant tokioms aplinkybėms, T. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo paimtas ir nebuvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 139-140).

2023 m. kovo 2 d., transporto priemonė apraše užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. P., o patikrinimo metu užfiksuota, jog visas automobilis yra apibraižytas, yra įskilęs priekinis stiklas, sugadintas priekinis bamperis, nėra bamperio apdailos grotelių (b. l. 43-44).

2023 m. kovo 3 d., įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kuri, atvykus nuo (duomenys neskelbtini) m. pusės, yra kairėje kelio pusėje. Pasukus į kiemą, matomas jame stovintis žalios spalvos automobilis, kuris stovi priekine dalimi į kiemo pusę. Priėjus ant automobilio galinės dalies, matomas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o ant dešinės automobilio galinės dalies yra skaičiai (duomenys neskelbtini). Automobilis yra keturių durų su bagažinės skyriumi, universalas. Ant automobilio uždėti pilkos spalvos lieti ratai, kurie yra visi keturi vienodi. Apžiūrėjus automobilį iš priekio, matosi, kad priekinis bamperis yra apgadintas, įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, taip pat automobilis turi kėbulo apibraižymų. Apžiūrint automobilio salono skyrių, matomos vairuotojo durelėse įdėtos replės ir kiti smulkūs daiktai. Automobilio viduje, ant priekinės automobilio sėdynės, matoma žalios spalvos striukė. Automobilio salonas yra juodos spalvos. Transporto priemonėje įmontuota magnetola su ekranu. Įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros metu fotografuota (b. l. 15-17).

2023 m. kovo 10-14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matoma, kaip 2023 m. kovo 2 d. 04:13:08 val. fiksuojamas vaizdas tarnybinio automobilio viduje (b. l. 33-37).

2023 m. balandžio 11 -12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matome, kad 2023 m. kovo 2 d. 04:09:43 val. vaizdo kamera fiksuoja automobilio saloną iš galo link priekio (b. l. 38-41).

