Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-197-587/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
2S-197-587/2025
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01980-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Pareiškėjas
A. P.
Civilinė byla Nr. 2S-197-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01980-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.3; 3.3.2.6.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Pliuškevičienė, UAB „Linas Agro“ ir UAB „Agroteka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) teismo prašė nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės Astos Pliuškevičienės (toliau – ir antstolė) vykdomąsias bylas Nr. 0124/24/00715 ir Nr. 0124/24/00972 bei pareiškėjo turto – 1/3 dalies 18,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0124/24/00715 ir Nr. 0124/24/00972, kuriose antstolė iš skolininko atlieka išieškojimą išieškotojų UAB „Linas Agro“ ir UAB „Agroteka“ naudai. Antstolė, nieko nepranešusi skolininkui, paskelbė varžytynes. Skolininkas būtų pasiūlęs savo pirkėją arba pats išpirkęs, siekdamas išsaugoti žemės ūkio turtą. Antstolė 1/3 dalį 18,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmu patvarkymu įkainavo 32 000 Eur. Pareiškėjas su antstolės pasiūlyta kaina nesutiko jau pirmose varžytynėse, bet antstolė nekreipė dėmesio, nesustabdė varžytynių proceso ir vilkino laiką. Apie varžytynes tik atsitiktinai pareiškėjas sužinojo 2024 m. spalio 8 d. iš e.varžytinių sistemos, iš kurios duomenų sužinojo, kad varžytynės 2024 m. spalio 18 d. baigiasi. Antstolė patvarkyme areštuoto turto vertės nustatymą pagrindė tik deklaratyviu teiginiu: „areštuotos turtas įkainojamas individualiai pagal vykdomojoje byloje turimus duomenis, atsižvelgiant į objektyvius ir subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei.“. Patvarkyme nurodyta turto įkainojimo vertė neatitinka realios rinkos vertės, neparemta objektyviais duomenimis, nepagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, todėl sudaro prielaidas išieškojimo procese nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims įsigyti itin maža kaina, dėl ko būtų pažeisti skolininko interesai. Pardavus turtą už mažesnę nei rinkos kaina, išieškotojų reikalavimai būtų patenkinti mažesne apimtimi nei galėtų būti patenkinti, o pareiškėjui (skolininkui) būtų sukelti neigiami padariniai (turto dalies vertės praradimas). Jeigu teismas netaikys laikinųjų apsaugos priemonių, nuo pardavimo nukentės visas ūkis, kuris pajamas gaudavo iš grūdinių kultūrų, nebus galima pagaminti pašaro laikomiems galvijams, dėl to pareiškėjas neteks pajamų, kurios būdavo pragyvenimo šaltinis. Dėl žemės netekimo tektų parduoti visus galvijus bei Nacionalinei agentūrai grąžinti pareiškėjo gautą (apie 80 000 Eur). Paramą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad pardavus turtą už mažesnę nei rinkos kaina, išieškotojų reikalavimai būtų patenkinti mažesne apimtimi nei galėtų būti patenkinti, pažeidžiant jų interesus į kuo didesnės apimties reikalavimo patenkinimą, o pareiškėjams (skolininkams) būtų sukelti neigiami padariniai (turto dalies vertės praradimas) bei tuo, kad nuo pardavimo nukentės visas ūkis, kurio pajamos būdavo iš grūdinių kultūrų, nebus galima pagaminti pašaro laikomiems galvijams ir pareiškėjas netektų pajamų, kurios būdavo pragyvenimo šaltinis. Dėl žemės netekimo tektų visus galvijus parduoti bei tektų Nacionalinei agentūrai grąžinti paramą, kurią yra gavęs pareiškėjas ir nukentėtų nuo agentūros apie 80 000 Eur suma, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes.

