Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1627-956/2018 pagal ieškovės D. N. ieškinį dėl įpareigojimo ekshumuoti palaikus, neturtinės žalos atlyginimo atsakovei L. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B., prašė: 1) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš P. K. K. katedros kapinių (duomenys neskelbtini) ekshumuoti atsakovės tėvo S. V. palaikus; 2) priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) uždrausti atsakovei iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus – ginčo kapavietėje statyti paminklą jos tėvui S. V. atminti.

Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakinga už minėtos kapavietės priežiūrą; kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, 2017 m. liepos 19 d. pateikė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio specialus autotransportas“ prašymą laidoti šioje kapavietėje mirusįjį S. V.. Ieškovė pažymėjo, kad tai padarė dėl išimtinai neteisėto atsakovės L. B. (mirusiojo dukros) bei jos giminaitės poveikio, spaudimo ir primygtinio raginimo duoti sutikimą kapavietėje laidoti atsakovės tėvą. Ieškovė akcentavo, jog ji neturėjo pakankamai laiko apgalvoti ir įvertinti situaciją, ar sprendimas kapavietėje, už kurios priežiūrą ji yra atsakinga, palaidoti dar vieno mirusiojo palaikus, atitinka jos interesus.

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu kapavietėje yra palaidoti penkių mirusiųjų palaikai. Atsakovei žodžiu buvo sakiusi, jog sutinka jos tėvą laidoti ant brolio V. M. palaikų, tačiau atsakovės tėvas S. V. buvo palaidotas ant ieškovės senelio – M. S. palaikų. Ieškovė pabrėžė, kad tai yra didžiulė nepagarba, taip buvo išniekintas jos artimųjų atminimas, padaryta didelė neturtinė žala, kadangi dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė ypač sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

A. L. B., atsiliepdama į ieškovės ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus jos tėvui, teta I. B. (ieškovės motina) davė sutikimą jį palaidoti šeimos kapavietėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už kapavietę formaliai atsakinga buvo ieškovė, jos buvo paprašyta pateikti prašymą dėl leidimo laidoti mirusįjį. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė sutiko tai padaryti, jokių pretenzijų ar nepasitenkinimo nereiškė. Prašymą dėl leidimo laidoti ieškovė parašė gera valia, neverčiama. Pateikto prašymo pagrindu ieškovei buvo išduotas leidimas laidoti, kurio ieškovė neskundė, todėl, praėjus pusei metų nuo leidimo išdavimo, ieškovės aiškinimai, jog ji neturėjo pakankamai laiko apgalvoti situacijos, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovei pateikus teismui visiškai nepagrįstą ieškinį, jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovės prašymu buvo duotas leidimas laidoti kapavietėje mirusįjį. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad sutikimas buvo gautas apgaulės būdu, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepdamas į ieškovės ieškinį, nurodė, jog motyvuoto prašymo perlaidoti ginčo kapavietėje palaidotų asmenų nėra gavęs, todėl prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės D. N. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės L. B. naudai. Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teisinės procedūros bei teisės aktai, reglamentuojantys leidimo laidoti išdavimo ir laidojimo tvarką, pažeisti nebuvo. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jai darė spaudimą, dėl kurio buvo duotas sutikimas laidoti atsakovės tėvą ieškovės prižiūrimoje kapavietėje. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog šeimos kapavietėje palaidoti tiek ieškovei, tiek atsakovei artimi giminaičiai, jog kapo ramybės laikotarpis buvo išlaikytas, o ieškovės elgesys, duodant sutikimą laidoti, o paskui persigalvojant, teisės požiūriu yra neteisėtas, o moralės požiūriu – nepateisinamas. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą ieškovei, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė (apeliantė) D. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei posėdžio metu apklausti liudytoją K. J..

Ieškovė (apeliantė) nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad leidimas laidoti buvo išduotas teisėtai, kad atsakovė ir jos giminaitė jokio neteisėto spaudimo nedarė, o daugiau laiko apgalvoti ir įvertinti situaciją negalėjo būti duota. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad tokios teismo išvados sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nevertino, ar toks atsakovės elgesys (kad ieškovė nebuvo nedelsiant informuota apie atsakovės tėvo mirtį, kad atsakovė iš anksto nepasirūpino savo tėvo būsima laidojimo vieta) yra protingas ir sąžiningas.

Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo plačiau nepasisakė.

Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismo prašė apklausti liudytoju buvusį ilgametį draugą K. J., kuris būtų galėjęs parodyti, kaip ji rūpinosi, o atsakovė nesirūpino ginčo kapaviete, tačiau prašymas dėl liudytojo apklausos buvo nepagrįstai atmestas. Dėl šios priežasties ieškovė (apeliantė) prašo apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžio metu apklausti jos nurodytą liudytoją.

A. L. B., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams ir nepaneigia teismo sprendime konstatuotų aplinkybių. Pažymėjo, kad ieškovė (apeliantė), neturėdama konkrečių argumentų, apeliacinės instancijos teismui pateikia savo samprotavimus, savaip interpretuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes; skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos yra nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, priėmė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, apklausė visus liudytojus, todėl papildomai apklausti ieškovės nurodytą liudytoją nėra pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog skundas yra pagrįstas tik subjektyvia ieškovės (apeliantės) nuomone, nenurodytos konkrečios teisės aktų normos, kurios galėjo būti pažeistos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai bei visapusiškai išanalizavo reikšmingas ginčo aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Trečiojo asmens nuomone, rūpinimasis kapaviete nėra esminė aplinkybė šioje byloje, todėl nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka bei apklausti naują liudytoją nėra jokio pagrindo.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės (apeliantės) D. N. ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo.

Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašė jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytoju buvusį ilgametį draugą K. J. – tokiu būdu priimti naujus įrodymus, kuriuos priimti nepagrįstai atsisakė pirmosios instancijos teismas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti jos prašomą liudytoją, nurodydama, kad jis galėtų paliudyti, kaip ieškovė (apeliantė) rūpinosi, o atsakovė nesirūpino ginčo kapaviete. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų šiam šalių ginčui išspręsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, proceso dalyvių pozicijas bei liudytojų parodymus, ieškovė (apeliantė) nenurodė jokių argumentų ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, sutiktina su trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, jog šioje byloje rūpinimasis kapaviete nėra esminė aplinkybė, nes ginčas kilo ne dėl kapavietės priežiūros, o dėl sutikimo laidoti mirusįjį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendžia, kad ieškovės (apeliantės) prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti naujus įrodymus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad P. miesto K. K. katedros kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti: M. S. (palaidotas (duomenys neskelbtini)), A. S. (palaidota (duomenys neskelbtini)), L. V. (palaidota (duomenys neskelbtini)), S. V. (palaidotas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu nustatė, kad šioje šeimos kapavietėje dar yra palaidoti V. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir A. N. (miręs (duomenys neskelbtini)). Už šios kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra ieškovė (apeliantė) D. N. (b. l. 6, 8–17).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtoje kapavietėje palaidoti artimi asmenys: M. S. ir A. S. buvo ieškovės ir atsakovės seneliai, turėję tris vaikus – L. V., I. B., T. G.. L. V. ir S. V. buvo atsakovės tėvai. I. B. yra ieškovės motina, V. M. – I. B. sūnus. A. N. buvo ieškovės sutuoktinis (b. l. 3–5, 34–38, 87–88).

Pagal sudarytą sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kapinių prižiūrėtoju yra AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (b. l. 56-59). Šiai įmonei asmenys teikia prašymus dėl leidimo laidoti ir ši įmonė išduoda leidimus laidoti.

Atsakovės tėvas S. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). 2017 m. liepos 19 d. 8.20 val. AB „Panevėžio specialus transportas“ pateiktas ieškovės (apeliantės) D. N. rašytas ir pasirašytas prašymas Nr. 258 „Dėl leidimo laidoti“, kuriame nurodyta, jog ji, kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, prašo išduoti leidimą laidoti (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje pusseserės tėvą S. V.; pažymėta, jog iškilus ginčams tarp giminaičių, palaidojus mirusįjį neleistiname gylyje, pakartotinai tame pačiame kape palaidojus mirusįjį nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, ar dėl kitų priežasčių esant būtinybei perlaidoti mirusįjį, prisiima visą teisinę, materialinę ir finansinę atsakomybę (b. l. 19, 53). 2017 m. liepos 19 d. S. V. buvo palaidotas P. miesto K. K. katedros kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietėje (b. l. 16, 42).

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju leidimo laidoti išdavimo ir laidojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės bei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 (2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-235 redakcija). Taisyklių 23 punkte numatyta, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens rašytiniam sutikimui (Taisyklių 25 punktas). Rašytinį leidimą laidoti Panevėžio miesto veikiančiose kapinėse išduoda Savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą (Taisyklių 33 punktas). Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje išduodamas, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo pateikia prašymą (ar esant šio asmens rašytiniam sutikimui) (Taisyklių 36 punktas).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. AB „Panevėžio specialus transportas“ pateikto prašymo Nr. 258 „Dėl leidimo laidoti“ (pateikto ieškovės (apeliantės) D. N.) pagrindu buvo išduotas leidimas laidoti mirusįjį S. V.. 2017 m. liepos 19 d. S. V. buvo palaidotas P. miesto K. K. katedros kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei minėtas Kapinių tvarkymo taisykles, reglamentuojančias leidimo laidoti išdavimo ir laidojimo tvarką, konstatuoja, kad šiuo atveju, kaip ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, teisės normos, nustatančios leidimo laidoti išdavimo ir laidojimo tvarką, pažeistos nebuvo.

Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skundė nurodė, jog atsakovė ir jos giminaitė jai darė neteisėtą spaudimą dėl leidimo laidoti, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius dokumentus bei proceso dalyvių duotus parodymus, sprendžia, jog į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ar kiti asmenys darė ieškovei (apeliantei) grubų ar neteisėtą spaudimą, dėl kurio ieškovė (apeliantė) buvo priversta duoti sutikimą šeimos kape palaidoti S. V.. Prašymą dėl leidimo laidoti ieškovė (apeliantė) pateikė savo valia, sutiko, kad atsakovės tėvas būtų palaidotas jos prižiūrimoje kapavietėje, atsakovės neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neįrodė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo ieškovei (apeliantei) sukelti, kaip nurodė ieškovė (apeliantė), ypač sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei (apeliantei) neturtinę žalą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės (apeliantės) reikalavimą įpareigoti atsakovę ekshumuoti S. V. palaikus teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog ieškovės (apeliantės) D. N. apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas 2018 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitas, liudijantis apie 200 Eur dydžio sumos sumokėjimą advokatui. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovės L. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės D. N. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.