- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-235-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02078-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. D., E. D.
- Ieškovas
- S. U., D. U.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-235-544/2022
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D. ir E. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-1137/2022 pagal ieškovų S. U. ir D. U. ieškinį atsakovams A. D., E. D. dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. U. ir D. U. prašė priteisti iš atsakovų A. D. ir E. D. solidariai 5 675,95 Eur buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo išlaidoms padengti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu iš atsakovų įsigijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį būtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Skelbime jokių šio Buto trūkumų nurodyta nebuvo. Apžiūrint Butą ir sudarant Sutartį reikšti pretenzijas neturėjo pagrindo, kadangi nežinojo apie trūkumus, kurie buvo užslėpti ir paaiškėjo gerokai vėliau. Tuo labiau, kad pardavėjai užtikrino, jog paslėptų trūkumų, dėl kurių būtų negalima naudotis Butu pagal paskirtį ar apie kuriuos pirkėjai žinodami nebūtų jo pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję, nėra (Sutarties 7.2. punktas).
3. Ieškovų teigimu, 2019 m. liepos 2 d. apsigyvenus bute juo buvo patenkinti, tačiau praėjus kuriam laikui pradėjo jausti neįprastą pelėsių kvapą. Nuplėšus tapetus, vidinių sienų apšiltinimo medžiagas kambariuose paaiškėjo, kad visos sienos buvo padengtos dėmėmis, matėsi vandens kondensato lašai įvairiose išorinių sienų vidinėje pusėje. Siekdami išsiaiškinti, kokia šių dėmių prigimtis ir ar jos nekelia pavojaus sveikatai, nutarė kreiptis į specialistus. Tikėdami, jog tai pataisomi defektai, kreipėsi į sąmatininkę A. M., kuri pateikė 5 675,95 Eur lokalinę sąmatą, kurioje atsispindi būtini darbai, medžiagų sąnaudos ir visų darbų vertė. Atsižvelgdami į tai, ieškovai 2019 m. spalio 29 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovus, tačiau pastarieji atsisakė tenkinti jų pretenziją, motyvuodami tuo, kad iš Sutarties 6.1. punkto turinio matyti, jog ieškovai apžiūrėjo butą ir jokių pretenzijų nepareiškė; pelėsį pastebėjo po keturių mėnesių, todėl jis galėjo atsirasti dėl ieškovų kaltės.
4. Ieškovai nurodė, kad dar ilgą laiką jie abejojo, ar užslėpti defektai laikytini esminiais, buvo neaiškios tikrosios jų atsiradimo priežastys, todėl 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi į specialistus statybininkus dėl išvadų apie pelėsio atsiradimo ir išplitimo priežasčių. Statybos darbų priežiūrą vykdantis specialistas V. V. nustatė, kad „ties laukinėmis sienomis kaupiasi drėgmė ir susidaro pelėsiniai dariniai“. „Lauko keramzitbetonio siena, kurios išorinė varža 1m² k/W, yra kiaurai peršąlanti ir laidi vandens garams“. „Kadangi ši žiema buvo šalta, siekė 20 laipsnių šalčio, lauko atitvarinės sienos kiaurai peršalo ir susikaupęs garas virto drėgnų lašų pavidalu. Užšalimo ir atšalimo ciklai kartojasi, drėgmė kaupiasi, sudarydama palankias sąlygas pelėsiui atsirasti“. 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į kitą statybos specialistą A. K., vykdantį ypatingų statinių statybos techninę priežiūrą, kuris, apžiūrėjęs ginčo Buto kambarių sienas, taip pat patvirtino, kad drėgmė gali atsirasti ir dėl nesandarių pastato siūlių ir mikro plyšių išorinėse sienose, kuri yra priežastis pelėsiui susidaryti.
