Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. N. ir jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovei L. B. ir jos atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei D. Ž., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei J. A.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį dėl įpareigojimo ekshumuoti palaikus, neturtinės žalos atlyginimo atsakovei L. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, AB „Panevėžio specialus autotransportas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini) K. K. katedros kapinių 17 kvartalo 12 eilės 2 kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra ieškovė. Tai patvirtino šalys savo paaiškinimais, liudytojos I. B. parodymai, rašytiniai įrodymai – 2017 m. lapkričio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie kapavietę (b. l. 6), kapinių laidojimo knygos, laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas (b. l. 8-17). (duomenys neskelbtini) K. K. katedros kapinių 17 kvartale 12 eilėje 2 kapavietėje yra palaidoti: M. S., palaidotas (duomenys neskelbtini) d., A. S., palaidota (duomenys neskelbtini) d., L. V., palaidota (duomenys neskelbtini) d., S. V., palaidotas (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 7). Ieškovė ir jos motina liudytoja I. B. patvirtino, kad šeimos kapavietėje yra palaidoti dar V. M., miręs (duomenys neskelbtini) d., A. N., miręs (duomenys neskelbtini) d.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų I. B., E. B. parodymų nustatyta, kad M. S. ir A. S. turėjo tris vaikus – L. V., I. B., T. G.. L. V. ir S. V. yra atsakovės tėvai. I. B. yra ieškovės motina. V. M. yra I. B. sūnus. A. N. yra ieškovės sutuoktinis (b. l. 44-45, 87, 88).

LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 patvirtintos Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės (redakcija galiojusi S. V. laidojimo dieną) reglamentuoja leidimo laidoti išdavimo ir laidojimo tvarką. Pagal sudarytą sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kapinių prižiūrėtoju yra AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 56-59). Šiai įmonei asmenys teikia prašymus dėl leidimo laidoti ir ši įmonė išduoda leidimus laidoti.

Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 25 punktas nustato, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens rašytiniam sutikimui. Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje išduodamas, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo pateikia prašymą (ar esant šio asmens rašytiniam sutikimui). Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. 8.20 val. ieškovė pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl leidimo laidoti Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Ieškovė prisiėmė atsakomybę, prašyme nurodydama, kad iškilus ginčams tarp giminaičių, palaidojus mirusįjį neleistiname gylyje, pakartotinai tame pačiame kape palaidojus mirusįjį nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, ar dėl kitų priežasčių esant būtinybei perlaidoti mirusįjį, prisiima visą teisinę, materialinę ir finansinę atsakomybę. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašymą surašė pati, jos turinį suprato.

Byloje nustatyta, kad prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kapinių prižiūrėtojas (AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas) ieškovei išdavė leidimą laidoti S. V.. Šalys, tretieji asmenys negalėjo pateikti į bylą minėto dokumento, tačiau ginčo, kad leidimas laidoti nebuvo išduotas, nėra. Aplinkybę, kad leidimas buvo išduotas, patvirtino pati ieškovė, paaiškindama, kad leidimą laidoti atidavė atsakovei, o ji padavė savo sūnui A. B., kuris leidimą nunešė duobkasiams prie kapo. 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. sausio 31 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad leidimas laidoti išduodamas prašymą dėl leidimo laidoti pateikusiam asmeniui, todėl jį gali pateikti tik D. N.. Leidimai laidoti surašomi po 1 egzempliorių, jų kopijos nėra saugomos Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje (b. l. 18, 40). 2018 m. vasario 18 d. nutartimi teismas įpareigojo trečiąjį asmenį AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti leidimą laidoti S. V. (b. l. 44-45). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad ieškovė kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu išduoti leidimą laidoti. Ieškovei išdavė leidimą. Leidimas laidoti surašytas 1 egzemplioriumi, kuris atiduotas ieškovei, kopijos neturi. Leidimus išduoda kapinių prižiūrėtojas (AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas) bei tas pats darbuotojas, atsižvelgdamas į ramybės laikotarpį, nustato, kur laidoti mirusįjį. LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisinės procedūros bei teisės aktai, reglamentuojantys leidimo laidoti išdavimo ir laidojimo tvarką, pažeisti nebuvo.

