- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-820-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12338-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- M. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. N. (toliau – ir atsakovas) 5 051,86 Eur negrąžintą paskolos dalį, 457,38 Eur palūkanas, 161,13 Eur administravimo mokestį, 35,87 Eur negautas pajamas, 22 proc. nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. rugsėjo 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 3 818,16 Eur sumos, 465,90 Eur sutarties sudarymo mokestį, 19,88 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė nurodė, kad 2025 m. gegužės 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 82338851 (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 5 554,28 Eur paskolą (5 082,17 Eur paskolos suma ir 472,11 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 76 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Portalas). Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą atsakovo 472,11 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į ieškovės sąskaitą, 3 482,17 Eur atsakovo įsiskolinimą ieškovei (Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 47571186) be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 1 600 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, kad sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį, tačiau nepaisant paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovas ne tik nustatytu grafiku į ieškovės nurodytą depozitinę sąskaitą negrąžino jam suteiktos paskolos, bet taip pat nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei Sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį su atsakovu, vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu.
3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. gruodžio 12 d. asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo M. N. ieškovei 5 051,86 Eur skolą, 457,38 Eur palūkanas, 35,87 Eur nuostolius, 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. rugsėjo 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant 3 818,16 Eur sumos, 18,61 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 564,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 771,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2025 m. gegužės 20 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 82338851 sąlygas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2025 m. gegužės 20 d. su atsakovu sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 2338851, pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 5 554,28 Eur paskolą (5 082,17 Eur paskolos suma ir 472,11 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 76 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė nurodė, kad paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 472,11 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 199,39 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Bendras finansavimas“, 3 482,17 Eur atsakovo įsiskolinimą ieškovei (Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 47571186), be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 1 600 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė 2025 m. lapkričio 6 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie įsiskolinimą ir vienašalį sutarties nutraukimą. Paskolos sutartis nutraukta 2025 m. lapkričio 20 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs likusią kredito sumą pagal Paskolos sutartį.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nebevykdė mokėjimų pagal sudarytą Paskolos sutartį ir negrąžino likusios suteikto kredito dalies. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 5 051,86 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, jokių įrodymų dėl ginčijamos prievolės dalies nepagrįstumo nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 5 051,86 Eur negrąžinto kredito.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 457,38 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. lapkričio 20 d., t. y. Paskolos sutarties nutraukimo. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo bei neviršija maksimalios leistinos pagal sutartį palūkanų sumos, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 457,38 Eur paskolos palūkanas laikė pagrįstu ir tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.874 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas nurodė, kad Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose šalys, be kita ko, susitarė dėl 0,07 proc. administravimo mokesčio ir 8,5 proc. sutarties sudarymo mokesčio skaičiuojamo nuo skolintojų paskolintos sumos. Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė: 5 082,17 Eur paskolos suma, 4 404,49 Eur palūkanos, 472,11 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 168,23 Eur sutarties administravimo mokestis. Nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo mokestis sudaro 472,11 Eur, sutarties administravimo mokestis – 168,23 Eur. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 640,34 Eur (472,11 + 168,23), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 73,73 proc. (472,11 Eur / 640,34 Eur × 100 proc.). Teismas padarė išvadą, kad ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalis).
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas; organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos. Ieškovė nurodo, kad jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį buvo 670 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 613,33 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 56,67 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti.
8. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė yra pateikusi sistemos apie investuotą sumą išrašą, pažymą apie investicijas į paskolas bei naudojimosi sutartį, tačiau pastarosios 7.5 punkte numatyta, jog ieškovė turi teisę (ne pareigą) investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione ir tai nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto. Be to, ieškovė aiškiai nurodė veikianti kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų, tiek paskolos suteikimui, tiek ir sutarties sudarymo mokesčiui naudojusi platformoje užsiregistravusių skolintojų lėšas. Pažymoje apie ieškovės investicijas yra nurodyti tik bendri investicijų dydžiai ir investuotos sumos vidurkiai, todėl tai nepatvirtina, kad ieškovė į paskolas visada investuoja ne mažiau nei 12 proc. Teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės naudotis minėtoje nuostatoje nustatyta išimtimi, taigi, pažeidė imperatyvią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl Paskolos sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio pripažintinos negaliojančiomis nuo sudarymo momento.