5. Ieškovų manymu, jie elgėsi rūpestingai ir apdairiai, reikšdami pretenziją atsakovams ir nesutikus jiems geranoriškai spręsti ginčą, kreipėsi į specialistus, norėdami įsitikinti apie paaiškėjusių parduoto Buto trūkumų pobūdį, priežastis ir jų reikšmę eksploatuojant šį įsigytą nekilnojamą turtą. Tik įsitikinę, jog nustatyti trūkumai yra esminiai, jų šalinimas reikalauja didelių sąnaudų, kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Senaties termino pradžią laiko 2021 m. balandžio 14 d., kai buvo surašytas defektinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2021 m. balandžio 27 d., daro išvadą, kad nepraleido nei atsakovų nurodomo 6 mėnesių, nei trijų metų ieškinio senaties terminų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 8 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovai į atsakovus su pretenzija kreipėsi 2019 m. spalio 29 d., t. y. nepraleidę CK 6.338 straipsnyje įtvirtinto 2 metų termino. Atsakovų atsisakymą tenkinti pretenzija keliamus reikalavimus ieškovai gavo 2019 m. lapkričio 5 d., todėl nuo šio pranešimo pateikimo ieškovams momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. Terminas ieškiniu teisme pareikšti baigėsi 2020 m. balandžio 6 d.
8. Spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti vieneriais metais praleistą ieškinio senaties terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad: ieškovai į teismą kreipėsi dėl Buto, kurį pirko su tikslu jame gyventi, trūkumų, ir šį tikslą atskleidė atsakovams; ieškinys teisme pareikštas nepraleidus CK 6.338 įtvirtinto 2 metų termino pretenzijai dėl nupirkto daikto trūkumų pareikšti; Bute esantis pelėsis daro ypatingai neigiamą įtaką ieškovų, auginančių neseniai gimusį vaiką, gyvenimo sąlygoms; ieškinio senaties termino eigos metu ieškovai buvo aktyvūs, t. y. rinko duomenis apie tai, ar Bute tikrai yra pelėsis, bendravo su specialistais ieškodami būdų, kaip pelėsį panaikinti, samdė specialistą Buto trūkumų pašalinimui apskaičiuoti; gavę atsakymą į pretenziją toliau siekė nustatyti tikrąją pelėsio atsiradimo priežastį, dėl ko kreipėsi į specialistus; gavę specialisto parengtą defektinį aktą, kuriame buvo atskleista pelėsio atsiradimo priežastis, ieškovai nedelsiant kreipėsi į teismą; ieškovai teisininko yra atstovaujami tik nuo 2021 m. kovo 1 d., todėl iki tol galėjo nežinoti, koks yra ieškinio senaties terminas dėl daikto trūkumų pareikšti ir tai galėjo turėti įtakos įrodymų rinkimų tempams. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad, teismui atmetus ieškinį dėl senaties termino praleidimo, ieškovai patirtų 5 675,96 Eur arba 13,68 procentų nuo Buto pirkimo kainos nuostolių, o atsakovai išvengtų atsakomybės už nekokybiško daikto pardavimą. Aplinkybė, kad įrodymai buvo renkami samdant specialistus, taip pat galėjo lemti didesnes, nei tikėjosi ieškovai, laiko sąnaudas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas po neigiamo atsakymo į pretenziją gavimo dėl ieškinyje nurodytų trūkumų buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl egzistuoja pagrindas jį atnaujinti.
9. Teismas, įvertinęs techninio prižiūrėtojo A. K. parengtą defektinį aktą, specialiųjų žinių turinčio statybos inžinieriaus V. V. paaiškinimus, darė išvadą, jog parduoto Buto trūkumas yra netinkamai atliktas Buto apšiltinimas, dėl ko jame įsiveisė pelėsis. Šis Buto trūkumas neabejotinai egzistavo Buto pardavimo metu, nes jis buvo parduotas su pilna apdaila, kurios dalimi ir buvo netinkamos Buto vidinių sienų apšiltinimo medžiagos. Kadangi daikto trūkumus galima pašalinti ir ieškovai pasirinko būtent šį savo pažeistų teisių gynimo būdą, teismas laikė, jog ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovų išlaidų, reikalingų pašalinti Buto trūkumams, atlyginimo.
