- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-395-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01181-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-154-766/2021 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui D. R., trečiajam asmeniui R. R. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. R. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo D. R. išlaikymą po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki kol ji mokėsi vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2020 m. liepos 7 d., iš viso – 2 097,67 Eur.
2. Nurodė, kad atsakovas yra jos tėtis, o trečiasis asmuo R. R. – mama. Iki pilnametystės tėvas išlaikymą teikė po 200 Eur kas mėnesį. Nuo gruodžio 1 d. išlaikymą teikti nustojo. Ieškovė pilnamete tapo 2019 m. rugsėjo 8 d., tačiau iki 2020 m. liepos 7 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o 2020 m. liepos mėnesį laikė baigiamuosius egzaminus. Dėl mokslų ji, nors ir sulaukusi pilnametystės, dirbti negalėjo, todėl jai buvo reikalinga tėvų parama. Atsakovas išlaikymą jai teikė tik iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė siuntė atsakovui raginimus, tačiau jis į juos nereagavo ir paramos neteikė. Visas ieškovės patirtas išlaidas nuo 2019 m. gruodžio mėnesio dengė tik mama R. R. Per mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui jai yra reikalinga 640 Eur suma. Dalį šios sumos dengia valstybė, todėl iš atsakovo prašo priteisti 290 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. 2 097,67 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d. (kuomet ieškovė laikė paskutinį egzaminą).
3. Atsakovas D. R. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Ieškovės nurodomos išlaidos poreikių tenkinimui yra nepagrįstos, dirbtinai padidintos, kai kurios iš jų nebūtinos. Nurodytos išlaidos tarpmiestiniam transportui kelia abejonių, kadangi ji mokosi tame pačiame mieste, kuriame gyvena. Išlaidos aprangai yra neprotingai didelės, kadangi nebūtina kiekvieną mėnesį pirkti naujų drabužių ir avalynės. Ieškovė yra sveika, todėl abejotinai kiekvieną mėnesį išleidžia po 30 Eur vaistams ir papildams. Taip pat atsakovas nesutinka su nurodytomis gyvenamojo būsto nuomos ir komunalinėmis išlaidomis, kadangi jis turi nekilnojamąjį turtą – butą, siūlė jame ieškovei gyventi, o jai atsisakius, šios išlaidos yra jos pačios atsakomybė. Mano, kad 30 Eur mėnesinės išlaidos telefonui yra pernelyg didelės. Ieškovė yra suaugęs asmuo ir privalo planuoti savo išlaidas, atsižvelgdama į savo ir tėvų turtinę padėtį. Nors jis dirbo, jo mėnesines pajamas sudarė 403,65 Eur per mėnesį, todėl jis neturi galimybių tenkinti tokio dydžio paramos poreikio. Nuo 2020 m. liepos 13 d. nebedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Išmokų negauna, jam padeda sesuo, brolis, tėtis. Jei būtų turėjęs galimybių, būtų prisidėjęs prie dukters paramos.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo R. R. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ji dirba, jos pajamos minimalios, bet jai padėdavo finansiškai sesuo, vyro sesuo, gyvenanti užsienyje. Sesuo grįžusi jai davė 800 Eur, iš kurių 2020 m. balandžio mėnesį pirko kompiuterį, nes senas neveikė, skalbimo mašiną. Pirko padėvėtą, sumokėjo 230 Eur. Dukrai ji pati mėnesiui apie 200 Eur skirdavo. Dukra nedirba, gyvena su ja, ji už viską moka. Ieškovė yra vienintelė atsakovo dukra. Mano, kad atsakovas gali dirbti, užsidirbti ir teikti dukrai išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. R., išlaikymą (paramą) ieškovei M. R., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d., iš viso - 1 083,87 Eur. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. R. į valstybės biudžetą 25 Eur žyminį mokestį.
6. Spręsdamas dėl atsakovo galimybių teikti išlaikymą pilnametei dukrai, teismas atsižvelgė į tai, jog duomenų, kad atsakovui pačiam būtų reikalinga parama, globa ar panašiai, byloje nėra. Nors į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas šiuo metu nedirba, sprendė, kad jis nepateikė tikslių duomenų, nuo kada jis nebedirba, o teismo posėdžio metu šią datą nurodė skirtingai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo vardu registruoti du automobiliai. Teismas pažymėjo, kad tėvai privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad gautų reikiamas pajamas ir galėtų užtikrinti būtinųjų poreikių tenkinimą savo vaikams. Šiuo atveju nors ieškovė yra pilnametė, ji ginčo laikotarpiu mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, todėl teismo vertinimu ji pati užsidirbti neturėjo galimybių. Abu tėvai pagal galimybes privalėjo prisidėti prie dukters išlaikymo.
7. Teismas atsižvelgė į ieškovės poreikius ir atsakovo materialinę padėtį, tai, kad pilnamečius asmenis, besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą, ginčo laikotarpiu rėmė valstybė, per mėnesį skirdama 60 Eur. Taip pat įvertintino aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas visuotinis karantinas, dėl ko gyventojų judėjimas, pramogos buvo apribotos. Teismas nurodė, kad M. R. ginčo laikotarpiu su mama gyveno nuomojamame bute, niekur nedirbo, pajamų negavo, mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovė posėdžio metu pati sutiko, kad dalis jos nurodytų išlaidų yra per didelės. Ieškovė paaiškino, kad nepatyrė paskaičiavime nurodyto dydžio išlaidų ekskursijoms, ugdymo priemonėms, rinkliavoms mokykloje, šokių būrelio išvykoms, avalynei, viešajam transportui, gyvenamosios patalpos išlaikymui. Taip pat teismo vertinimu kelia abejonių ieškovės nurodytos kasmėnesinės išlaidos aprangai, gydymui, vaistams ir vitaminams. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie apsilankymus pas odontologą yra ne ginčo laikotarpiu.
8. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, ieškovės ginčo laikotarpiu patirtų išlaidų dydį, atsakovo sunkią materialinę padėtį, karantino laikotarpį, tai, kad pilnamečiai vaikai, siekiantys materialinės paramos iš tėvų, privalo savo išlaidas planuoti ir panaudoti racionaliai, teismas sprendė, kad yra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d. išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, viso – 1 083,87 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo sąlygų buvimo, įvertinant paramos pilnamečiam vaikui būtinumą (šiuo atveju dėl mokymosi pagal profesinio ugdymo programą) ir tėvų galimybes šią paramą teikti.
9.2. Ieškovės paskaičiavimais jos poreikiams tenkinti reikia 640 Eur per mėnesį. Laikotarpiu, kuriuo prašoma priteisti išlaikymą atsakovas dirbo, jo mėnesinio atlyginimo dydis buvo 403,65 Eur. Atsakovo pajamos yra ženkliai mažesnės už ieškovės mėnesinius poreikius, todėl ieškovas neturėjo realios galimybės tenkinti tokio dydžio ieškovės paramos poreikio. Jam tapus bedarbiu, jo turtinė padėtis nebeleido teikti paramos dirbančiai ieškovei, kuri pilnai gal pati užtikrinti savo poreikius. Nebegalėdamas teikti paramos siūlė suteikti gyvenamąjį plotą bei už jį sumokėti, tačiau ieškovė atsisakė paramos natūra, todėl daro išvadą, kad jai parama nebuvo reikalinga.
9.3. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė baigė vidurinės mokyklos programą, mokslų netęsė, pradėjo dirbti. Apeliantas iš dalies nurodytu laikotarpiu teikė paramą ieškovei pagal savo galimybes. Atsižvelgiant į dabartinę apelianto turtinę padėtį, tokio dydžio įsiskolinimas apsunkintų jo turtinę padėtį ir būtų didelė finansinė našta, todėl ieškovo reikalavimas dėl paramos įsiskolinimo turėjo būti atmestinas.
10. Ieškovė M. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Trečiasis asmuo R. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo pilnamečiam vaikui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl faktinių aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. R. yra atsakovo D. R. ir trečiojo asmens R. R. duktė. (duomenys neskelbtini) ieškovė M. R. tapusi pilnamete iki 2020 m. liepos mėnesio mokėsi vidurinėje mokykloje. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje ieškovės charakteristikoje nurodoma, kad M. R. pasižymi labai geru mokyklos lankymu, atsakingu požiūriu į mokymąsi, organizaciniais gebėjimais. Atsakovas D. R. dukrai M. R. teikė išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2019 m. gruodžio mėnesio. M. R. ginčo laikotarpiu su mama gyveno nuomojamame bute, niekur nedirbo, pajamų negavo, mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo vardu registruoti du automobiliai. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie priskaičiuotas pajamas matyti, kad atsakovo darbo užmokestis iki 2019 m. spalio mėnesio sudarė 600 Eur.
Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui būtinumo, išlaikymo dydžio ir tėvų galimybės jį teikti
16. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 3.192¹ straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nustatęs išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni yra susiję su paramos būtinumu pilnamečiam besimokančiam asmeniui, o kiti su tėvų galimybėmis teikti paramą. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas; antrajai kriterijų grupei priskirtina: tėvų galimybės teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
19. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų ir ginčo klausimui reikšmingų aplinkybių vertinimą, konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas priimtas nesivadovaujant aukščiau paminėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, aktualia kasacinio teismo praktika, ar CK normomis, reglamentuojančiomis išlaikymo priteisimą pilnamečiui vaikui, pagrindo nėra.
20. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės apeliantas neneigia, t.y. kad ieškovė laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d. mokėsi, neturėjo galimybės dirbti ir užsidirbti, kad jai išlaikymas buvo reikalingas, kad jis neteikė išlaikymo nes neturėjo galimybės. Tai, kad ieškovė baigusi mokslus toliau nesimoko, nestudijuoja ir galbūt kreipimosi į teismą metu ar šiuo metu turi galimybę savimi pasirūpinti, neatleido ir neatleidžia atsakovo nuo jo pareigos teikti išlaikymą (paramą) dukros mokymosi laikotarpiu. Apeliantas nepateikė išsamių duomenų apie jo galimybes dirbti ir gauti pajamas, apie materialinę padėtį ir kt. Vien aplinkybė, kad atsakovas konkretų laikotarpį nedirbo ar šiuo metu nedirba ir negauna pajamų pati savaime nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovės prašymo dėl išlaikymo priteisimo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovei buvo reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, buvo reikalingos mokymosi priemonės ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vertinant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus teikti ieškovei skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto dydžio paramą, atsižvelgtina į atsakovo pateiktus duomenis dėl jo pajamų, įvertinus tai, kad be paaiškinimų, kitų išsamių duomenų atsakovas nepateikė, spręstina pagal tai, kas pateikta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėjo galimybės teikti paramos dukrai ar vertinti, kad ji paramos atsisakė. Pažymėtina, kad abu ieškovės tėvai pagal realias galimybes turi pareigą prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo jos mokymosi laikotarpiu, jai pačiai neturint galimybės dirbti ir gauti pajamų.
22. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, įvertinęs lėšų poreikį bei atsakovo galimybes teikti išlaikymą ( paramą) pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, priteistinos paramos dydį sumažindamas iki 150 Eur, nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 290 Eur išlaikymą (paramą). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei priteista suma įvertinus pragyvenimo lygį bei reikalingas pragyvenimui lėšas yra nedidelė, neapsunkinanti atsakovo materialinės padėties. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, spręstina, kad apelianto argumentai šiuo atveju iš esmės nepaneigia ieškovės paaiškinimų, pateiktų duomenų bei teismo padarytų išvadų dėl ieškovei išlaikymo lėšų (paramos) pragyvenimui reikalingumo.
23. Kaip minėta, 150 Eur per mėnesį periodinių išmokų dydžio apelianto parama ieškovei, nelaikytina apeliantui pernelyg didele ir nepadarys esminės žalos apelianto teisėms ir interesams, vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nėra pažeistas. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų grupių kriterijus ir nustatė jų pusiausvyrą konstatuodamas, kad atsakovas gali teikti nurodyto dydžio paramą besimokančiai pilnametei dukrai. Daroma išvada, kad teismas priteisdamas ieškovei M. R. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d., iš viso - 1083,87 Eur, priėmė pagrįstą sprendimą. Nenustatyta pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo tiek nepilnametį tiek pilnametį vaiką, esant paramos reikalingumui, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik asmens, turinčio pareigą teikti išlaikymą, turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kol galėjo teikė išlaikymą po 200 Eur, turėjo santaupų iš darbo Norvegijoje, šiuo metu registruojasi užimtumo tarnyboje, nedirba. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingo amžiaus turi pareigą išnaudoti visas galimybes įsidarbinti, gauti didesnes pajamas, kad galėtų vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad jam pačiam būtų reikalinga parama. Be to teismas pažymi, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Nors ieškovė nurodė, kad su tėvu nebendrauja, atsakovas teismo posėdyje taip pat nenurodė bendraujantis su dukra, tačiau tikėtina visada yra galimybė išlaikymo ( paramos) ir kitus tarpusavio klausimus spręsti gera valia bendraujant tarpusavyje.
25. Apelianto vertinimu atsižvelgiant į dabartinę jo turtinę padėtį, tokio dydžio įsiskolinimas apsunkintų jo turtinę padėtį ir būtų didelė finansinė našta. Teismo pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 284 straipsniu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju, esant pagrindo, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino iš dalies. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Kadangi konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teismas išsamiau nepasisako nes jie neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kitų duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.