Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvai yra V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų pareiškėjo tėvai neturėjo. Pareiškėjo tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o nutraukė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo V. A. tėvai yra P. A. (gim. (duomenys neskelbtini), jis yra miręs) ir V. A. (iki santuokos – Š.; gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), kurie dar turėjo dukrą M. A. (po santuokos sudarymo –V.; gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo seneliai su vaikais gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Prie namo buvo pastatyti ūkiniai pastatai.

3. Pareiškėjo tėvo V. A. iniciatyva šiam gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams 1988-03-05 buvo atlikta inventorizacija, bet gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai VĮ „Registrų centre“ neįregistruoti. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-01-23 pažymoje pažymėta, kad pagal seniūnijos namų ūkio knygą (1991–1995 metų) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., nuo 1992 m. priklauso namų ūkio galvai (savininkui – V. A.). V. A. sesuo M. V. po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo su K. V., pradėjo gyventi jos sutuoktinio name. Pareiškėjo tėvas V. A. su savo tėvais gyveno primiau paminėtame name ir po jų mirties liko gyventi name bei savo aktyvais veiksmais rūpinosi namu ir ūkiniais pastatais (savo iniciatyva šiam gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams 1988-03-05 atliko inventorizaciją, užregistravo seniūnijoje teisę į aukščiau paminėtą namą), todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad būtent jis yra teisėtas minėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais savininkas.

4. Pareiškėjo tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties ir liko palikimas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Iškart po savo tėvo V. A. mirties pareiškėjas išreiškė valią paveldėti jam priklausantį turtą, pradėjo valdyti visą paveldėtą turtą (gyvena pirmiau paminėtame name, prižiūri žemės sklypą, namą ir ūkinius pastatus, moka būtinus mokesčius, t. y. faktiškai vienas juo disponuoja) ir rūpinasi iki šiol. Dėl teisinio neišprusimo pareiškėjas paveldėjimo klausimo neįformino, nes galvojo, kad visas turtas po tėvo mirties jam atiteks automatiškai. Ir tik notarų biure pareiškėjas sužinojo, kad praleido įstatymų nustatytą terminą dėl kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent jis po savo tėvo V. A. mirties priėmė jo palikimą. Po tėvo V. A. mirties notaro biure jokia paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo faktų.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas S. A. bei jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas namą paveldėjo iš tėvų, nori sutvarkyti visus dokumentus, namą ketina remontuoti. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), po to pareiškėjas gyveno šiame name, jį prižiūrėjo, tvarkė aplinką. Brolių ir seserų neturi. Žemės sklypas, kuriame stovi namas, nuomojamas iš valstybės, kasmet moka žemės nuomos mokestį. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra išlikę, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad būtent pareiškėjas prižiūri namą, moką žemės mokestį už 0,15 ha plotą, skolų už komunalines paslaugas neturi. Pareiškėjas tik dėl teisinio neišsprūsimo nežinojo, kad dokumentai tėvų nebuvo sutvarkyti teisiškai ir tik kreipęsis į notarą (norėdamas sutvarkyti tėvų paveldėjimą), sužinojo, kad jam reikia kreiptis į teismą. Prašė pareiškimą tenkinti.

7. Teismo posėdyje liudytojas V. R. paaiškino, kad su pareiškėju šeimos ar giminystės ryšiai nesieja, jie yra kaimynai. Kiek jam žinoma, pareiškėjas gyvena minėtame name, viską prižiūri. Namo adresas – (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Pareiškėjas minėtame name gyvena nuo gimimo. Prieš tai tame name gyveno ir pareiškėjo tėvas V. A. bei motina L. A.. Po tėvų mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame name. Namas yra senas, reikia viską tvarkyti, be to yra kiti pastatai – tvartai. Po tėvų mirties pareiškėjas prižiūrėjo namą – perdengė stogą, tvarkė aplinką, šienaudavo, turėjo daržus. Niekas kitas namu nesirūpino, brolių ar seserų pareiškėjas neturėjo. Gyvena priešais pareiškėją jau apie 20 metų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

10. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas S. A. yra V. A. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), sūnus ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. V. A. mirė būdamas ištuokęs. Pareiškėjas S. A., yra vienintelis jo sūnus, gyvenamąją vietą nuo 1980-08-06 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav.

13. Iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-01-23 rašto matyti, kad pagal seniūnijos Namų ūkio knygą (1991 – 1995 metų) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, bendras naudingas plotas 53,94 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., nuo 1992 metų priklauso namų ūkio galvai (savininkui) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Namų ūkio narių sąrašas ir jų giminystės ryšys su namų ūkio galva: sūnus S. A., gim. (duomenys neskelbtini), marti S. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkas S. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkas S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir anūkė O. K., gim. (duomenys neskelbtini).

14. Namų valdos techninės apskaitos byloje (sudaryta / inventorizuota 1988-03-05) nurodyta, kad pareiškime nurodyto namo savininku įrašytas V. A.. Pagal 2024-10-22 Nekilnojamojo turto registro duomenis V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.

15. Pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., nėra įtraukti į Nuolatinės statinių, kurie neturi savininkų apskaitos sąrašą.

16. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad po pareiškėjo tėvo V. A. mirties atsirado palikimas – Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav.).

17. Pareiškėjas kartu su tėvu gyveno minėtame gyvenamajame name ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1980 metų. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamajame name jis liko gyventi ir po tėvo mirties bei iki šiol gyvenamajame name gyvena. Po tėvo mirties perėmė visus asmeninius jo daiktus, kaip savo nuosavybe naudojasi tiek gyvenamuoju namu, tiek jame esančiais baldais, namų apyvokos daiktais, nuo palikimo atsiradimo dienos nuolat rūpinasi gyvenamojo namo išlaikymu, moka už komunalines ir kitas paslaugas, žemės mokestį.

18. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu pareiškėjo bei liudytojo duoti paaiškinimai.

19. Lietuvos notarų rūmų 2025 m. birželio 19 d. rašte Nr. S-290 nurodyta, kad baigusios įgaliojimus Šalčininkų rajono notarės Česlavos Bogdiun 1999 – 2001 m. turto paveldėjimo registravimo knygose saugomose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., paveldėjimo bylų sudarymą nėra. Testamentų registre nėra duomenų apie tai, kad V. A. būtų sudaręs testamentą(-us), taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų. Duomenų apie tai, kad tarp pareiškėjo ir kitų asmenų būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto, byloje nėra.

20. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo tėvo V. A. mirties, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad jis palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

22. Teismas pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiamas palikimo priėmimo nustatymo faktas, teismas palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) nenustato ir teismo sprendime konkretaus paliktojo turto nenurodo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, atsiradusį po tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rajono rūmus.