10. Teismas, konstatavęs, kad ieškovai, sudarę Sutartį ir įsigiję netinkamos kokybės, pagal tiesioginę funkcinę paskirtį negalimą naudoti turtą, atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūrę tuo atveju, jeigu Sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, t. y. perduotas Butas būtų tinkamos kokybės, sprendė, jog buvo pažeisti ieškovų lūkesčiai, vadinasi, patirta žala. Teismo nuomone, su šių trūkumų ištaisymu (iš esmės tai yra Buto kapitalinis remontas) susiję būsimi, konkretiems darbams atlikti reikalingi ieškovų kaštai atitinka jų prašomą priteisti žalos dydį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai netinkamai įvykdė šalių sudarytą Sutartį ir dėl to ieškovai patyrė žalą – negavo tinkamos kokybės Buto, kurį pagrįstai tikėjosi gauti, teismas sprendė, jog privalo būti atlyginama tokio dydžio žala, kuri leistų ieškovams atsidurti tokioje padėtyje, lyg atsakovų prievolė būtų įvykdyta tinkamai. Konstatavo, kad ieškovai turi teisę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovų būsimąsias išlaidas įsigyto Buto trūkumams ištaisyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir E. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
12. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias normas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nes svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Mano, kad teismo sprendime nurodytas vertinimas turi būti laikomas ydinga praktika, pažeidžiančia ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą, dispozityvioje byloje išeinanti už ieškinio ribų, kadangi teismas negali būti nei vienos šalies advokatu, ir ex officio atnaujinti ieškovams praleistą senaties terminą. Vertino, kad šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovai jau pateikdami pretenziją naudojosi teisininko paslaugomis, yra jauno amžiaus žmonės ir naudojasi šiuolaikinėmis technologijos priemonėmis, moka ir gali susirasti visiems prieinamus teisės aktus, be to, ieškovai kito teisininko paslaugomis naudojasi nuo 2021 m. kovo 1 d., todėl teismas negalėjo remtis tariamu ieškovų teisiniu neišprusimu. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kurios trukdė pateikti ieškinį laiku. Netaikęs ieškinio senaties, teismas netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, todėl padarė materialiosios teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo vertinti, jog byloje kilo ginčas dėl buto pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai netinkamos kokybės daikto perdavimo. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad po kurio laiko atsakovai pradėjo plėšyti tapetus ir dailylentes, neįrodo, jog atsakovai galėjo žinoti, kad ant sienų yra/egzistavo/galėjo būti pelėsis. Iš ieškovų pateiktų išvadų labiau tikėtina, jog pelėsis atsirado dėl ieškovų veiksmų, bet ne atsakovų, nes patys ieškovai nepakankamai vėdino patalpas, todėl kaupėsi drėgmė, kuri ir sudarė sąlygas pelėsiui augti. Teismas turėjo daryti išvadą, kad nėra atsakovų kaltės. Ieškovams įsigijus Butą, kilo prievolė palaikyti normalią įsigyto turto būklę. Tai, kad ieškovai sprendė atlikti einamąjį remontą ir nusprendė jį atlikti atsakovų sąskaitą, neįrodo atsakovų kaltės, o įrodo siekį nepagrįstai praturtėti.
Šalies argumentai
14. Apeliantų teigimu, teismas turėjo spręsti, ar tikrai atsakovai ką nors nuslėpė ir yra atsakingi už daikto kokybę ir ar ta kokybė galėjo priklausyti nuo jų veiksmų. Teismas turėjo vertinti, ar parduodamas butas atitiko protingumo standartą. Akivaizdu, kad ieškovai vizualiai galėjo įvertinti ir suprato, ką perką, tuo labiau, kad Butas yra penktame aukšte, senos statybos. Ieškovų samdyti specialistai nepatvirtino, jog atsakovų pasirinkimas šiltinti sienas iš vidaus sudarė pagrindą pelėsiui plisti. Ekspertai tik aprašė tikėtiną scenarijų. Taigi, ekspertų pateikta išvada neįrodo, kad atsakovai sąmoningai nuslėpė Buto trūkumus. Be to, ekspertizės akte minimų tariamai Bute nustatytų defektų prigimtis kildinama ne iš atsakovų veiksmais sukeltų pasekmių, o defektai yra kildinami iš statiniui keliamų esminių reikalavimų, todėl tokios pretenzijos turėtų būti reiškiamos namo statytojui, o ne atsakovams. Teismas, atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes, turėjo atmesti ieškovų argumentus dėl pelėsio atsiradimo priežasčių.
