Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui RUAB „HC ir R-IV projektai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti 2016-01-06 trečiajam asmeniui, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ str. 10 d., elektroninių ryšių priemonėmis. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Pažymi, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kada buvo pripažintas tinkamu naudoti pastatas, todėl garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio buto pardavimo dienos, t. y. nuo 2007-08-28, todėl įstatymo nustatytas terminas nėra suėjęs ir atsakovas yra atsakingas už nustatytus daikto trūkumus.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2016-01-07 (2016-01-05 pažyma), remiantis CPK 123 str. 4 d. tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2007-08-28 atsakovas ir V. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė V. P. patalpas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius (e. b. l. 8-19). V. P. apdraudė minėtas patalpas AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2007-11-20 iki 2047-11-19 (e. b. l. 20-21). 2013-01-01 buvo užlietos patalpos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kurios apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ (e. b. l. 22-27). Iš UAB „Namų priežiūros centras“ pranešimo matyti, kad UAB „Namų priežiūros centras“ 2013-01-02 gavo pranešimą apie tai, kad butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų, t. y. buto Nr. 62. Šiuo pranešimu taip pat buvo informuota, kad iš bendro naudojimo patalpų pratekėjimai nebuvo nustatyti (e. b. l. 28). Remiantis 2016-02-02 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovas pardavė butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius (CPK 179 str. 3 d., e. b. l. 88-89). Iš BUAB „Yglė“ (minėtų patalpų rangovo) 2013-04-12 Defektavimo akto (e. b. l. 30) matyti, kad bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, buvo nesandari po grindimis esanti šildymo sistema. Pastato, esančio „(duomenys neskelbtini)“, rangovas BUAB „Yglė“ – bankrutavęs (e. b. l. 31). Ieškovas 2014-01-21 pareiškė atsakovui pretenziją Nr. R0001415260, kurioje prašė atlyginti dėl atsakovo veiksmų kilusią žalą arba nurodyti kitą žalos kaltininką arba/ir kitas žalos kilimo aplinkybes (e. b. l. 33). Atsakovas 2015-12-22 pranešimu informavo ieškovą, jog dėl kilusios žalos atlyginimo susisiektų su atsakovo draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ (e. b. l. 34). Ieškovas dėl minėtos žalos atlyginimo su 2015-12-23 pretenzija R0001415260 kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ (e. b. l. 35). Atsakydamas į ieškovo pretenziją, UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad atsakovas nebuvo pratęsęs nuo 2014-11-22 pasibaigusios draudimo apsaugos, todėl nurodytas įvykis nebuvo draudžiamas (e. b. l. 36). Dėl 2013-01-01 įvykusio buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, užliejimo kilo 774,03 Eur žala (e. b. l. 37-39, 42-44). Ieškovas išmokėjo draudėjui V. P. 744,03 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 40, 45-46).

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Iš 2016-02-02 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas pardavė butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius (CPK 179 str. 3 d., e. b. l. 88-89). Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, kaip turto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, pardavėjo, kuris neužtikrino parduodamų daiktų kokybės, kaltės. CK 6.317 str. 2 d. numato, jog pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta ar ne. Vadovaujantis Statybos įstatymo 36 str. 1 d. nesandari po grindimis esanti šildymo sistema laikytina paslėptu defektu ir jam taikytina 10 metų garantinis terminas (CK 6.335 str., 6.698 str.). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, apliejimo priežasties – nesandari po grindimis esanti šildymo sistema bute, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius (e. b. l. 30). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų nesutikęs su žalos kilimo aplinkybėmis, neigęs, jog yra atsakingas kaip buto pardavėjas už žalos, kilusios 2013-01-01, atsiradimą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga. Už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui, o ne kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137-706/2015). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178, 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 744,03 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263, 6.327 str., 6.1015 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 77) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įm. kodas 110051834, iš atsakovo UAB „HC ir R-IV projektai“, įm. kodas 300106355, 744,03 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 3 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (744,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.