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2023 m. kovo 2 d. jis dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju V. L., kai apie 4 val. (duomenys neskelbtini) rajone buvo vykdoma sustiprinta transporto priemonių kontrolė. 4:10 val. jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, ties taip vadinamu (duomenys neskelbtini) dvaru jie pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „BMW 525“, kurio valstybinių numerių jis nepamena, bet jie yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Šio automobilio vairuotojas, prasilenkdamas su jais, prilėtino greitį ir pasuko automobilį į kelkraščio pusę, bet sustojęs nebuvo, o važiavo toliau. Tuo metu jų ir šio automobilio transporto priemonės buvo vienintelės transporto priemonės kelyje. Jiems kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas transporto priemonę gali vairuoti neblaivus. Jie apsuko tarnybinį automobilį ir pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį bei bandė prie jo priartėti. Kokiu tiksliai atstumu priartėjo prie to automobilio kelyje, jis tikrai nepasakys, bet automobilis jų akiratyje buvo. Jie pastebėjo, kad priekyje važiuojantis automobilis „BMW 525“ padidino greitį, kuris galėjo važiuoti net 140 km/h greičiu, kadangi jų greitis, jį vejantis, jau buvo apie 140-150 km/h. Kai jie pradėjo vytis, jie iš karto įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, kurie vairuotojui nurodo sustoti. Jie vijosi kelyje dar apie 1 km atstumu. Jie prie automobilio priartėjo maždaug apie 10-15 m atstumu, kai automobilis, kurį jie vijosi, įsuko į dešinėje pusėje kelio esančios sodybos kiemą. Visą laiką jie vijosi automobilį įsijungę švyturėlius. Jie su tarnybiniu automobiliu šiam iš paskos įvažiavo į sodybos kiemą. Šiam sustojus, jie iš karto išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėjo link sustojusios transporto priemonės, o iš automobilio „BMW 525“ vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kurio asmens tapatybę nusistatė, kad tai T. Š., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra gyvenantis toje sodyboje, į kurį įvažiavo šis ir jie iš paskos. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su vairuotoju, iš šio burnos sklido alkoholio kvapas. Asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje. Kadangi daug kartų yra sulaikinėjęs neblaivius vairuotojus ir kitus asmenis, tai jis akivaizdžiai matė, kad šis T. Š. yra neblaivus, pas kurį buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai, todėl jo buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas šio blaivumas. Priėjus prie tarnybinio automobilio, vairuotojo T. Š. buvo paklausta, ar yra vartojęs alkoholio. T. Š. nurodė, kad alkoholio nevartojo. Paprašius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, T. Š. atsisakė tikrintis blaivumą. T. Š. buvo aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kad atsisakymas tikrintis blaivumą, kai vairuojama transporto priemonė, užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę. T. Š. paaiškino, kad transporto priemonės nevairavo, o jis yra savo privačioje valdoje, todėl blaivumo nesitikrins. 04:30 val. vairuotojo T. Š. dar kartą paklausta dėl blaivumo tikrinimosi, tačiau vairuotojas dar kartą paaiškino, kad yra savo privačioje valdoje ir blaivumo nesitikrins. Šio per kelis kartus buvo klausiama, ar tikrinsis blaivumą, ir per kelis kartus jam buvo išaiškinta, kokia šiam gresia atsakomybė dėl atsisakymo tikrintis blaivumą. Atvedus vairuotoją prie tarnybinio automobilio galo ir šiam liepus sėsti į laikino sulaikymo patalpą, šis pradėjo muistytis rankomis bei kojomis, nelipo pats, neleido, kad būtų uždarytas tarnybinio automobilio apsauginės grotos, į tarpą kišdamas savo kojas ir rankas, todėl T. Š. buvo uždėti antrankiai. Duomenų bazėje jie nustatė, kad transporto priemonė „BMW 525“ priklauso A. P., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemonę „BMW 525“, jos viduje alkoholio gėrimų ar tuščios taros nebuvo rasta. Apžiūrint automobilį, jo užvedimo spynelėje buvo įkišti užvedimo rakteliai. Automobilis buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Vairuotojas T. Š. buvo sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) areštinę. Visą tą laiką, kol bendravo su T. Š., šis nuolat kartojo, kad nesitikrins blaivumo. Policijos tarnybinis automobilis tamsos metu privalo būti su įjungtu plafonu, kas buvo padaryta ir šią naktį. Jų automobilyje buvo įjungtas plafonas, o taip pat, prasilenkiant su automobiliu „BMW 525“, plafonas buvo įjungtas (b. l. 64-67).