15. Apeliantų pastebėjimu, jeigu ieškinys ir būtų pagrįstas, atsakovai neturi atlyginti ieškovų prašomos sumos, kadangi lokalinėje sąmatoje yra pozicijų, kurių kilmė nesusijusi su pelėsio valymu. Ieškovai teismui turėjo pateikti ne apskritai atliekamas remonto pozicijas, bet tas, kurios siejamos su pelėsio naikinimu, o teismais turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovų prašoma atlyginti 5 675,95 Eur suma yra nepagrįsta ir neprotinga.
16. Nurodo, jog teismas nepasisakė apie tai, kad atsakovai ieškovams Butą pardavė pasinaudoję tarpininkavimo paslaugomis ir kad ieškovai Butą pirko bendraudami su nekilnojamo turto brokeriu, kuris matė Butą ir žinojo, ar pagrįstas ieškovų kaltinimas atsakovams dėl paslėptų turto trukumų, todėl nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą įtraukti į bylą šį asmenį trečiuoju asmeniu. Be to, teismas nepagrįstai atmetė ir atsakovų prašymą iškviesti liudyti asmenį, kuris tarpininkavo parduodant Butą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai D. U. ir S. U. prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad nuo pat problemos pastebėjimo jie elgėsi rūpestingai ir apdairiai: bandė šalinti susidariusią problemą savo veiksmais, naudojo savo resursus, reiškė pretenziją atsakovams, o jiems nesutikus geranoriškai spręsti ginčą, kreipėsi į specialistus, norėdami įsitikinti apie paaiškėjusių parduoto Buto trūkumų pobūdį, priežastis ir jų reikšmę eksploatuojant įsigytą nekilnojamą turtą. Tik specialistų pagalba įsitikinę, kad nustatyti trūkumai yra esminiai, o jų priežastis – netinkamai atlikti nupirkto Buto remonto darbai, jų šalinimas reikalauja didelių sąnaudų, kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė teisinga išvadą, jog senaties termino pradžia laikytina 2021 m. balandžio 14 d. – defektinio akto surašymo data.
19. Mano, jog nelogiškas ir neargumentuotas apeliantų teiginys, kad byloje įrodinėjimo našta buvo perkelta atsakovams. Priešingai, būtent ieškovai byloje teikė visus įrodymus, kvietė specialistus, prašė apklausti liudytojais asmenis. Apeliantų teiginys, kad pelėsis galėjo atsirasti dėl blogo patalpų vėdinimo, paneigti specialistų išvadomis, nustatyta konkreti pelėsio atsiradimo ir dauginimosi priežastis. Techninio prižiūrėtojo defektiniu aktu taip pat nustatyta, jog pelėsio atsiradimas nėra susijęs su namo pastatymo technologiniais defektais. Atsakovai skunde nepagrįstai nurodo, kad specialistas A. K. yra fizinis asmuo, o ne statytojas, todėl negalima remtis jo išvadomis. Atsakovai prieštarauja patys sau ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi A. K. yra specialistas – techninis prižiūrėtojas, kurio kvalifikacija patvirtinta valstybės išduotu kvalifikaciniu atestatu.