Ieškovės argumentas, kad davė sutikimą laidoti S. V. šeimos kapavietėje tik todėl, kad buvo spaudžiama atsakovės ir E. B., yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės daromas jai spaudimas matosi iš rašytų žinučių per Facebook (b. l. 90-93). Teismas, susipažinęs su žinučių turiniu, daro išvadą, kad nenustatyta jokio spaudimo, grasinimo požymių ar dar kokio poveikio. Tekste nurodytas paprastas, logiškas ir suprantamas asmens, praradusio savo artimą žmogų, prašymas, kuo greičiau sutvarkyti dokumentus, kad duobkasiai galėtų kasti duobę. Atsakovė susisiekė su ieškove 2017 m. liepos 18 d. 16.49 min. per socialinį tinklą Facebook, o jau 2017 m. liepos 19 d. 13 val. turėjo laidoti savo tėvą S. V.. Atsakovei buvo likę tikrai nedaug laiko iki laidojimo ceremonijos. Todėl visiškai pateisinamas atsakovės elgesys (kaip ir kiekvienas rūpestingas asmuo tokioje situacijoje būtų pasielgęs), kad ji paprašė ieškovės, kuo skubiau nueiti pas kapinių prižiūrėtoją užpildyti prašymą. Ieškovė taip pat paaiškino, kad 2017 m. liepos 18 d. vakare pas ją į namus atėjo E. B. (buvusi S.), kuri grubiomis priemonėmis ėmė daryti jai spaudimą. Liudytoja E. B. parodė, kad 2017 m. liepos 18 d. paskambino atsakovė ir pasakė, kad mirė jos tėvas, 19 d. reikia laidoti, negali susisiekti su ieškove, todėl paprašė nueiti pas ją į namus ir paprašyti ieškovės, kad paimtų leidimą dėl laidojimo. Ieškovei jokio spaudimo nedarė, pas ją namuose pabuvo gal apie 10 minučių, ieškovė žodžiu davė sutikimą laidoti šeimos kapavietėje S. V.. Ieškovės elgesys yra nepateisinamas, nesuprantamas ir smerktinas. Po Naujųjų Metų, 2018 m. sausio mėn. pradžioje, buvo atėjusi ieškovė pasiskolinti pinigų, ir pasakė, kad lieps pusseserei išsikasti lavoną, nes jai reikia pinigų. Teismas E. B. veiksmuose nenustatė spaudimo požymių. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jai atsakovė darė spaudimą ir to pasėkoje ji (ieškovė) davė sutikimą laidoti.

Kitas ieškovės argumentas, kad ji neturėjo pakankamai laiko apgalvoti ir įvertinti situacijos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Laidotuvės yra ne pramoga, kad būtų galima laukti ir turėti pakankamai laiko apsispręsti ir priimti sprendimą. Nuo asmens mirties iki jo palaikų palaidojimo yra gana mažas laiko tarpas, todėl visiškai neetiška ir nepagrįsta iš ieškovės pusės būtų reikalauti „pakankamai“ laiko priimti sprendimą leisti ar ne laidoti pusseserės tėvą, o tuo tarpu mirusysis neapibrėžtą laiko tarpą guli pašarvotas, laukdamas ieškovės sprendimo.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovei žodžiu nurodė, kad sutinka leisti jos tėvą laidoti ant ieškovės brolio V. M., bet S. V. buvo palaidotas ant ieškovės senelio M. S.. Teismas pažymi, kad M. S. buvo ir atsakovės senelis. Šeimos kapavietėje palaidoti tiek ieškovei, tiek ir atsakovei artimi giminaičiai. (duomenys neskelbtini) K. K. katedros kapinių 17 kvartalo 12 eilės 2 kapavietės ramybės laikotarpis yra 25 metai. Tai patvirtino trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė, liudytojas M. V. (trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas). LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 16 punkte, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. V. M., M. S. mirė daugiau nei prieš 25 metus, todėl kapinių prižiūrėtojas tinkamai įvertino aplinkybes ir kapo ramybės laikotarpis buvo išlaikytas. Be to, kapinių prižiūrėtojas, atsižvelgdamas į ramybės laikotarpį, nustato, kur laidoti mirusįjį.

Ieškovės elgesys, duodant sutikimą laidoti, o paskui persigalvojus, teisės požiūriu yra neteisėtas, o moralės požiūriu nepateisinamas. Liudytoja I. B. (ieškovės mama) parodė, kad 2017 m. liepos mėn. paskambino atsakovė ir paprašė leidimo palaidoti savo tėvą šeimos kapavietėje. Davė žodinį sutikimą. Dukros (ieškovės) poelgis visiškai nesuprantamas, smerktinas, sveiku protu nesuvokiamas ir amoralus. Nesutinka, kad būtų iškastas sesers L. V. sutuoktinio S. V. lavonas. Per Skype bendravo su savo seserimi T. G. (gyvena R.), kuri taipogi visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu perlaidoti S. V..

LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-662 patvirtintos leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklės reglamentuoja žmogaus palaikų ekshumavimo ir perkėlimo tvarką. Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis nurodo, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę ekshumuoti S. V. palaikus. Kadangi ieškinys yra nepagrįstas, todėl ieškovės reikalavimas ekshumuoti S. V. palaikus atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą, kadangi atsakovė išniekino ieškovės artimųjų atminimą. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą ieškovei, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą. Atsakovė nepažeidė nei teisės, nei moralės normų.

2018 m. sausio 15 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus – (duomenys neskelbtini) K. K. katedros kapinių 17 kvartalo 12 eilės 2 kapavietėje statyti paminklą atsakovės tėvui S. V. atminti (b. l. 23-24). Teismas pažymi, kad šios laikinosios apsaugos priemonės galioja tik iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovei teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 21-22). Kadangi ieškinys yra atmestas, o ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės priteistinos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei (b. l. 103-104).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.