Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis S. M., žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-02-18 sprendimą privalo J. M. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui lėšas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės: kiekvieną mėnesį mokant po 145 eurus (500 litų) dydžio (pajamų) į mėnesį iki jo pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, kadangi laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-06-30, nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30, 2011-05-01 iki 2011-06-30, nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30, nuo 2013-10-01 iki 2014-04-01, nuo 2014-08-01 iki 2015-01-31, nuo 2015-05-01 iki 2015-10-31 visiškai nemokėjo priteistų alimentų, o laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-02-29, nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31, nuo 2012-04-01 iki 2012-10-31, nuo 2015-02-01 iki 2015-03-31 mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos ir tokiais veiksmais vengė pareigos išlaikyti savo vaiką D. M., dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.

Kaltinamasis S. M. apklausiamas teismo posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veikos bei parodė, jog po skyrybų su J. jis sukūrė naują šeimą. Turi dar vieną vaiką ir be to augina žmonos vaiką, taigi, finansinė situacija yra pakankamai sudėtinga. Bandydamas pagerinti savo finansinę padėtį tris kartus vyko į užsienį, apie 3 mėnesius buvo Vokietijoje, po to nuvyko į Norvegiją, kur dirbo ir gavo traumą. Paskui važiavo į Olandiją, vėl sugrįžo į Lietuvą. Lietuvoje dirbo vairuotoju, vaikui išlaikyti buvo kažkokie mokėjimai atliekami, tačiau tiksliai atskaitymo dydžio nurodyti negali. Tų lėšų neužtekdavo, todėl įsiskolinimas ir išaugo. Išvykimui į Norvegiją buvo paėmęs paskolą. Supranta, kad nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Neneigia, kad dirbdamas užsienyje ar Lietuvoje gaudamas pašalpas nemokėjo vaiko išlaikymui. Pripažįsta, kad yra didelis įsiskolinimas. Turi planą. Jei motina parduos žemės sklypą, ji jam pažadėjo, kad padovanos pinigų skolai padengti. Šiuo metu dirba naujoje darbovietėje du mėnesius, lėšų vaikui dar nesiuntė.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Iš nukentėjusiosios J. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad santuokoje su S. M. ji gyveno 5 metus. 2003-09-24 jiems gimė sūnus D. M.. 2009-02-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta kartu su ja, be to teismo sprendimu S. M. buvo įsipareigotas kas mėnesį mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą iki sūnaus D. pilnametystės. Po santuokos nutraukimo kartu jie gyveno iki pusės metų ir S. periodiškai darė pervedimus į jos sąskaitą ir tuo metu vieną kartą į savaitę susitikinėjo su vaiku. 2010 m. S. buvo įsidarbinęs į UAB „Tucklita“, dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. K. S. dirbo minėtoje bendrovėje, 3 kartus į savo sąskaitą buvo gavusi alimentus po 200 Lt, 190 Lt ir gal 220 Lt, tiksliai sumų neatsimena. Po ko S. iš minėtos darbovietės išėjo ir daugiau, iki šios dienos, jokių pinigų sūnaus išlaikymui ji negavo. Šiuo metu D. mokosi 6-oje klasėje, S. M. nė karto mokykloje nebuvo. Paskutinius 4 metus jokių kontaktų su sūnumi nepalaiko, ir sūnumi nesirūpina. 2011 m. S. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad ji neleidžia jam susitikinėti su sūnumi. Paimti vaiką S. M. atvažiuodavo girtas ir dėl šių priežasčių bei dėl to, kad po jų susitikimų vaikas sirgdavo, ji iš tikrųjų neleisdavo jiems matytis.Vaikų teisių apsaugos skyrius nustatė, kokiomis dienomis ir valandomis S. M. gali matytis su D., tačiau S. M. nustojo bendrauti su D., o šiuo metu ir sūnus kategoriškai nenori susitikinėti su tėvu. Jokios kitos materialinės pagalbos iš S. M. pusės po to, kai jie nustojo gyventi kartu, nebuvo ir, kaip minėjo, daugiau alimentų jis nemokėjo. 2011 m. S. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumažinimo. Tačiau teismas S. M. prašymo netenkino. Žino, kad jis verčiasi baldų gamyba, iš žmonių gauna grynus pinigus, mokesčių nemoka, 2015 m. vasarą buvo išvykęs į užsienį, dirbo. Ji jam buvo išsiuntusi savo banko sąskaitos numerį, tačiau jokių pervedimų iš jo nesulaukė. Kai ji paklausė, kodėl jis nemoka alimentų, S. atsakė, kad neturi pinigų, o dėl uždarbio užsienyje atsakė, kad mokėti alimentus nebuvo prasmės. 2016-03-07 iš antstolės gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad kaltininko įsiskolinimas 2016-03-01 sudaro 7670,25 Eur. Antstolė jai pasiūlė kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administraciją, ką ji ir padarė. Vaiko išlaikymui gauna po 57 Eur (b.l. 15-16).

