Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-648/2012

Teisėjas Linas Zinkevičius Teisminio proceso Nr.: 1-95-1-00013-2007-9

2012 m. sausio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Virginijos Švedienės,

civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, atstovui Algiui Vidzėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. 30 MGL dydžio bauda.

A. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, priteista 7 606,30 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

V. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

A. K. iš nuteistojo R. J. priteista 3 540 Lt atstovavimo išlaidų.

Priimtas Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas ir šioje dalyje byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. už tai, kad jis, dirbdamas VšĮ „Š“ gydytoju chirurgu ir būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, 2007-01-22, apie 10.30 val., VšĮ „Š“ priėmimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintose, apžiūrėjęs ir revizavęs D. K., gim. 1974-04-06, kaklo žaizdą, nediagnozavo D. K. kaklo sužalojimų (kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos su kaklo minkštųjų audinių ir kairės pusės dvipilvio raumens priekinio pilvelio įpjovimu, kairiojo malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos ir jos latako pažeidimų). Dėl to R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 2000, Nr. 11-261) 37 p. reikalavimą diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus, šias nurodytas ligas: (S. 10 - S. 19 Kaklo sužalojimai). Be to, R. J. nedrenavo D. K. žaizdos, tuo pažeisdamas VšĮ „Š“ vyriausiosios gydytojos 2004-12-28 įsakymu Nr. 26 patvirtintos Chirurginio žaizdos sutvarkymo procedūros IV d. 1 p. ir 4. p. nuostatas - kruopštaus apžiūrėjimo metu įvertinamas žaizdos gylis, audinių pakenkimas ir jų gyvybingumas, drenuojama žaizda PCV ar lateksiniais drenais, jei reikalinga užtikrinti galimo žaizdos sekreto ištekėjimą, paliekant žaizdos kampuose, jei numatoma, kad drenai bus per 12-24 val. ištraukti, bet jei reikalingas aktyvus galimo žaizdos sekreto atsiurbimas, tai drenas iškišamas per papildomą pjūvį drenui. R. J., dėl netinkamos pirminės apžiūros nediagnozavęs D. K. kaklo sužalojimų, neįvertino jo būklės, nors pagal sužalojimo pobūdį, aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, pasirinko netinkamą gydymo taktiką ir D. K. nepaliko stacionariam stebėjimui, nors D. K. turėjo būti hospitalizuotas. Tą pačią dieną, apie 12.35 val., pablogėjus būklei, D. K. pakartotinai buvo atvežtas ir stacionarizuotas VšĮ „Š“ reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur, nors ir taikant jam gydymo priemones, 2007-01-22, 14.55 val., D. K. mirė dėl kaklo kairės pusės pjautinio sužalojimo su kaklo minkštųjų audinių, raumenų, pažandinės liaukos pažeidimais, kuris komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Dėl to R. J. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir nukentėjusiajai A. K. bei V. K. padarė didelės žalos.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad civiliniai ieškovai prašo priteisti ne draudiminę išmoką, t. y. santykiai yra kilę ne iš draudimo, o iš žalos atlyginimo santykių, todėl senaties terminas netaikytinas. Kita vertus, pasak apelianto, teismas, darydamas tokią išvadą, neįvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 str., apibrėžiantį draudimo sutarties sąvoką, draudikas prisiima sutartinę atsakomybę draudžiamojo įvykio atveju išmokėti tam tikro dydžio draudimo išmoką, bet ne atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (nuostolius). Nukentusysis trečiasis asmuo savo pasirinkimu turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už ją atsakingam asmeniui, tiek civilinį ieškinį draudimo bendrovei dėl draudimo sutarties trečiojo asmens naudai vykdymo ir draudimo išmokos priteisimo. Apeliantas nepadarė žalos nei pacientui, nei civiliniams ieškovams, todėl ir civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo jam negali būti reiškiamas. Draudimo išmokos negali būti laikomos žalos atlyginimu, kadangi jos atlieka tik kompensuojamąją funkciją. Be to, draudimo išmokos dydis yra ribojamas teisės aktuose ar draudimo sutartyse nurodytomis sumomis, todėl laikant jas nuostolių atlyginimu, būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginama nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų padėtis ir atimta jų teisė į visišką žalos atlyginimą tuo atveju, kai žalos dydis viršija draudimo išmokos dydį. Pasak apelianto, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ir priteisė iš draudimo bendrovės tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą.

