Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. ir jo atstovas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti „2018-12-14 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-10-799/2018 ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – 2018-12-18 skundą tenkinti – 2018-12-05 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. G. priimtą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR_P-11000-2018 ir 2018-12-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4522-2018 dėl LR ANK 72 str. 3 d. taikymo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti esant grubiems procesinių teisės normų pažeidimams ir nesant administracinio nusižengimo sudėties“.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas R. V. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pažymima, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog ikiteisminio tyrimo metu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarime nurodytos aplinkybės turi būti vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Taigi, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimas nėra laikytinas didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu administracinio nusižengimo byloje ir turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, nes prokurorės nutarimas neturi prejudicinės galios.

3.2. Apeliantų tvirtinimu, teismo posėdyje nukentėjusiojo mama L. K. ne kartą nurodė, kad sūnus D. S., nurimus nervams, paaiškino, jog smurto prieš jį niekas nevartojo, kad jis buvo susinervinęs, nes mokyklos direktorius R. V. aiškino, jog jis gali būti pašalintas iš mokyklos už nepažangumą ir pamokų nelankymą. L. K. teismui tvirtino, kad ji buvo priversta kreiptis į policiją, nes policijos pareigūnai kartu su socialinėmis darbuotojomis atvyko į namus. Parodymus tyrėja surašė pati, ji jų neskaitė, jai darė poveikį (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnijos darbuotojai, tuo metu D. S. buvo mokykloje. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad L. K. parodymai buvo prieštaringi, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo girdima aiški L. K. pozicija dėl susiklosčiusios situacijos, pažymima, kad D. S. dažnai fantazuoja ir meluoja net savo mamai. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą sąžiningai teismui atskleidė visas situacijos aplinkybes, be to, teismo posėdžio metu ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimų, todėl nėra pagrindo abejoti jos duotais parodymais.

3.3. Vadovaudamiesi ANK 563 straipsniu, 567 straipsnio 1 dalimi, apeliantai teigia, kad šios nuostatos suponuoja, jog administracinio teisės pažeidimo procedūrą pradėjęs pareigūnas privalo atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Šiuo atveju, kaip pripažino pareigūnas A. G., joks tyrimas nebuvo atliktas, o buvo išimtinai vadovautasi prokuratūros nutarimu, kuris, svarstant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, prejudicinės galios neturi. Apeliantų tvirtinimu, buvo pažeisti pamatiniai administracinio nusižengimo teisenos principai, kadangi pareigūnas neapklausęs nei R. V., nei nukentėjusiojo, jo net neįtraukęs į procesą, konstatavo, jog jis kaltas, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taip buvo užkirstas kelias pasinaudoti ir ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis.

3.4. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, tvirtinama, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas A. G. to nevertino, vienašališkai, nedalyvaujant R. V., surašė administracinio nusižengimo protokolą bei priėmė nutarimą. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti išimtinai vadovaujantis 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu, kuriuo pavesta spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tačiau kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus. nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/20I5. 2AT-27-976/2015 ir kt.). Šioje byloje esminis įrodymas apie R. V. galbūt padarytą administracinį nusižengimą yra tik D. S. teiginys, kuris turėtų būti vertinamas itin kritiškai, kadangi jis pats savo mamai L. K. pripažino, kad prieš jį nebuvo pavartotas joks smurtas, jis taip pasakė, nes buvo susinervinęs. Be to, tiek D. S. mama, tiek ir mokyklos socialinė pedagogė patvirtino, kad D. S. mėgsta fantazuoti ir meluoti. Apeliantai pažymi, kad nors ir nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje, tačiau negalima visais atvejais bet kokį konfliktą ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja pateiktų įrodymų ir duotų parodymų nevertino, o skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad tai siekis sumenkinti D. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Skunde akcentuojama, kad teismo posėdžio metu D. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau jis į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, nebuvo apklaustas. Tik išklausius D. S. parodymų, būtų galima spręsti apie R. V. administracinį nusižengimą. Apeliantų nuomone, teismas nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde, ir tai galėjo turėti įtakos priimant neteisingą nutartį administracinio nusižengimo byloje.

3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdyje policijos pareigūnas A. G. melagingai tvirtino, jog R. V. buvo informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką, jam neva buvo išaiškintos jo teisės, nutarimas kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo įteikti tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. Tačiau iš R. V. naudojamo telefoninio numerio ( (duomenys neskelbtini)) įeinančių skambučių išklotinės matyti, kad A. G. skambutis, telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotas tik 2018 m. gruodžio 6 d., t. y. kitą dieną po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. 2018 m. gruodžio 6 d., apie 14.06 val., minėtas pareigūnas atvyko į mokyklą. Šią informaciją buvo galima patikrinti pareikalavus iš Tauragės AVPK bendros pajėgų valdymo sistemos (VPVS) išrašą, kuriame fiksuojamas tarnybinių automobilių judėjimas. Automobilyje R. V. buvo duoti šeši dokumentai ir liepta pasirašyti. Ant administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo jis pasirašė, o pasirašydamas antrą kartą ant protokolo ir nutarimo pastebėjo, kad dokumentai yra surašyti 2018 m. gruodžio 5 d., todėl protokole nurodė 2018 m. gruodžio 6 d. datą. Kur dingo protokolas iš administracinio nusižengimo bylos su R. V. ranka įrašyta data, apeliantai paaiškinimo neturi, galbūt jį sunaikino A. G.. Dėl to, kad R. V. nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką, jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis teisėmis. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, teigiama, kad būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-6-2012, 2AT-2-2011, nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-31-693/2018). Skunde pažymima, kad baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių nusižengimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986 03. § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus. Vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d sprendimas byloje Balsvtė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Sistemiškai aiškinant ANK 608 straipsnio nuostatas, administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti surašytas R. V. dalyvaujant, tačiau jis net nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką. Be to, nutarimo fabuloje nurodoma klaidinga informacija – dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui.

3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Akcentuojama, kad ši teisės norma buvo pažeista itin šiurkščiai, kadangi pareigūnas dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, iškart surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą, nors to padaryti negalėjo. Tauragės AVPK su atsiliepimu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo būtina skubos tvarka priimti nutarimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl tariamos visų kitų Tauragės AVPK policijos pareigūnų komandiruotės, dėl kurios visame policijos komisariate nebuvo kito pareigūno, galėjusio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Be to, tarp R. V. ir policijos pareigūno A. G. jau 2014 m. buvo įvykęs asmeninis konfliktas, todėl minėtas policijos pareigūnas privalėjo nusišalinti nuo jo administracinės bylos nagrinėjimo. Be to, policijos pareigūnas administracinio nusižengimo fabuloje nurodė, kad nepilnamečiui D. S. buvo suduoti trys smūgiai, nors nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą minimi penki smūgiai. Teismo posėdyje policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti, dėl kokių aplinkybių nurodomas kitas tariamai suduotų smūgių skaičius. Nors policijos pareigūnas A. G. teigė, kad į procesą nebuvo įtraukęs nepilnamečio nukentėjusiojo D. S., tačiau visiškai akivaizdu, kad byloje nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, todėl bylą privalėjo nagrinėti teismas, o ne policininkas A. G., todėl buvo šiurkščiai pažeistas ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas.