Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti: priteisti iš ieškovės atsakovės patirtų 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas skundžiamoje nutartyje preliminariai nevertino ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl šiuo atveju nesprendė, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

4.2. Teismas nenurodė atsakovės galimo nesąžiningumo, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik ieškovės pateikta informacija apie atsakovės finansinę būklę ir jos pagrindu sprendė apie galimą grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nesąžininga, siekė ar sieks ateityje išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra. Atsakovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimas neįrodo galimo atsakovės nesąžiningumo.

4.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad juostinių pjovimo staklių (2007 m. gamybos) pardavimo skelbimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turi finansinių sunkumų. Atsakovės veikla susijusi su baldinės medienos gamyba, todėl prielaida, kad skelbimas apie parduodamas 2007 m. gamybos stakles patvirtina sunkią atsakovės finansinę būklę, nepagrįsta.

4.4. Atsakovės pateikta „Sodros“ pažyma patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., 18 d., 19 d., 20 d., 21 d., 22 d., 23 d. ir 24 d. įmonė „Sodrai“ nebuvo skolinga. Šis įrodymas paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad atsakovas nuo 2019-09-17 iki 2019-09-24 turėjo 37,30 Eur įsiskolinimą „Sodrai“, o tai rodo atsakovės sunkią finansinę padėtį, jog ji nėra pajėgi sumokėti sąlyginai nedidelių mokesčių „Sodrai“. Nesant duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis bloga, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymas apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą (laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 17–24 dienomis); 2019 m. balandžio 11d. antstolio patvarkymą dėl areštuoto daikto vertės Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas pateisina vėliau iškilusį atsakovės poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovei su atsakovės atskiruoju skundu buvo išsiųsti ir teikiami nauji įrodymai, todėl darytina išvada, kad ieškovė su jų (įrodymų) turiniu yra susipažinusi, prieštaravimų dėl jų pridėjimo apeliaciniame procese nepareiškė.

11. 2019 m. lapkričio 5 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo, kuriuo prašoma priimti naują įrodymą – antstolės V. D. 2019 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ieškovė negalėjo pateikti teismui anksčiau, nes šis dokumentas antstolės V. D. parengtas jau po ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo teismui. Teigia, kad antstolės V. D. užfiksuota faktinė situacija patvirtina ieškovės atsiliepime atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus faktus, jog atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos ekonominė būklė yra bloga, šioje bendrovėje žymiai sumažėjo darbuotojų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad iš gamybinių patalpų yra išgabenamos įvairios medžio apdirbimo staklės. Kadangi šis rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė galėjo susipažinti su papildomai pateiktu dokumentu, prieštaravimų dėl jo pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą ir / ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar pas kitus asmenis, neviršijant 29 258,25 Eur sumos, atsakovei uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

15. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Ieškovai ieškinyje aiškiai suformulavo jo pagrindą ir dalyką bei reiškiamus reikalavimus, kuriems pagrįsti prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, duomenų, kad reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu (nors jis dar nėra įsiteisėjęs) šioje byloje ieškovei iš atsakovės, be kita ko, priteista 27 437,93 Eur skola, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 27 437,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatuotina, kad priimdamas ginčijamą nutartį, teismas vertino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

16. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

17. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Minėtu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 27 437,93 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 27 437,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 598,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; kitą ieškinio dalį atmetė; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime šioje byloje konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, praleido prievolės įvykdymo terminą. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei iš jos pirktos medienos, taip pat nėra už ją sumokėjusi. Atsakovė byloje neginčija jos įgytos medienos iš ieškovės kokybės pagal PVM sąskaitas faktūras MAN Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte numatė atsiskaitymo terminus – 30 banko darbo dienų nuo produkcijos perdavimo.

18. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nesąžininga ir siekė ar sieks ateityje išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, pažymi, kad atsakovė, kaip ji pati nurodo, būdama finansiškai pajėgi, turėtų imtis priemonių skolą ieškovei grąžinti, jei neįmanoma iš karto visą – bent jau dalimis. Minėtu 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei iš jos pirktos medienos, taip pat nėra už ją sumokėjusi. Atsakovė nepateikia realios informacijos apie savo turtinę padėtį, tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove. Toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumo principu ir sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė gali siekti išvengti atsiskaityti su ieškove. Vadinasi, antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje yra nustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.