Liudytojas V. L. parodė, kad 2023 m. kovo mėnesio pradžioje, dienos jis nepamena, jis dirbo kartu su tyrėju A. Š.. (duomenys neskelbtini) rajone buvo vykdoma sustiprinta transporto priemonių kontrolė. Apie 4 val., tiksliau laiko jis nepasakys, jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, ties taip vadinamu (duomenys neskelbtini) dvaru, kai pastebėjo priešais atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį „BMW“, kurio valstybinių numerių jis nepamena, bet jie yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Šio automobilio vairuotojas, prasilenkdamas su jais, prilėtino greitį ir pasuko automobilį į kelkraščio pusę, bet sustojęs nebuvo, o važiavo toliau. Tuo metu jų ir šio automobilio transporto priemonės buvo vienintelės transporto priemonės kelyje. Kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas transporto priemonę gali vairuoti neblaivus. Jis buvo už vairo. Jis apsuko tarnybinį automobilį ir pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį bei bandė prie jo priartėti. Kokiu tiksliai atstumu priartėjo prie to automobilio kelyje, jis tikrai nepasakys, bet automobilį matė nuolat savo akiratyje. Raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, kurie vairuotojui nurodo sustoti, jis įjungė iš karto po to, kai pasuko automobilį, kad vytis prieš tai su jais prasilenkusį automobilį. Jis pastebėjo, kad priekyje važiuojantis automobilis „BMW“ didino greitį, kuris galėjo važiuoti daugiau nei 140 km/h greičiu, nes jų greitis, šį vejantis, jau buvo apie 150 km/h. Šio automobilis tolo nuo jų. Kai vijosi minėtą automobilį, tai jis buvo vienintelis kelyje, nes kitų transporto priemonių tikra nebuvo. Kokį tiksliai atstumą jie važiavo, kol vijosi minėta automobilį, jis tikrai nepasakys, nes neprisimena, bet tai buvo kelių minučių bėgyje. Prie minėto automobilio priartėjo maždaug apie 10-15 m atstumu, kai automobilis, kurį vijosi, įsuko į dešinėje kelio pusėje esančios sodybos kiemą. Visą laiką jie vijosi automobilį įsijungę švyturėlius, bet garsinių signalų nebuvo įjungę, nes naktį nereikia. Jie su tarnybiniu automobiliu iš paskos įvažiavo į sodybos kiemą, į kurį įvažiavo ir minėtas automobilis „BMW“. Jam sustojus, jie iš karto išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėjo link sustojusios transporto priemonės, o iš automobilio „BMW“ vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kurio asmens tapatybę jie nusistatė, kad tai T. Š., gyvenantis toje sodyboje, į kurią įvažiavo, bet dabar tikslaus adreso jis neprisimena. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su vairuotoju, iš šio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo, net iš automobilio išlipo ramstydamasis į kėbulą dėl pusiausvyros nelaikymo. Per savo darbo praktiką jis yra matęs ir bendravęs su daug neblaivių asmenų, todėl akivaizdžiai matė, kad T. Š. yra neblaivus ir pas jį buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai. Šio buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas šio blaivumas. Priėjus prie tarnybinio transporto, vairuotojo T. Š. buvo paklausta, ar šis yra vartojęs alkoholio, o T. Š. nurodė, kad alkoholio nevartojo. Paprašius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, T. Š. atsisakė tikrintis blaivumą. T. Š. buvo aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kad atsisakymas tikrintis blaivumą, kai vairuojama transporto priemonė, užtraukia šiam baudžiamąją atsakomybę. T. Š. paaiškino, kad transporto priemonės nevairavo ir jis yra savo privačioje valdoje, todėl blaivumo nesitikrins. T. Š. buvo klausta daug kartų, bet, kiek tiksliai kartų, jis nepasakys, ar šis sutinka tikrintis blaivumą. Visus kartus T. Š. atsisakė tikrintis ir vis akcentavo, kad jis yra privačioje valdoje. Atvedus vairuotoją prie tarnybinio automobilio galo ir šiam liepus sėsti į laikino sulaikymo patalpą, šis pradėjo muistytis rankomis bei kojomis, nelipo pats, neleido, kad būtų uždarytos tarnybinio automobilio apsauginės grotos, į tarpą kišdamas savo kojas ir rankas, todėl T. Š. buvo uždėti antrankiai. Duomenų bazėje nustatė, kad transporto priemonė „BMW“ priklauso A. P.. Apžiūrėjus transporto priemonę „BMW“, jos viduje alkoholio gėrimų ar tuščios taros nebuvo rasta. Apžiūrint automobilį, jo užvedimo spynelėje buvo įkištas užvedimo raktelis, tačiau jo ištraukti jiems nepavyko. Automobilis nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Vairuotojas T. Š. buvo sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) areštinę. Visą tą laiką, kol jie bendravo su T. Š., šis nuolat kartojo, kad nesitikrins blaivumo, nes jis yra privačioje valdoje (b. l. 70-73).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal komentuojamame straipsnyje įtvirtiną dispoziciją, matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y. 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 4:10 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo, T. Š. vairavo A. P. priklausančią transporto priemonę „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 7 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis KET taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti (KET 16 punktas). KET 17 punkte nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420, patvirtintų Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 21.3. punkte numatyta, kad policijos pareigūnas gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą.

Kaltinamajam T. Š. kaltinimas pareikštas dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad važiavo automobiliu būdamas blaivus, tačiau nebuvo stabdomas policijos pareigūnų, o policijos pareigūnus pamatė išlipęs iš automobilio savo kieme, tikrintis neblaivumą atsisakė, nes nebevažiavo ir kelionę buvo baigęs, bei yra privačioje valdoje. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu, savo kaltę buvo pripažinęs, nes norėjo, kad greičiau būtų baigtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 123-126).