20. Pažymi, jog atsakovų skunde nurodytos sąmatos „abejotinos“ pozicijos yra susijusios su pelėsio pašalinimu ir remonto minimaliais darbais, kurie reikalingi norint Butą atstatyti į tinkamo naudojimui padėtį, jie nėra pertekliniai. Tokiu būdu nėra siekiama gauti jokios papildomos naudos ar Butą suremontuoti brangesnėmis medžiagomis, nei jis buvo nupirktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Atsakovų A. D. ir E. D. apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų nupirkto ginčo Buto defektų (trūkumų) šalinimo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurias patvirtina bylos duomenys. 2019 m. birželio 12 d. ieškovai S. U. ir D. U. su atsakovais A. D. ir E. D. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovai įsigijo iš atsakovų jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį Butą. Sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad Butas perduotas 2019 m. birželio 12 d.; priėmę Butą pirkėjai pareiškė, jog neturi pardavėjams jokių pretenzijų dėl Buto būklės ir kad Butas perduotas jiems tinkamos kokybės; pirkėjams perduoti visi dokumentai, susiję su Buto technine charakteristika bei būkle; ši Sutartis kartu yra parduoto Buto perdavimo-priėmimo dokumentas. Sutarties 7.2. punkte įtvirtinta sąlyga, jog pardavėjai užtikrina, kad nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių būtų negalima naudoti turto pagal paskirtį ir pirkėjai, žinodami apie šiuos trūkumus, nebūtų jo visai pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pagal Sutarties 7.11. punktą ieškovai atsakovams leido gyventi Bute neatlygintinai iki 2019 m. liepos 1 d. Ieškovų paaiškinimu, 2019 m. liepos 2 d. apsigyvenus Bute ir praėjus kuriam laikui, pradėjo jausti neįprastą pelėsių kvapą, todėl nutarė atlikti visų kambarių remontą; nuplėšus tapetus, vidinių sienų apšiltinimo medžiagas kambariuose pasimatė, jog iš esmės visos sienos buvo padengtos juodomis šviesesnėmis dėmėmis, matėsi vandens kondensato lašai įvairiose išorinių sienų vidinėje pusėje, todėl, tikslu išsiaiškinti, kokia šių dėmių prigimtis ir ar jos nekelia pavojaus sveikatai, nutarė kreiptis į specialistus. 2019 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus Mikrobiologinio tyrimo protokolu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), buvo paimti ploviniai nuo trijų skirtingų kambarių sienų; tyrimo rezultatas atskleidė, kad Bute buvo rasta nuo 18 iki 26 pelėsių bei iki 3 mielių. Ieškovų teigimu, tada jie kvietė specialistą, kuris užsiima pelėsių naikinimu, tačiau šis atsisakė valyti visus kambarius, patardamas tokiame bute negyventi. Tikėdami, kad tai pataisomi defektai, kreipėsi į sąmatininkę A. M., kuri pateikė lokalinę sąmatą, kurioje atsispindi būtini darbai, medžiagų sąnaudos ir visų darbų vertė (5 675,95 Eur). Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovai 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į atsakovus su pretenzija, prašydami apmokėti 5 675,959 Eur pagal pateiktą Lokalinę sąmatą ir Pelėsinių grybų tyrimo patalpose ataskaitą. Atsakymą į pretenziją – atsakovų atsisakymą tenkinti pretenzija keliamus reikalavimus ieškovai gavo 2019 m. lapkričio 5 d. 2021 m. kovo 8 d. ieškovai kreipėsi į specialistus nustatyti pelėsio priežastis. 2021 m. kovo 8 d. statybos darbų priežiūrą vykdantis specialistas V. V. surašė Buto apžiūros aktą. Defektinis aktas, kuriame nurodomos pelėsio atsiradimo priežastys, buvo parengtas 2021 m. balandžio 14 d. (techninis prižiūrėtojas A. K.). Ieškovai į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 30 d.
25. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovai į atsakovus su pretenzija kreipėsi 2019 m. spalio 29 d., t. y. nepraleidę CK 6.338 įtvirtinto 2 metų termino. Atsakymą į pretenziją ieškovai gavo 2019 m. lapkričio 5 d., todėl nuo šio pranešimo pateikimo ieškovams momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. Terminas ieškiniu teisme pareikšti baigėsi 2020 m. balandžio 6 d. Teismo vertinimu, sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas po neigiamo atsakymo į pretenziją gavimo dėl ieškinyje nurodytų trūkumų buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl buvo pagrindas jį atnaujinti. Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovai turi teisę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovų būsimąsias išlaidas įsigyto Buto trūkumams ištaisyti. Apeliantų teigimu, teismas, nesant ieškovų prašymo, nepagrįstai atnaujino ieškinio senatį ir nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo ją taikyti, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendė nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų, taip pat netinkamai vertinimas įrodymus, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams, nepagrįstai neįtraukė atstovo, kuris tarpininkavo parduodant Butą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie sudarė teismui pagrindą spręsti apie tai, kad ieškovai sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminus ir jų atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
27. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
28. Byloje nustatyta, kad parduoto Buto kokybės garantais tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal 2019 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjai atsakovai A. D. ir E. D., todėl jų pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisės nuostatų pagrindu. Šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovams, kaip pardavėjams, o ne kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju apeliantų skundo argumentas, jog teismas be pagrindo neapklausė ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė nekilnojamojo turto brokerio, kuris tarpininkavo parduodant Butą, yra nepagrįstas, kadangi toks asmuo byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, yra nesusijęs su ginčo dalyku, ir, kaip pripažįsta patys apeliantai, jis tik padėjo parduoti Butą.
29. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai kildinami dėl pažeistų teisių, atsiradusių iš sutartinių teisinių santykių, ir siejami su parduoto pagal Sutartį daikto – Buto trūkumais. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas; 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1964 redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 įsigaliojimo 2022 m. sausio 1 d.).
31. Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai pastebėję pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovų įsigyto Buto trūkumus, kreipėsi į specialistus dėl parduoto Buto kokybės, iš kurių gavę atitinkamus atsakymus 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į atsakovus su pretenzija, reikalaudami apmokėti 5 675,959 Eur. Atsakovų atsisakymą tenkinti pretenziją ieškovai gavo 2019 m. lapkričio 5 d. Atsakovai nurodytame atsakyme į pretenziją aiškiai išreiškė poziciją, kad jie neketina tenkinti pretenzijoje jiems pareikštų reikalavimų ir nurodė savo argumentus. Remiantis sprendimo 30-31 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, nuo šio atsisakymo ieškovams pateikimo dienos jiems atsirado pagrindas spręsti, kad jų subjektinė teisė yra pažeista (atsakovai atsisakė tenkinti jų reikalavimus) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto Buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovai ieškinį pateikė 2021 m. balandžio 30 d., t. y. beveik vieneriais metais praleidę šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2020 m. gegužės mėnesį, kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Todėl šiuo aspektu apeliantų argumentas, jog teismas, nesant ieškovų prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą, ex officio spręsdamas jo atnaujinimo klausimą ir svarstydamas svarbias jo praleidimo priežastis, išėjo už ieškinio ribų, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.
34. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
35. Nors ieškovai ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų senaties termino pradžią susieja su 2021 m. balandžio 14 d. defektinio akto gavimu, kuris, jų manymu, leido suprasti esant pažeistai jų teisei įsigyti tinkamos kokybės Butą, teisėjų kolegija nepritaria tokiai jų išvadai. Kaip minėta, ieškovai dar 2019 m. rugsėjo 3 d. iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos gavo aiškų ir nedviprasmišką atsakymą į jų paklausimą apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. iš Buto paimtuose mėginiuose rasta pelėsių bei mielių. Tuomet ieškovai kvietė specialistą, kuris užsiima pelėsių naikinimu, kuris atsisakė juos pašalinti, ir, kaip tvirtina patys apeliantai, patarė bute negyventi. Ieškovai taip pat kreipėsi į sąmatininkę, kuri pateikė buto remonto lokalinę sąmatą 5 675,95 Eur 2019 m. kovo mėnesio kainomis. Taigi, ieškovai jau tada suprato apie jų galimai pažeistas teises įsigijus Butą su paslėptais defektais, nes 2019 m. spalio 29 d. atsakovams pateikė pretenziją, kurioje išdėstė visas esminės Sutarties pažeidimo aplinkybes, iš esmės analogiškas ir šis bylos ieškinio argumentams ir motyvams (kad atsakovas išsikėlus Bute aptiko išplitusį pelėsį, kad defektas buvo paslėptas ir jo aukščiau negalėjo pastebėti, kad atsakovai pažeidė Sutarties 7.2 punktą, kad butą reikės remontui, kad pagal sąmatą buto remonto vertė bus 4 675,95 Eur, nurodė teismų praktiką, kuria remsis). 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovai gavo neigiamą atsakovų atsakymą į pretenziją, kurioje aiškiai nurodyta, kad keliamų reikalavimų tenkinti neketinama. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo /turėjo sužinoti/ 2019 m. lapkričio 5 d., todėl 2021 m. balandžio 30 d. kreipdamiesi į teismą praleido šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
36. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiklosčiusi faktinė situacija, kiek tai susiję su pačių ieškovų veikimu (neveikimu), sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminą ieškovai praleido dėl priežasčių, kurias yra pagrindas pripažinti tokiomis svarbiomis, kad jos sudarytų pagrindą atnaujinti ženkliai (beveik vienerius metus po 6 mėnesių senaties termino pasibaigimo) praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.
37. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovai teisininko yra atstovaujami tik nuo 2021 m. kovo 1 d., todėl iki tol jie galėjo nežinoti/nesuprasti, koks yra ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl daikto trūkumų pareikšti, kas galėjo turėti įtakos įrodymų rinkimų tempams. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu patys ieškovai neturi teisinių žinių, tai aplinkybė, kad ieškovai nesinaudojo teisinių žinių turinčių asmenų pagalba, yra abejotina įvertinus ieškovų atsakovams 2019 m. spalio 29 d. pateiktos pretenzijos turinį, kurioje cituojamos CK normos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o pats pretenzijos turinys daugeliu aspektų atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus bei dėl esminių aplinkybių sutampa ir su byloje pareikšto ieškinio turiniu.
38. Kritiškai vertintina teismo išvada, jog ieškinio senaties termino eigos metu ir po to ieškovai buvo aktyvūs ir kryptingai bei tikslingai veikė rinkdami įrodymus. Bylos duomenys rodo, kad po 2019 m. lapkričio 5 d. atsisakymo tenkinti pretenziją gavimo ieškovai į specialistus dėl Buto apžiūros, defektinio akto gavimo kreipėsi po 4-5 mėnesių atitinkamai 2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. balandžio 14 d.. Todėl kolegija vertina, kad ieškovai, gavę atsakovų atsisakymą tenkinti pretenziją, neveikė taip, kaip turėjo elgtis apdairūs, apdairūs ir rūpestingi asmenys, siekdami tinkamai įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių gynimą teisme. Pažymėtina, kad apžiūros aktą ir defektinį aktą ieškovai iš specialistų gavo maždaug vieno mėnesio laikotarpiu, taigi, buvo galimybės juos gauti tiek anksčiau, taip žymiai trumpiau praleidžiant senaties terminą, tiek ir pateikti į bylą pasirengimo nagrinėti bylą metu. Šiuo laikotarpiu buvusių svarbių priežasčių, objektyviai trukdžiusių ieškovams anksčiau kreiptis į specialistus dėl įrodymų gavimo ar į teismą, ieškovai nenurodė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl daroma išvada, kad senaties terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių.
39. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatytos svarbios priežastys, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. Byloje nenurodytos aplinkybės/priežastys, lėmusios, jog tik praėjus daugiau nei metams po 2019 m. lapkričio 5 d. atsisakymo tenkinti pretenziją ieškovai neabejotinai sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija nenustatė ir objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Pripažinus esant praleistam ieškinio senaties terminui ir nenustačius priežasčių jį atnaujinti bei atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, byloje yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl Buto defektų šalinimo išlaidų priteisimo, todėl ieškovų ieškinys atmestinas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
40. Kadangi, kaip aukščiau sprendime nurodyta, ieškinys atmetamas dėl senaties termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimu ir taikymu pažeidus pirkimo pardavimo sutartį, nepasisako, nes jie tampa teisiškai nereikšmingi.
41. Dėl paminėtų motyvų ir remiantis bylos medžiaga konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 – 185 straipsniai), nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, neteisingai aiškino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties termino instituto taikymu (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl patenkindamas ieškinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą ieškinį atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai A. D. ir E. D. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovams iš ieškovų. Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 30,40 Eur ir jos valstybei priteisiamos iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 96 straipsnio 2 dalis).
43. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jiems priteistinos iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovai A. D. ir E. D. už šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 128 Eur žyminio mokesčio, advokato teisine pagalba nesinaudojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. U., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. U., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po 15,20 Eur (penkiolika eurų ir 20 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti atsakovams E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. U., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.