9. Teismas nurodė, kad sutarties administravimo mokestis sudaro 26,27 proc. viso ieškovės atlygio sumos (168,23 Eur / 640,34 Eur × 100 proc.). Nei portalo naudojimosi sutartyje, nei Paskolos sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,07 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,07 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį)“. Pagal Paskolos sutartį, sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 35,87 Eur nuostolius (negautas pajamas), kuriuos sudaro paskolos sutartyje įvirtintos 22 proc. dydžio metinės palūkanos, paskaičiuotos nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d. ir 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. rugsėjo 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 818,16 Eur sumos. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų teismas nustatė, kad šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos (22 proc.) ir aiškiai apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo negautas pajamas (negautas palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo), apskaičiavo negautų pajamų sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2025 m. lapkričio 21 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2025 m. gruodžio 1 d.), taip pat aiškiai apibrėžė tiek maksimalų tokių negautų pajamų paskaičiavimo laikotarpį (iki sutarties grafiko pabaigos 2031 m. rugsėjo 20 d.), tiek maksimalų priteistinų negautų pajamų dydį (3 818,16 Eur), neviršijantį sumos, kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovei, jei jis tinkamai vykdytų savo prievolę mokėti palūkanas iki sutarties termino pabaigos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės prašomas negautas pajamas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19,88 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio pripažintos negaliojančiomis, teismas sprendė, jog perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma, nes ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo negrąžintų sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių. Delspinigiai pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo pažymą: už 123 d. – 7,24 Eur ((123,97 Eur – 6,21 Eur sutarties sudarymo mokestis) × 0,05 proc. / 100 proc. × 123 d.); už 92 d. – 5,68 Eur ((133,25 Eur – 6,21 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,51 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. × 92 d.); už 61 d. – 3,77 Eur ((133,25 Eur – 6,21 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,49 Eur sutarties administravimo mokestis) × 0,05 proc. / 100 proc. × 61 d.); už 31 d. – 1,92 Eur ((133,25 Eur – 6,21 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,47 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. × 31 d.). Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 18,61 Eur (7,24 Eur + 5,68 Eur + 3,77 Eur + 1,92 Eur).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio sąlygų pripažinimo neteisėtomis, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimo už akių dalis ir priteisti 465,90 Eur sutarties sudarymo mokestį, 161,13 Eur sutarties administravimo mokestį, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimo už akių dalį dėl priteistinų delspinigių perskaičiavimo. Priteisti iš atsakovo apeliantei 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nagrinėjant klausimą dėl apeliantės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį pagrįstumo nebuvo įsigilinta į visus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, todėl nebuvo atskleista visa bylos esmė. Apeliantė veikia ne tik kaip tarpusavio skolinimo operatorė, tačiau ir pati investuoja į per platformą sudaromas paskolas. Apeliantė prašydama priteisti sutarties sudarymo mokestį, remiasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi ir netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 punktu, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos. Minėtame Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad organizatorius, t. y. apeliantė, į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos. Skolintojai investavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į bendrovės (organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis VKĮ 25³ str. 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir bendrovei), pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
14.2. Apeliantė, teikdama pažymą, kurioje nurodyti koinvestavimo duomenys nuo 2025-05-20 iki 2025-11-21, t. y. nuo Paskolos sutarties su atsakovu sudarymo iki sutarties nutraukimo, pažymėjo, kad į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo įstatymas, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas (investavimas į platformoje paskelbtas paskolas, vykdomas automatiniu būdu, mažiausia investuojama suma – 5 Eur, todėl automatinio investavimo algoritmas suprogramuotas taip, kad į visas paskolas būtų investuojama ne mažiau kaip 12 proc., taikant matematinio apvalinimo taisykles iki sveikojo skaičiaus, kaip to reikalauja įstatymas), neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant apeliantės tyčios ar didelio neatsargumo, todėl esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi.