Apklausta ikiteisminio tyrimo eigoje antstolė Virginija Meškauskienė parodė, kad 2011-06-28 J. M. kreipėsi į ją bei pateikė vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-3579-55-2009 dėl alimentų išieškojimo iš S. M., mokant pagal 2009-02-18 Vilniaus miesto 1 teismo sprendimą 500 Lt kiekvieną mėnesį sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės. 2011-08-11 vykdomasis raštas buvo išsiųstas į Vilniaus teritorinę darbo biržą. Iš S. M. buvo išskaičiuota ir pervesta išieškotojai 1278,23 Lt (laikotarpis 2011-08-01 iki 2012-01-11). 2012-03-21 vykdomasis dokumentas išsiųstas į UAB „GEODENA“, kur Sodros duomenimis, jis dirbo nuo 2014-06-01 iki 2014-09-30. 2015-01-20 vykdomasis raštas išsiųstas į UAB „TRANS IN“. 2015-04-24 iš UAB „TRANS IN“ gautas raštas, kuriame buvo grąžintas patvarkymas, nurodant, kad iš S. M. buvo išieškota ir sumokėta į išieškotojos sąskaitą 316,25 Eur. 2015-04-24 jis buvo atleistas iš darbo. Alimentų įsiskolinimas 2016-03-01 yra 7670,25 Eur. Kiekvieną mėnesį S. M. turi mokėti po 175,80 Eur. Vykdomojoje byloje turimais duomenimis S. M. pateikiant antstolei vykdomąjį raštą darė piniginius pervedimus išieškotojai, o toliau tai daryti nustojo (pateikia prie bylos išieškotojos pateiktą sąskaitos išrašą, kurį ji pateikė su vykdomuoju raštu). S. M. jokio nekilnojamojo turto savo vardu neturi, jo banko sąskaitos areštuotos. Išieškotoja kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą (b.l.60-61).

S. M. nuo 2009-09-17 iki 2009-09-18 gavo 27,85 Lt ligos pašalpą. Nuo 2012-09-07 iki 2012-09-11, nuo 2012-09-12 iki 2012-09-18 gavo 160,47 Lt ligos pašalpą. Nuo 2013-06-12 iki 2013-06-30 gavo 359,82 Lt nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2013-07-01 iki 2013-07-31 gavo 568,14 Lt nedarbo išmoką. Nuo 2013-08-01 iki 2013-08-11 gavo 201,60 Lt nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2013-09-17 iki 2013-09-18 gavo 37,88 Lt nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2015-12-31 iki 2015-12-31 gavo 4,98 Eur nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19, nuo 2016-01-31 iki 2016-01-31 gavo 99,68 Eur nedarbo draudimo išmoką (b.l. 39).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad S. M. pajamos firmoje „JUSTOMUS“ per 2009 metus sudarė 6600,79 Lt. Per 2010 metus jis dirbo UAB „TUCKLITA“, draudžiamos pajamos sudarė 4291,10 Lt. 2010 metais dirbdo UAB „TUCKLITA“, draudžiamos pajamos - 4291,10 Lt. 2011 metais jis dirbo UAB „GEODENA“, UAB „DIASPA“, draudžiamos pajamos - 6267.93 Lt. 2013 metais dirbo UAB „GEODENA“, UAB „DIASPA“, draudžiamos pajamos 4523.69 Lt. 2014 metais dirbo UAB „GEODENA“, draudžiamos pajamos 2500.00 Lt. 2015 metais dirbo UAB „TRANS-IN“, draudžiamos pajamos 1627,83 Eur. 2016 metais S. M. dirbo pagal verslo liudijimą, jo draudžiamosios pajamos sudarė 254.19 Eur (b.l. 36-39).

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, S. M. buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje :

- nuo 2009-03-26 iki 2009-05-25. Darbo paieška buvo nutraukta įsidarbinus savarankiškai.

- nuo 2009-11-04 iki 2011-02-28, registracija nutraukta įsidarbinus savarankiškai. Laikotarpiu nuo 2009-11-11 iki 2010-05-10 mokėta nedarbo draudimo išmoka. Pradinis išmokos dydis 519,37 Lt (150, 42 Eur).

- nuo 2011-07-04 iki 2012-03-12, registracija nutraukta įsidarbinus savarankiškai. Laikotarpiu nuo 2011-07-12 iki 2012-01-11 mokėta nedarbo draudimo išmoka. Pradinis išmokos dydis 526,97 Lt (152,62 Eur).

- nuo 2012-12-21 iki 2013-05-02, registracija nutraukta įsidarbinus savarankiškai.

