- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-524-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00109-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agfirma“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ASEKTAS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agfirma“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 15 d. papildomo sprendimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ASEKTAS“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agfirma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ASEKTAS“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Agfirma“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „ASEKTAS“ 48 101,46 Eur skolą už parduotas prekes, 31 316,80 Eur skolą už distribucijos sutarties pagrindu atsakovei perduotas prekes, 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 18 414,34 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) 7 straipsnio 1 punktą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir jos filialas Latvijos Respublikoje atsakovei perdavė prekių už bendrą 48 101,46 Eur sumą, buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. Nors rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau tarp šalių faktiškai susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir tai yra užfiksuota Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gruodžio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (toliau – VMI pažyma). Be to, ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 4 d. sudarė distribucijos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti medienos granules atsakovei, o atsakovė įsipareigojo savo rizika produkciją platinti ir atsiskaityti su ieškove. Šios sutarties pagrindu ieškovė perdavė 195 730 kg medienos granulių, už kurias atsakovė turėjo sumokėti 31 316,80 Eur, tačiau su ieškove neatsiskaitė.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su privačia ribotos atsakomybės (rus. ???????? ? ???????????? ????????????????, toliau – OOO) įmone „PRIOR“. Atsakovė iš ieškovės įsigijo tik katilą už 3 000 Eur, už tai jai buvo išrašyta į bylą pateikta 2018 m. spalio 23 d. sąskaita Nr. AGF 040, tačiau atsakovė iki šios datos avansu buvo pervedusi ieškovei 28 000 Eur, dėl to negalėjo likti skolinga ieškovei. Be to, 2018 m. gegužės 17 d. sutartyje su OOO „PRIOR“ buvo susitarta tik dėl medienos granulių pirkimo–pardavimo, todėl neaišku, kodėl į bylą pateiktos sąskaitos ir už medienos briketus, nebuvo susitarta dėl medienos briketų kainos. Ieškovė prašo priteisti ir 3 323,46 Eur pagal 2018 m. spalio 4 d. sąskaitą Nr. AGF 026, tačiau iš VMI pažymos matyti, kad ši sąskaita buvo išrašyta pačiai ieškovei, o ne atsakovei. Ieškovė neįrodė ieškinio, nes nepateikė įrodymų, kad prekės pagal sąskaitas buvo pristatytos ir pateiktos atsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad su ieškove nėra sudariusi distribucijos sutarties, ši sutartis į bylą nepateikta; atsakovei negalėjo būti perduodamos ir prekės pagal šią sutartį. Atsakovės vykdoma veika nėra susijusi su prekių platinimu.