Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal VĮ Registrų centro išrašą BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015-03-­05 iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos – 2021-04-27 direktoriaus pareigas ėjo D. J..

Dokumentų perdavimo aktais Nr. 1-2017(2021-05-07) ir Nr. 2(2021-05­17) direktorius D. J. perdavė įmonės antspaudą ir dokumentus, tame tarpe įmonės balansą 2021-04-27 datai, pasirašytą direktoriaus D. J..

Pagal teisės aktus įmonės vadovas atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2-4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje. Pasirašydamas įmonės balansą vadovas patvirtina, kad jis sudarytas pagal galiojančius įstatymus, skaičiai ir duomenys balanse yra teisingi ir atitinka tikrovę. 2021-04-27 balanse viso apskaitomo turto vertė 110 598,19 Eur, visas turtas priskirtas Trumpalaikiui turtui, iš jo per vienerius metus gautinos sumos 71 904,23 Eur, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 39 881,17 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – neigiamas skaičius 1 187,21 Eur. Susipažinus su perduotais dokumentais, tame tarpe balansu, sudarytu 2021-04-27 datai, nustatyta, kad įmonė savo žinioje turėjo atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 39 881,17 Eur, iš kurių išankstiniai mokėjimai tiekėjams – 4 483,48 Eur, būsimų laikotarpių sąnaudos 105,25 Eur ir pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina - 35 292,44 Eur. Prie balanso pridėtas ir sąrašas su einamaisiais prekių likučiais 35 615,61 Eur, tačiau šis turtas administratoriui neperduotas.

Ieškovės nuomone, bankroto administratoriui neperduotas BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, kurio vertė finansinės atskaitomybės duomenimis sudaro 35 292,44 Eur, todėl atsakovas padarė tokio dydžio žalą ieškovei, kuri priteistina.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė reikalavimus, pagrįsdamas juos iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Jis pažymėjo, kad iki šiol atsakovas nebendravo su ieškove ir neperdavė ginčo turto ar jo nebuvimą pagrindžiančius įrodymus.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas. Apie posėdžio vietą ir laiką bei formą jam pranešta tinkamai (CPK 121 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutavusios įmonės ir buvusio įmonės vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Atsakovas turi pareigą atlyginti tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu betarpiškai susijusi su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-04-­19 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė R. S., nustatė 15 d. terminą, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ir visus dokumentus.

Byloje nekilo ginčas, kad Dokumentų perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1-2017 (2021-05-07) ir Nr. 2 (2021-05­17) direktorius D. J. perdavė įmonės antspaudą ir dokumentus, tame tarpe įmonės balansą 2021-04-27 datai; kad 2021-05-04 datai atsakovas perdavė ieškovei Einamųjų prekių likučių sąrašą.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad pagal 2021-04-27 datai sudarytą balansą įmonė savo žinioje turėjo atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 39 881,17 Eur, iš kurių išankstiniai mokėjimai tiekėjams – 4 483,48 Eur, būsimų laikotarpių sąnaudos 105,25 Eur ir pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina - 35 292,44 Eur, tačiau atsakovas neperdavė administratoriui turto, nurodyto prie balanso pridėtame sąraše su einamaisiais prekių likučiais 35 615,61 Eur sumai (balanse viso apskaitomo turto vertė - 110 598,19 Eur, visas turtas priskirtas Trumpalaikiui turtui). Kaip matyti, ieškovė ir reikalauja priteisti iš atsakovo neperduotų prekių už jų įsigijimo savikainą 35 292,44 Eur sumai. Atsakovas gi atsikirtinėja, kad faktiškai šios prekės (turtas) yra sunaudotos, tačiau formaliai nenurašytos. Tačiau atsakovas nenurodo, kokie įrodymai pagrindžia šias jo nurodytas aplinkybes ir nepateikia jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, ir teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų (atliktų darbų aktų su konkrečiomis medžiagomis ar kitų dokumentų) apie ginčo turto sunaudojimą įmonės interesais.

Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovo atliko neteisėtus veiksmus - neperdavė įmonės balanse apskaityto turto, tuo padarydamas įmonei žalą (sumažėjo įmonės turtas). Tuo pačiu tai patvirtina kitą civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 35 292,44 Eur dydžio žalą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021-11-18 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 755 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso – 763,96 Eur (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 35 292,44 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 44 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 35 292,44 Eur sumą nuo 2021-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 763,96 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.