14.3. Įstatyme nėra įtvirtintos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties, todėl dėl mažareikšmiškumo aspekto, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju paskolų skaičius, į kurias investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodyta įstatyme, sudaro nežymią dalį, vertinant per visą laikotarpį nuo Paskolos sutarties su atsakovu sudarymo (2025-05-20) iki sutarties su atsakovu nutraukimo (2025-11-21) visų per platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 4 446 vnt., iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 procentų į 4 430 vnt., kas sudaro 99,64 proc. per nurodytą laikotarpį visų suteiktų paskolų. Pateiktoje pažymoje išskiriama kiek tiksliai per nurodytą laikotarpį per platformą buvo išduota paskolų, į kiek konkrečiai apeliantė investavo ne mažiau 12 proc., kaip nurodyta įstatymo normoje, o pateiktas investicijų vidurkis nurodo tikslų apeliantės investicijų vidurkį į visas išduotas paskolas per nurodytą laikotarpį. Apeliantė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui, o taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, kaip nepadengtos paskolos sumos dalies bei atitinkamai sutarties administravimo mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
3. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti ieškinio reikalavimai dėl sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio priteisimo bei atitinkamai sumažintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių
4. Apeliantės vertinimu, ji atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi. Bendrovės kaip skolintojo (Platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702) investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį buvo 670 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 613,33 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,06 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 56,67 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Apeliantės teigimu, tai įrodo, kad ji veikia ne tik kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių investuotojų, tačiau ir pati investuoja į visas per platformą suteikiamas paskolas. Į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo Įstatymas, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui. Esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 25¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2025 m. gegužės 20 d. su atsakovu sudarė Paskolos sutartį Nr. 2338851. Pagal Paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 5 082,17 Eur paskolą 76 mėnesių laikotarpiui. Paskolos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė dėl 0,07 proc. administravimo mokesčio ir 8,5 proc. sutarties sudarymo mokesčio skaičiuojamo nuo skolintojų paskolintos sumos. Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė 5 082,17 Eur paskolos suma, 4 404,49 Eur palūkanos, 472,11 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 168,23 Eur sutarties administravimo mokestis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovui taikomų sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio, kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį, nustatyta, kad ieškovės atlygis pagal sutartį sudarė iš viso 640,34 Eur (472,11 Eur + 168,23 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 26,27 proc. viso ieškovės atlygio sumos (168,23 Eur/640,34 Eur × 100 proc.). Taigi, ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis).
6. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, sutarties administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką.
7. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis yra Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas Organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta Paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.
8. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
9. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas; organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.
10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį buvo 670 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 613,33 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 56,67 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovės pateikta pažyma už 2025 m. gegužės 20 d. – 2025 m. lapkričio 21 d. laikotarpį apie ieškovės investicijas į paskolas nepatvirtina, jog ieškovė į paskolas visada investuoja ne mažiau nei 12 proc., nes joje yra nurodyti tik bendri investicijų dydžiai, ir investuotos sumos vidurkiai. Taigi šis įrodymas savo turinio prasme yra nepakankamas patvirtinti ieškovės pasirinktą veiklos modelį: 1) investavimą į kiekvieną vartojimo kreditą; 2) užtikrinimą, kad paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovės investuota suma visada sudaro ne mažiau nei 12 proc. nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Apeliantė pati nurodo, jog į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo VKĮ, tačiau, apeliantės vertinimu, buvo neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant ieškovės tyčiai ar dideliam neatsargumui, todėl esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą teikiamą vartojimo kreditą. Todėl konstatuotina, jog kai ši investicijų suma nesiekia 12 proc., nėra pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išimtį.
11. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė savo teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlygą egzistavimo (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi bei įvertinęs tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo (atsakovo), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos), pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei atitinkamai atmetė su tuo susijusius ieškinio reikalavimus.
12. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo bei pabrėžė, kad savo veikloje taiko tokį modelį, pagal kurį investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio, todėl ir administravimo mokestį prašo priteisti ne nuo paskolos gavėjo grąžinamų įmokų.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė neįrodė, kad jai turi būti taikoma VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtis, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, remiasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi.
14. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administracinio mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms sumoms, o ne proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Byloje nustačius, jog pagal Paskolos sutartį, sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nagrinėjamoje byloje taikydamas VKĮ 25 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetė ieškovės reikalavimus dėl sutarties mokesčio priteisimo ir administravimo mokesčio priteisimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ir ieškovės prašomą priteisti 19,88 Eur delspinigių sumą iki 18,61 Eur, kadangi ieškovė prašydama priteisti 19,88 Eur delspinigių sumą, ją paskaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio bei sutarties administravimo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių sumažinimo.
16. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.