- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- eI2-6763-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00425-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Aušrelė Mažrimienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 23S222717 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją į Rusijos Federaciją, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendime nurodyti argumentai nepagrįsti, atsakovas formaliai konstatavo esant pareiškėjo šeiminiams ryšiams, tačiau jų nevertino. Taip pat nepagrįstai konstatuota nesant pareiškėjo ekonominių ryšių.
Pareiškėjas paaiškina, kad jo motina T. V. yra 86 metų amžiaus senjorė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir su kuria pareiškėjas gyveno nuo jo gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo pradžios (1989 m.), kitų artimų šeimos giminaičių Lietuvoje pareiškėjo motina neturi (broliai ir seserys yra mirę). Nurodo, kad jo motina turi regėjimo bei klausos problemų, 2019 m. jai buvo nustatytas ūminis hematogeninis osteomielitas, vėliau amputuotas pirštas, po to atsirado komplikacijos, jau po mėnesio diagnozavo galūnių aortos aterosklerozę su gangrena, po to - antrinę trombozę, jai diagnozuota lėtinė mieloproliferacinė liga– kraujo vėžys. Pareiškėjo motinai 2023 m. spalio 3 d. buvo atliktas slaugos paslaugų poreikio nustatymas, nustatytas vidutinis ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, reikalinga nenuolatinė slauga namuose, anamnezėje nurodoma, kad „pensininkė, gyvena su sūnumi, buityje reikalinga nuolatinė pagalba. Broliai ir seserys mirę.“ Pareiškėjas pažymi, kad visos šios aplinkybės Sprendime yra nutylėtos ir nevertintos, atsakovas formaliai pažymėjo, kad pareiškėjas turi stiprius ir ilgalaikius šeiminius ryšius Lietuvoje, nevertindamas nei pareiškėjo ir jo motinos priklausomumo ryšio, nei priimto Sprendimo proporcingumo bei išsiuntimo reikalingumo, nei galimų pasekmių senyvo amžiaus, sergančiai motinai. Nors Sprendimu pareiškėjas realiai atskiriamas nuo savo motinos, kuri serga daugybe ligų, kuri yra visiškai priklausoma nuo pareiškėjo, Sprendimu yra ignoruojama, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai imperatyviai nurodo, jog prieš priimant sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją institucija turi pareigą įvertinti pasekmes šeimos nariams ir pačiam ilgalaikiam gyventojui. Atsakovas, turėdamas pareigą įvertinti, kokias pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams sukels Sprendimas, vengia pateikti su tuo susijusius argumentus. Toks atsakovo Sprendimo argumentų nebuvimas leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas negali pagrįsti, kad išsiuntimas neturės įtakos 86 metų įvairiomis ligomis, įskaitant ir kraujo vėžiu, sergančiai pareiškėjo motinai. Teigia, kad atsakovo vengimas analizuoti ir motyvuoti Sprendimo galimas pasekmes šeimos nariams (šiuo atveju motinai) yra laikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą pripažinti, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad yra žurnalistas ir vertėjas, iki leidimo nuolat gyventi panaikinimo dirbęs pagal autorines sutartis. Atsakovui panaikinus pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negalėjo dirbti, nustojo galioti pareiškėjo privalomasis draudimas. Pareiškėjas pažymi, kad jį su Lietuvą sieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai, o pareiškėjo darbinių santykių pasibaigimas yra atsakovo priimtų sprendimų pasekmė, nepaneigianti ilgalaikių jo ekonominių ryšių su Lietuva buvimo iki leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad savo gyvenamąją vietą nuo 1989 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Paskutinis leidimas nuolat gyventi pareiškėjui išduotas 2022 m. sausio 24 d., kuris galiojo iki 2027 m. sausio 24 d. Teigia, kad Sprendime nevertintos kitos privalomai vertintinos aplinkybės: pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmė (34 metai), pareiškėjo amžius Sprendimo priėmimo metu (62 metų amžiaus, kai asmuo arti pensinio amžiaus, o tai sumažina galimybę reintegruotis socialiai ir darbo sektoriuje savo kilmės šalyje po išsiuntimo), ryšiai su Lietuva ir Rusijos Federacija. Pareiškėjas pažymi, kad didesnę gyvenimo dalį jis praleido Lietuvoje, visi jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai susiję tik su Lietuvos Respublika. Su Rusijos Federacija pareiškėjas ryšių neturi, Rusijoje lankėsi kaip turistas, neturi artimųjų, turto, kitokių ryšių ar draugų, kurie galėtų padėti jam įsikurti. Pažymi, kad Sprendime nėra motyvų dėl pareiškėjo ryšių su kilmės šalimi nebuvimo, nors toks vertinimas yra privalomas pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – Direktyva 2003/109/EB) 12 straipsnio, 3 dalis d punktą. Atsakovas apsiribojo formaliu pareiškėjo situacijos aprašymu, bet ne motyvuotu visų būtinųjų sąlygų įvertinimo, taip neužtikrindamas individualios pareiškėjo situacijos analizės, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, turi būti panaikintas. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neproporcingas, nemotyvuotas, pažeidžiantis žmogaus teises, priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo šeimyninius ir privataus gyvenimo ryšius Lietuvoje. Pareiškėjas su Lietuva susijęs ypač tampriais šeimos ir socialiniai ryšiais, yra visiškai integruotas į Lietuvos valstybę, nuo 1989 m. dirbo Lietuvoje žurnalistu, puikiai kalba lietuvių kalba, nutraukęs ryšius su kilmės šalimi. Lietuvoje gyvena ir savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 1989 m., pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1992, jo prižiūrima 86 metų, kraujo vėžiu ir kitomis ligomis serganti motina yra Lietuvos Respublikos pilietė. Teigia, kad Sprendimas užkirs pareiškėjui kelią rūpintis sergančia motina, sukels grėsmę pareiškėjo motinos sveikatai, gyvybei. Pareiškėjo motina dėl senyvo amžiaus, sveikatos būklės bei įgūdžių stokos nesugebės palaikyti virtualaus bendravimo kanalo su pareiškėju, todėl yra didelė tikimybė, kad po išsiuntimo pareiškėjas ir jo motina daugiau niekada nepasimatys.