Civiliniai ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl nuosprendžio dalies, kuria išspręstas civilinis ieškinys, neteisėtumo yra nepagrįsti. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas yra nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, o ne kitomis teisės normomis, kurias nurodo apeliantas savo skunde. Todėl teismo nuosprendyje nurodyti motyvai ir argumentai dėl civilinio ieškinio yra pagrįsti ir teisėti.

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. K. ir V. K. 2010-11-05 pateikė prašymą Širvintų rajono apylinkės teismui dėl jų pripažinimo civiliniais ieškovais ir VšĮ „Š“ pripažinimo civiliniu atsakovu (t. 4, b.l. 13). Prie šio prašymo buvo pridėtas jų civilinis ieškinys, prašant priteisti iš VšĮ „Š“ 7 606, 30 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai A. K. bei 100 000 Lt neturtinę žalą V. K. (t. 4, b.l. 14-19). Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas L. Zinkevičius 2010-11-05 rezoliucija priėmė civilinį ieškinį, nurodė išsiųsti civilinio ieškinio nuorašą R. J., VšĮ „Š“ bei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į civilinį ieškinį pateikti (t. 4, b.l. 13). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 1 d. imperatyviai įtvirtinta, jog asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29). Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria remiantis nukentėjusioji A. K. ir V. K. būtų pripažinti civiliniais ieškovais. Taigi, nesant procesinio pagrindo, negalima pripažinti, kad jie įgijo civilinių ieškovų procesinį statusą, t. y. turėjo jiems suteiktas teises, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 2 d., ir galėjo jomis naudotis. Nepripažinus nukentėjusiosios A. K. ir V. K. civiliniais ieškovais, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo spręsti pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Toks pažeidimas taisytinas, panaikinant Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Vilniaus apygardos teismo 2011-09-26 nutartimi A. K. ir V. K. pripažinti civiliniais ieškovais (t. 4, b.l. 186), todėl klausimas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo sprendžiamas iš esmės apeliaciniame procese, atsižvelgiant į paduotą apeliacinį skundą, kuris apibrėžia apeliacinio proceso ribas.

Civiliniai ieškovai A. K. ir V. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo VšĮ „Š“ 7 606,30 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai A. K. bei 100 000 Lt neturtinę žalą V. K. (t. 4, b.l. 14-19). Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos BPK numatytomis taisyklėmis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala, 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. J., dirbdamas VšĮ „Š“ gydytoju chirurgu ir būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas paciento D. K. atžvilgiu, t. y. inkriminuotu laiku R. J., dėl netinkamos pirminės apžiūros nediagnozavęs D. K. kaklo sužalojimų, neįvertino jo būklės, nors pagal sužalojimo pobūdį, aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, pasirinko netinkamą gydymo taktiką ir D. K. nepaliko stacionariam stebėjimui, nors D. K. turėjo būti hospitalizuotas, dėl ko pastarasis vėliau mirė. R. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog būtent dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos mirė D. K., tarp R. J. padarytos nusikalstamos veikos ir D. K. mirties yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2004-07-13 įstatymo Nr. IX-2361 redakcija) (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) 13 str. 1 d. numatė, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dėl biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų neatitinkančios tyrėjo ir kitų šiuos tyrimus atliekančių asmenų veiklos. Žalos atlyginimo įstatymo 16 str. 1 d. įtvirtino, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo drausti savo civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą. Šio įstatymo III skyriaus nuostatos draudimo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Draudimo įstatymui ir kitiems draudimo teisės aktams. Jeigu draudimo išmokos žalai atlyginti nepakanka, žalą padariusi sveikatos priežiūros įstaiga atlygina pacientui arba šio įstatymo 13 str. 3 d. nurodytiems asmenimis faktinės žalos ir draudimo išmokos skirtumą. To paties straipsnio 2 d. numatė, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 50 000 Lt vienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai kiekvienam draudiminiam įvykiui. Draudikui dėl draudiminio įvykio išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos sumokėtų draudimo išmokų.

Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutarties sąlygas, draudimo sutarties šalių ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką reglamentuoja Privalomojo draudimo taisyklės. Šių taisyklių 9 p. apibrėžtas draudimo objektas, t. y. draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių sąvoka atitinka išdėstytąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 str.

Baudžiamojoje byloje esanti Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijimo Nr. 006126 kopija įrodo, kad VšĮ „Š“ pratęsė draudimo sutartį su ADB „RESO Europa“ laikotarpiui nuo 2006-03-14 iki 2007-03-13, draudimo objektas analogiškas Privalomojo draudimo taisyklių 9 p. apibrėžtam draudimo objektui, draudimo suma 50 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui (t. 4, b.l. 40). VšĮ „Š“ atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ yra ADB „RESO Europa“ teisių perėmėja (t. 4, b.l. 37-39). Šios aplinkybės neneigė baudžiamojo proceso metu civilinio atsakovo atstovas, todėl darytina išvada, kad AAS „Gjensidige Baltic“ yra tinkamas civilinis atsakovas. Dėl VšĮ „Š“ gydytojo R. J. neteisėtų veiksmų D. K. mirė 2007-01-22, t. y. tuo metu kai galiojo VšĮ „Š“ civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Tai atitinka Privalomojo draudimo taisyklių 9 p. apibrėžtą draudimo objektą, kad draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, atsiranda draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas terminas sietinas su žalos atsiradimo, o ne su civilinio ieškinio pareiškimo momentu. Todėl ta aplinkybė, kad civiliniai ieškovai pareiškė civilinį ieškinį 2010-11-05, nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinis ieškinys nepagrįstai pareikštas AAS „Gjensidige Baltic“.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d., 6.254 str. 2 d., 6.987 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose. Tuo tarpu žalą padariusio asmens ar materialiai už jį atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2008, Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29).

Nagrinėjamu atveju dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą specifiškumo, t. y. kad privalomas jų civilinės atsakomybės draudimas, į procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo įtraukiamas ir draudikas, tačiau tai nereiškia, kad civilinio ieškinio pagrindas yra draudiminiai santykiai, kadangi civilinių ieškovų ir draudimo bendrovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Priešingai, šiuo atveju civiliniai ieškovai A. K. ir V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kadangi VšĮ „Š“ gydytojas savo veiksmais padarė deliktą, dėl ko civiliniai ieškovai patyrė žalos. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. Todėl šiuo atveju netaikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad šio civilinio draudimo paskirtis yra efektyviai užtikrinti nukentėjusio paciento, o jam mirus ir kitų asmenų patirtos žalos atlyginimą. Draudikas, sudarydamas su sveikatos priežiūros įstaiga tokio pobūdžio draudimo sutartį, įsipareigoja draudžiamos sumos ribose išmokant išmoką pacientui, o jam mirus kitiems asmenims, atlyginti sveikatos priežiūros įstaigos padarytą žalą, atsirandančią dėl šios įstaigos ir/ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Akivaizdu, kad draudiko įsipareigojimas išmokėti išmoką nukentėjusiajam yra jo patirtos žalos atlyginimas už sveikatos priežiūros įstaigos ir/ar jos darbuotojų neteisėtus veiksmus, t. y. deliktą. Todėl šiuo atveju nėra reikšminga apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ nepadarė žalos nei pacientui, nei civiliniams ieškovams. Be to, kaip minėta, remiantis Žalos atlyginimo įstatymo 16 str. 2 d. nuostatomis, net ir neužtekus draudžiamos sumos patirtai žalai atlyginti, likusią sumą privalo sumokėti žalą padariusi sveikatos priežiūros įstaiga. Tai įrodo, kad sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiesiems nėra atimta teisė į visišką žalos atlyginimą tuo atveju, kai žalos dydis viršija draudimo išmokos dydį.