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. Š. vairuojamą automobilį buvo nuspręsta sustabdyti dėl to, kad, liudytojų A. Š. ir V. L. parodymais, automobilis BMW prasilenkdamas su tarnybiniu policijos automobiliu, prilėtino greitį, pasuko į kelkraščio pusę, važiavo netiesiai. Jau tada policijos pareigūnams kilo poreikis tikrinti minėto automobilio vairuotojo blaivumą. Automobiliui nestojus jį stabdant bei vejantis, tik gyvenamojo namo kieme šiam sustojus ir išlipus jo vairuotojui, pareigūnai turėjo galimybę dar atidžiau įvertinti vairuotojo būseną. Pareigūnų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, T. Š. elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Priešingai, nei teigia kaltinamais, jo būklė buvo įvertinta ir pagal „Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką“ (patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (nauja redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.)); esant 2 punkto atitinkamuose punktuose numatytiems neblaivumo požymiams, atlikti ėjimo tiesia linija pėda už pėdos, pataikymo pirštu į nosies galą testai (jų atlikti T. Š. negalėjo). Pažymėtina, kad asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Ir nors liudytojų parodymai apie T. Š. būseną įvykio metu savaime nėra pakankami nustatyti jo neblaivumo faktą, tačiau jų nurodytos aplinkybės iš esmės pagrindžia išvadą, kad įvykio metu automobilį vairavęs asmuo demonstravo tam tikrus neblaivumo požymius. Liudytojų paaiškinimus apie T. Š. neblaivumo požymius papildomai pagrindžia ir vaizdo įrašų („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) turinys. Juose matyti, kad T. Š. su policijos pareigūnais bendrauja pakankamai nemandagiai, ginčijasi, perdėtai emocionaliai reaguoja į jų pasakymus. Suprantama, kad bendravimas su policijos pareigūnais gali asmeniui kelti stresą ar tam tikras kitas neigiamas emocijas, tačiau aptariamu atveju negalima teigti, jog T. Š. reakcija yra adekvati.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika yra kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo, nors visos galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis nurodyto įvykio metu sąmoningai išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo. Ši aplinkybė užfiksuota neblaivumo nustatymo akte, ją taip pat patvirtina policijos pareigūnų „body“ kamerų ir tarnybinio automobilio kameros vaizdo įrašai. Kaltinamais į policijos pareigūnų jam kelis kartus užduotą klausimą, ar šis sutinka pasitikrinti savo blaivumą, atsako, jog „atsisakau“ (b. l. 33-37). Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad iš principo nesitikrino girtumo, nes pareigūnai be priežasties liepė tai daryti. Vėliau kaltinamasis nurodė įvairias aplinkybes, kodėl jis atsisakė tikrintis neblaivumą (pareigūnų neprisistatymas, tai, kad negalėjo įsitikinti, jog jam duodamas naujas alkotesterio antgalis ir kt.), kurios taip paneigtos byloje esančiais vaizdo įrašais. Be to, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą išvadą, kad T. Š. neblaivumo požymiai buvo nustatyti pagrįstai, laikytina, am egzistavus pareigą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą.

Subjektyvusis nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš kaltinamojo T. Š. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, jis neneigia, jog vairavo transporto priemonę, tačiau neigia supratęs savo pareigą vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti blaivumą. Tai aiškino tuo, jog blaivumą buvo prašoma pasitikrinti, kai jis kelionę buvo baigęs ir buvo savo privačioje teritorijoje, tvirtindamas, kad blaivus. Su tokiais kaltinamojo teiginiais teismas negali sutikti. Liudytojas policijos pareigūnas V. L. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70-73) ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stabdomas „BMW“ automobilis nestojo, o sustojo nuvažiavus apie 2-3 km, kieme. Liudytojas policijos pareigūnas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 64-67) ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilį stabdė su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, tačiau stabdomas automobilis padidino greitį, greitis galėjo būti 140 km/h. Vijosi automobilį, po to automobilis įsuko į sodybos kiemą. Tai, kad policijos tarnybinis automobilis T. Š. vairuojamą BMW vijosi su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais, užfiksuota ir byloje esančiais vaizdo įrašais. Taigi, vengimas sustoti policijos pareigūnams stabdant automobilį, taip siekiant patekti į privačią valdą ir išlipti iš automobilio, akivaizdžiai negali paneigti T. Š. pareigos vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Tokia kaltinamojo versija nesudaro pagrindo manyti, kad jam nežinoma ir nesuprantama vairuotojo pareiga pareigūnams to teisėtai reikalaujant pasitikrinti neblaivumą. Tokios T. Š. dėstomos aplinkybės vertintinos kaip jo gynybinė versija, pateikiama siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tačiau objektyviai nepaneigia teismo išvados, jog pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą žinojo ir suprato, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu (teisindamasis savo tariamomis teisėmis) sąmoningai stengėsi to išvengti.