Atsakovas 2023 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. 23S102936, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, o 2023 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S104157, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2026 m. sausio 9 d. bei nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) pareiškėjui nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2026 m. sausio 9 d. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl nurodytų sprendimų panaikinimo, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo skundus atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytų teismų sprendimais, kreipėsi su peticija į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT).
Atsižvelgdamas į tai, kad Sprendime nemotyvuotas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas išsiuntimo metu, nemotyvuotas pareiškėjui taikomo išsiuntimo proporcingumas, nemotyvuotas pareiškėjo teisės į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą teisėtas ribojimas, teigia, kad Sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 23S102936 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir 2023 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 23S104157 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius, įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Minėti Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023 yra palikti galioti.
Pažymime, kad atvejai, kada yra draudžiama priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 130 straipsnyje, kitų imperatyvių nuostatų, draudžiančių priimti tokį sprendimą, nei Įstatyme, nei kitame teisės akte nėra nustatyta.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas, pagal kompetenciją vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Lietuvoje gyvena jo motina). Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turėtų ekonominių ryšių. Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai yra vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs, tačiau šie ryšiai negali būti vertinami aukščiau už pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Įstatymo 127 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas faktines aplinkybes bei nenustatęs Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusiją.
Pažymime, kad Sprendimas yra išvestinis iš Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 23S102936 ir 2023 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 23S104157. LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023 konstatavo, kad „pareiškėjo darbas žurnalistu, ryšiai, suponuojantys jo pažeidžiamumą Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos, saugumo ir kitų tarnybų atžvilgiu ir aktyvi veikla viešojoje erdvėje yra pripažintinos reikšmingesnėmis aplinkybėmis sprendžiant dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje nei pareiškėjo šeiminiai ar kitokio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika, 2 kurie, nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvoje ir paneigti nustatytą pareiškėjo keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui“. Sprendime esantis individualus pareiškėjo vertinimas atitinka LVAT minėtą individualų pareiškėjo vertinimą.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo motina negali savimi pasirūpinti ar kad ja gali pasirūpinti tik pareiškėjas. Nurodo, kad pareiškėjo teismui pateikto slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyno 14.2 papunktis patvirtinta, kad pareiškėjo motinai reikalingos slaugytojo paslaugos kartą per savaitę ar rečiau, klausimyno 15 punktas patvirtina, kad artimieji tik dalinai dalyvauja pareiškėjo motinos priežiūroje. Nepateikta pareiškėjo motinos specialių poreikių lygio pažyma ar dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra savo motinos rūpintojas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai. Nurodo, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad pareiškėjo darbo santykiai Lietuvos Respublikoje Sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD nuomone, Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
Pažymi, kad LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo (administracinėje byloje Nr. eI2-11137-1161/2023), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 23S102936, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bei 2023 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 23S104157, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. LVAT, įvertinęs bylos medžiagą, pritarė pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Taigi faktas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėtinas, todėl daro išvadą, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo, kaip Rusijos Federacijos piliečio, išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo kompetencijos, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Teigė, kad atsakovas neįvertino Sprendimo pasekmių, nes jis taps benamiu, kadangi jo niekas nelaukia Rusijos Federacijoje. Panaikinus jo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jam buvo panaikinta banko sąskaita, sveikatos draudimas, jis negali dirbti. Santaupas iš savo banko sąskaitos pervedė į motinos banko sąskaitą. Iš šių santaupų dabar gyvena.
Teimo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė nurodė, kad yra suformuota nauja LVAT praktika (administracinės bylos Nr. eA-2395-624/2023, eA-1049-575/2024 sprendimo 31 punktas), kurioje nurodyta, į ką turi atsižvelgti atsakovas, kai sprendžia dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos. Nurodė,kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiua nei 30 metų, neturėjo ryšių su kitomis valstybėmis, taigi atsakovas neatliko individualaus vertinimo, kokį turėjo atlikti. Nei viename iš sprendimų, priimtų pareiškjėo atžvilgiu, nebuvo atliktas pareiškėjo ryšių vertinimas, o tai pažeidžia Direktyvos 2003/109/EB 9, 12 straipsnius. Mano, kad sprendimai nebuvo priimti įvertinus visas reiksmingas aplinkybes. Prašo panaikinti Sprendimą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. VSD atsiliepime prašė nagrinėti bylą VSD atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją į Rusijos Federaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. sausio 4 d. pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia jo galiojimas.
2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 23S102936, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2023 m. liepos 10 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 23S104157, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (2,5 metų), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (2,5 metams), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją į Rusijos Federaciją, nes pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Nurodoma, kad 2023 m. birželio 28 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-6991, kuriame yra konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. 23S102936 panaikinti pareiškėjo išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S104157 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 2,5 metų. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimus skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą LVAT, kuris 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nepakeistą. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, yra nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Lietuvoje gyvena jo motina). Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų įdarbintas Lietuvos Respublikoje. Taigi ekonominiai pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra nustatyti. Nors pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs, tačiau šie ryšiai negali būti vertinami aukščiau už užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vertinant galimybes išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos nustatyta, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis. Įvertinus tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į jo kilmės valstybę, yra pagrindas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Atsižvelgus į tai, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 23S104157 pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, naujas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nenustatomas.
2024 m. kovo 7 d. Kaliningrado srities socialinės politikos ministerijos atsakymas Nr. 3424/07-28 į pareiškėjo kreipimąsi dėl galimybės būti laikinai apgyvendintam Kaliningrado srityje deportavus jį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo informuojama, kad Kaliningrado srities socialinės politikos ministerija pagal savo įgaliojimus yra pasirengusi teikti skubią socialinę pagalbą deportuotiems piliečiams, kurie laikinai iki 10 dienų apgyvendinami valstybinėje Kaliningrado srities biudžetinėje stacionarioje socialinių paslaugų įstaigoje „Socialinis centras „Šilti namai“ (Kaliningrado g. 9, Černiachovsk). Skubios socialinės paslaugos piliečiams teikiamos nemokamai.
Pareiškėjo motinos medicininiai dokumentai.
Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (bet ne dėl kurių būtų draudžiama priimti tokį sprendimą ar sustabdyti tokio sprendimo vykdymą), o būtent – buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika, taip pat tai, ar užsienietis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas), padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas.
Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kada užsienietį į užsienio valstybę išsiųsti draudžiama – užsienietį draudžiama išsiųsti į užsienio valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę, taip pat į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, arba žeminamas jo orumas, arba jis tokiu būdu bus baudžiamas.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas įvertino VSD raštą Nr. 18-6991, kuriame yra konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priimtus sprendimus, kuriais panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų, kurių teisėtumas buvo patikrintas pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo ir kurie palikti galioti, pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, t. y. Lietuvoje gyvena pareiškėjo motina, ekonominiai pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje nenustatyti), nors pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika vertino kaip ilgalaikius ir stiprius, tačiau sprendė, kad šie ryšiai negali būti vertinami aukščiau už pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė Sprendimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas formaliai konstatavo esant pareiškėjo šeiminiams ryšiams, tačiau jų nevertino, atmeta kaip nepagrįstą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo ir jo motinos, gyvenančios Lietuvos Respublikoje, situacijos buvo individualiai įvertintos Sprendime, taip pat sprendimuose, kuriais panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų, aptartos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendime ir LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankami, jog nusvertų nacionalinio saugumo vertybę. LVAT praktikoje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Taigi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini įrodymų visumoje sprendžiant su jo teisine padėtimi susijusius klausimus, tačiau neturi sprendimo rezultatą lemiančios teisinės galios, ypač atsižvelgus į byloje svarstomo valstybės saugumo klausimą. Valstybės turi tarptautinės teisės pripažįstamą teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo nesant pareiškėjo ekonominių ryšių, nors pareiškėjas skunde neneigia, kad jo darbo santykiai Lietuvos Respublikoje Sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigę. Taigi šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad Sprendimas yra atsakovo ankstesnių sprendimų, priimtų pareiškėjo atžvilgiu, pasekmė, t. y. 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S102936, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei 2023 m. liepos 10 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S104157, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (2,5 metų), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (2,5 metams), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 28 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-6991, kuriame yra konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi esant aplinkybei, nurodytai Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir nenustačius pagrindų, kada užsienietį į užsienio valstybę išsiųsti draudžiama, nurodytų Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 3 dalyse, priimtas Sprendimas. Pareiškėjo šeiminių ir ekonominių ryšių nustatymas yra neaktualus, nes šie ryšiai buvo nustatyti ir įvertinti ankstesniuose atsakovo sprendimuose, kurių teisėtumas patikrintas teismų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė atkreipė teismo dėmesį į LVAT 2024 m. vasario 28 d. sprendimo eA-1049-575/2024 31 punktas, kuriame nurodyta: „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.) panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje.“ Teismas pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šio sprendimo teisėtumas buvo patikrintas teismų.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.