- nuo 2013-06-04 iki 2013-09-18, registracija nutraukta įsidarbinus į biržos pasiūlytą vietą UAB „Geodena“. Laikotarpiu nuo 2013-06-12 iki 2013-09-18 mokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pradinis išmokos dydis 568,14 Lt (164,83 Eur). Laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-09-16 S. M. mokėsi VĮ „Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre“ pagal C, E ir D kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų programą.

- nuo 2014-04-11 iki 2014-07-23, registracija nutraukta įsidarbinus savarankiškai (b.l. 34).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-18 sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, iš kurios matyti, kad S. M. įsipareigojo kas mėnesį mokėti sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą (b.l. 2-4).

2016-03-01 įsiskolinimas sudarė 7670,25 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014). BK 164 straipsnyje numatyta trunkamąja nusikalstama veika pirmiausiai yra pažeidžiami vaiko interesai, normalus jo vystymasis.

Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių - nedarbo, ilgalaikės nelaimės, ligos ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti lėšas vaiko (-ų) išlaikymui, jis atsako už vengimą pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad S. M., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo sprendimą privalo mokėti lėšas sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui - po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pervedant lėšas įstatyminei atstovei – motinai J. M. - į banko sąskaitą Nr.LT347300010078761116, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui arba mokėjo tik dalį jų, kaip ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2016-03-01 susidarė 7670,25 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamojo S. M. vengimas mokėti išlaikymą D. konstatuojamas bylos įrodymais nustačius, kad pareigos išlaikyti vaiką jis nevykdo ne dėl objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukurdamas situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net priverstinis, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas.

Pirmiausia teismas pažymi tą aplinkybę, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog teismo sprendimu jam paskirta pareiga mokėti lėšas sūnaus išlaikymui - po 500 Lt kas mėnesį, perduodant lėšas vaiko motinai, nes tai buvo nutarta abiejų šalių nutraukiant teisme jų santuoką ir teikiant teismui patvirtinti jų susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Antra, S. M. yra darbingas, 3 kartus nurodytu kaltinime laikotarpiu buvo išvykęs dirbti į užsienį, turėjo pajamų, tačiau išlaikymo neteikė. Gaudavo pašalpas, dirbo pagal verslo liudijimą ir taip pat jokio išlaikymo sūnui neteikė. Lietuvos Respublikos BK straipsnyje numatytas nusikaltimas yra ne tęstinis, bet trunkamas, kuris trunka iki tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas (šiuo atveju pradėdamas vykdyti pareigą išlaikyti vaiką) arba teisėsaugos institucijos. Kaltinamasis S. M. pareigos mokėti lėšas nevykdė laikotarpiu: nuo 2009-06-01 iki 2009-06-30, nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30, 2011-05-01 iki 2011-06-30, nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30, nuo 2013-10-01 iki 2014-04-01, nuo 2014-08-01 iki 2015-01-31, nuo 2015-05-01 iki 2015-10-31 visiškai nemokėjo priteistų alimentų, o laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-02-29, nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31, nuo 2012-04-01 iki 2012-10-31, nuo 2015-02-01 iki 2015-03-31 mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos ir tokiais veiksmais vengė pareigos išlaikyti savo vaiką D. M., dėl ko susidarė didelis finansinis įsiskolinimas (7670,25 Eur).

Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai sudarė situaciją ir pasirinko tokį elgesio variantą. Jis aiškina, kad lėšų sūnaus išlaikymui nemokėjo, nes kitoje santuokoje augina dar du vaikus, tačiau teismas vertina, jog nuosprendyje nurodytu laikotarpiu kaltinamasis tyčia nemokėjo lėšų, kadangi jis turėjo pajamų, iš kurių sūnaus išlaikymui nemokėjo netgi mažesnių, nei priteista, piniginių lėšų.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad S. M. vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti sunų D.. Jo veika kvalifikuojama teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Dėl S. M. skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam S. M. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui ir jo teisėtiems interesams. Nusikalstama veika baigta, vaikas nesulaukė iš tėvo pakankamos materialinės pagalbos ir dėmesio. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikalstamos veikos padarymą, gailisi dėl savo veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Pagal baudžiamosios teisės doktriną, teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas atsižvelgia į S. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius patį kaltinamąjį: S. M. dirba bendrovėje „Baltlita“, yra teigiamai charakterizuojamas, teisiamas jis yra pirmą kartą, turi šeimą. Priklausomybės ligų įskaitoje jo nėra. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 97). S. M. įsipareigoja įvykdyti turtinę prievolę, sutinka sumokėti įsiskolinimą.

Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis artimas įstatymo nustatytam už padarytą veiką šios bausmės rūšies vidurkiui.Taikytinos LR BK 64(1) str. nuostatos dėl bausmės mažinimo trečdaliu. Nuteistajam skirtinas įpareigojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.75), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.str., teismas

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės apribojimo. Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. pagrindu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Skirti nuteistajam įpareigojimą: bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) panaikinti perdavus nuosprendį vykdyti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.