Atsižvelgiant į aptartą surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę T. Š. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas (b. l. 77-78), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (b. l. 79-88), nedirbantis neturintis (b. l. 90-91), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 89), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį. Baudos bausmė neskirtina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis ir į šiuo nuosprendžiu skiriamą su finansiniais įpareigojimais kaltinamajam susijusią baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskavimą).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Teismas vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo T. Š. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių terminui su intensyvia priežiūra, įpareigojant T. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti savo faktinėje (ar probacijos tarnybai nurodytoje) gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat šių veikų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamajam T. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes jis veiką padarė naudodamasis šia teise, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Atsižvelgtina į tai, kad T. Š. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teismas atkreipia dėmesį ir į T. Š. charakterizuojančią medžiagą, t. y. į tai, kad T. Š. baustas administracine tvarka dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. vairuodamas transporto priemonę, nuvažiavus nuo kelio, apgadino vairuojamą transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie tai nukentėjusiam asmeniui ar policijai. Taipogi įvertintina tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam anksčiau nebaustas ir administracine tvarka, todėl jam nustatomas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymo – teisė vairuoti kelių transporto priemonę (b. l. 135-137, 131-133), šiuo atveju – nuo 2023 m. kovo 2 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju T. Š. vairuota transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti A. P. (b. l. 46), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, byloje nėra duomenų, kad savininkė būtų žinojusi, jog jai priklausančią transporto priemonę kaltinamasis vairuos neblaivus, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Automobilio vertė nustatoma remiantis VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės „BMW 525 D“ pagaminimo data 2002 m., kaina Lietuvoje su PVM – 2160 Eur (b. l. 49). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, T. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės, kurią vairavo, vertės atitinkančią pinigų sumą – 2160 Eur.

Kaltinamajam T. Š. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 127-130, 131-134, 135-138), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. Š. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 2 d. 04.10 val. iki 2023 m. kovo 2 d. 15.01 val. (b. l. 103-106, 107-190), t. y. 1 para, kas prilyginama 1 arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

2023 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokurorės J. Steponavičiūtės nutarimu, T. Š. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 2160 Eur sumai, esančias banko „S.“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir „N. F.“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 780,00 Eur (b. l. 95-96), paliktinas galioti ir pratęstinas iki transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Skaitmeninės laikmenos (2 vnt.) su policijos pareigūnų kūno kamerų ir su policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros vaizdo ir garso įrašais, esančios vokuose prie bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką;

2. Transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2023 m. kovo 16 d. nutarimu grąžintą savininkei A. P. (b. l. 57-59), palikti savininkės neribotam disponavimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. Š. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 2 d. 04.10 val. iki 2023 m. kovo 2 d. 15.01 val., t. y. 1 (vieną) parą, kas prilyginama 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus:

- būti savo faktinėje (ar probacijos tarnybai nurodytoje) gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 2160 eurus (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų).

T. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

2023 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokurorės J. Steponavičiūtės nutarimu, T. Š. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 2160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) sumai, esančias banko „S.“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir „N. F.“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 780 Eur, palikti galioti ir pratęsti iki transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Skaitmenines laikmenas (2 vnt.) su policijos pareigūnų kūno kamerų ir su policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros vaizdo ir garso įrašais, esančias vokuose prie bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką;

2. Transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2023 m. kovo 16 d. nutarimu grąžintą savininkei A. P., palikti savininkės neribotam disponavimui.

Išaiškinti T. Š., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.