Privalomojo draudimo taisyklių 11 p. įtvirtina, kad draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti draudėjo ir draudėjo darbuotojų neteisėti veiksmai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas: 11.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; 11.2. pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje draudėjo atliekamos asmens sveikatos priežiūros veiklos; 11.3. pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; 11.4. draudėjas pagal galiojančius teisės aktus atsako už žalą; 11.5. pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos. Nagrinėjamu atveju civiliniai ieškovai pareiškė civilinį ieškinį dėl jiems padarytos žalos, atsiradusios dėl VšĮ „Š“ gydytojo R. J., teikusio gydymą civilinių ieškovų sūnui D. K., nusikalstamų veiksmų, lėmusių D. K. mirtį. Pagal galiojančius teisės aktus, ši sveikatos priežiūros įstaiga yra atsakinga už nuteistojo padarytą žalą. Žala atsirado 2007-01-22, kai VšĮ „Š“ buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę, t. y. galiojant sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutarčiai. Visuma paminėtų aplinkybių atitinka draudiminį įvykį pagal Privalomojo draudimo taisyklių 11 p.

Apeliantas deklaratyviai, nenurodydamas konkrečių aplinkybių tvirtina, kad nuosprendyje išanalizuoti įrodymai patvirtina, jog pacientas nesilaikė draudėjo darbuotojų duotų nurodymų, žala kilo dėl jo tyčios ar didelio neatsargumo, kas atitinka nedraudiminį įvykį. Priešingai, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai įrodo, kad R. J., nerūpestingai atlikusio gydytojo pareigas ir nesuteikusio tinkamos medicininės pagalbos D. K., veiksmai lėmė D. K. mirtį, o ne mirusiojo girtumas, šio veiksmai medicinos darbuotojams apžiūrint kaklo sužalojimus, priešinimasis vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, tvarsčio nusiėmimas ir kt. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent paties D. K. veiksmai buvo priežastis jo mirčiai. Minėti mirusiojo veiksmai turi reikšmės tik svarstant klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio priteisimo.

Prie civilinio ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad A. K. yra sumokėjusi 1 797 Lt laidojimo paslaugas teikusiai J. Š. personalinei įmonei pagal sąskaitą-faktūrą AŠ Nr. 0001, 854,38 Lt Širvintų vartotojų kooperatyvui „V (duomenys pakeisti)“ už gedulingų pietų maitinimą, 160 Lt už velionio paruošimą ir 143 Lt už maisto produktų pirkimą. Be to, nukentėjusioji yra sumokėjusi 4 651,07 Lt už kapavietės sutvarkymą, paminklą, jo pastatymą (b.l. 20). A. K. iš viso patyrė 7 605,45 Lt turtinės žalos. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2011-11-18 raštas Nr. (6.20)13-2380 ir D. K. mirties liudijimo kopija įrodo, kad 2007-01-24 A. K. buvo išmokėta 780 Lt speciali laidojimo pašalpa už mirusį D. K.. Todėl šia suma atitinkamai mažinamas priteisiamas turtinės žalos atlyginimo dydis A. K., jai priteisiant 6 825,45 Lt turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

R. J. padarė neatsargų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, dėl jo veiksmų mirė asmuo. Žmogaus gyvybė yra svarbiausia vertybė, kurios negalima atkurti. Nuteistasis, padarydamas nusikalstamą veiką, dirbo gydytoju. Atsižvelgiant į profesijos specifiką, jai yra taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai. Tėvus A. K. ir V. K. siejo glaudūs ryšiai su sūnumi D. K., kadangi jie kartu gyveno, D. K. padėdavo tėvams buityje. Iš Vilniaus miesto savivaldybės VĮ „Vilniaus miesto psichikos centro“ medicinos dokumentų išrašų matyti, kad civiliniams ieškovams buvo diagnozuotas susirgimas – netekties depresija, net praėjus keleriems metams, jų sveikata dar nebuvo pagerėjusi.

Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2008). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pats D. K. prisidėjo prie žalos atsiradimo, jis patyrė kaklo sužalojimą būdamas neblaivus, trukdė medicinos darbuotojams apžiūrėti patirtą sužalojimą, po žaizdos susiuvimo nesilaikė tausojančio režimo. Šios aplinkybės yra svarbos sprendžiant klausimą dėl civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžių.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į apeliacinio skundo ribas, A. K. ir V. K. priteisiama po 15 000 Lt neturtinės žalos. Kadangi bendras priteisiamas turtinės ir neturtinių žalų dydis neviršija 50 000 Lt draustinos sumos, todėl ši suma priteisiama iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir išspręsti šį klausimą iš esmės, A. K. priteisiant iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 6 825,45 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus ir keturiasdešimt penkis centus) turtinės žalos ir 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, o V. K. – iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.