5. Teismas vertino, jog šiuo atveju nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti pareiškėjo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Pareiškėjas, teismo vertinimu, nemotyvavo ir neįrodė ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, priimto procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo sustabdyti 2024 m. spalio 18 d. įvykusių varžytynių procesą, kol nebus baigta pirmoji byla, susijusi su šia žeme, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjo skunde dėl neteisėtų antstolio veiksmų buvo išdėstyti keturi reikalavimai, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų skunde išdėstytų reikalavimų, nepasisakė dėl jų, o tai yra grubus CPK normų pažeidimas, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui. Teismas priėmė procesinį sprendimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

1.2. Teismas neteisingai išaiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo normas ir jų taikymo tvarką. Teismas negalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl prašymo panaikinti 2024 m. birželio 11 d. Patvarkymą dėl turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-24-124-35851 ir dėl pareiškėjo prašymo žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizės, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės nustatymo eksperto kandidatūros ir dėl tokių reikalavimų pasisakyti nutartyje.

1.3. Teismas 2024 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į antstolę dėl informacijos suteikimo, kuri reikalinga sprendžiant prašymą dėl laikinųjų priemonių (ne|)taikymo, taip pat buvo prašoma skubiai informuoti teismą, ar dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskelbtos varžytinės, jei taip tai kada, ar jos įvyko, jeigu taip, tai kada įvyko pakartotinės varžytynės. Antstolė atsakymo teismui nepateikė.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išieškotojų teisės yra svarbesnės už skolininkų.

1.5. Varžytinės nebuvo įvykusios, kada teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti varžytynių procesą, jos buvo pakartotinai paskelbtos. Pareiškėjas iš antstolės nebuvo gavęs informacijos, kad bus skelbiamos pakartotinės varžytynės, jis jau buvo suradęs pirkėją (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolė, nepranešusi pareiškėjui, paskelbė varžytynes, taip norėdama sunaikinti pareiškėjo ūkį. Tik teismas gali sustabdyti varžytines ir leisti nupirkti pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui ir išsaugoti ūki.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (integruotos Antstolių informacinės sistemos) nustatyta, kad:

4.1. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/00972, užvestoje pagal išieškotojos UAB „Agroteka“ pateiktą vykdomąjį dokumentą (Šiaulių apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-4170-496/2024, skolininko vykdė 35 257,96 Eur skolos išieškojimą. Ši vykdomoji byla yra užbaigta 2024 m. lapkričio 18 d.

4.2. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/00715, užvestoje pagal išieškotojos UAB „Linas Agro“ pateiktą vykdomąjį dokumentą (Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-4103-1151/2024, skolininko vykdė 1788,7 Eur skolos išieškojimą. Ši vykdomoji byla yra užbaigta 2024 m. lapkričio 18 d.

11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje būtent dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti realiai egzistuojančią sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ginčą, neįvykdymo riziką.

13. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo jo tenkinimui. Tokią išvadą iš esmės lemia bylos eigoje paaiškėjusios su aktualiomis vykdomosiomis bylomis susijusios aplinkybės. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. 0124/24/00972 ir Nr. 0124/24/00715 (nurodytos šios Nutarties 10.1 ir 10.2 papunkčiuose) yra užbaigtos 2024 m. lapkričio 18 d., jas visiškai įvykdžius. Tokiu būdu, nustačius, kad vykdomosios bylos yra užbaigtos, spręstina, kad ir vykdymo proceso stabdymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

14. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl išnagrinėjus šia tvarka paduotą skundą nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

15. Taigi, užbaigus vykdomąsias bylas jas visiškai įvykdžius, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nurodytu skundu dėl antstolio veiksmų, net ir neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo) galėtų būti būtų sprendžiamas tik tuo atveju, jei išieškojimo veiksmai būtų atnaujinti įstatyme nustatytais pagrindais, kadangi kol išieškojimo veiksmai neatnaujinti, tol neegzistuoja išieškojimo veiksmų sustabdymo objektas. Esant užbaigtai vykdomajai bylai, joje jokie priverstinio vykdymo veiksmai nėra atliekami, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų betikslis ir neužtikrintų pagrindinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese paskirties, t. y. procesinio sprendimo, priimto dėl skundo dėl antstolės veiksmų, įvykdymo. Taigi, vien dėl nurodytų nustatytų aplinkybių aptariamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kartu pažymint, kad šioje byloje buvo sprendžiamas būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o ne iš esmės nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų, todėl nurodyti kiti pareiškėjo argumentai, kiek jie susiję su jo skundu (antstolės patvarkymu dėl turto įkainojimo ir realizavimo, ir pan.), įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi, todėl ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė