Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-204-573/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
II-204-573/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01430-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-204-573/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01430-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1.; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei,dalyvaujant skundą padavusiam A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2017-05-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos 2017-05-30 nutarimu A. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 90 Eur bauda už tai, kad jis 2017-04-10 20.11 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ prekybos salėje prekių krepšelyje radęs jam nepriklausančią piniginę, kurioje buvo apie 50 eurų, asmenį identifikuoti leidžianti SEB banko kortelė, tyčia paimdamas piniginę, nesikreipdamas ir neinformuodamas apie tai parduotuvės apsaugos darbuotojų ar policijos, neieškodamas piniginės savininko, išsinešė ją namo, tuo padarydamas smulkiąją vagystę.

Šalies argumentai

A. V. su šiuo nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, kad pasisavinti rastos piniginės nenorėjo, apie rastą piniginę informavo parduotuvės salės darbuotoją, tačiau ji atsakė, kad radinių nesaugo. Parsinešęs rastą piniginę namo norėjo ją nunešti į Petrašiūnų policijos nuovadą, tačiau nuėjęs pamatė, kad ji likviduota. Dėl susidėjusių sunkių šeimyninių aplinkybių jos negalėjo per trumpiausią laiką perduoti policijai. Išaiškėjus piniginės savininkei, piniginę su pinigais ir kortele jai atidavė.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius - atsiliepime į skundą nurodo, kad su A. V. apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. padarytas teisės pažeidimas pagrįstas surinktų įrodymų visuma, nuobauda proporcinga padarytam pažeidimui. Svetimos piniginės, paliktos be priežiūros, radimas ir užvaldymas nustatytomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį turtą. Nuobauda paskirta pagal įstatymą, proporcinga padarytam pažeidimui.

A. V. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes neturėjo tikslo pasisavinti piniginę su pinigais ir kortele.

Skundas netenkinamas.

Nusižengimo padarymo aplinkybės neginčijamos, skunde keliamas kaltės ir nuobaudos (baudos) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek apklausiamas teisme tvirtino, kad neturėjo tikslo pasisavinti ar pavogti rastos piniginės, nes parduotuvės apsaugos darbuotojams nebūtų prisipažinęs, nei piniginės, nei pinigų savo reikmėms nenaudojo ir tik dėl susidėjusių sunkių aplinkybių šeimoje per trumpiausią laiką neinformavo policijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, kad Panemunės PK vyr. tyrėja teisingai įvertino visus nusikalstamos veikos požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vagystės būdu pagrobė turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Turto pagrobimo sąvoka įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Būtent šio tikslo nebuvimą savo veiksmuose bando įrodyti pareiškėjas. Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių ANK 108 straipsnio prasme. Tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje būtent ir nustatyta tyčia, nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą. Pareiškėjo dėstomi argumentai apie ketinimą perduoti rastą piniginę policijai neatitinka faktinės padėties. Teismas, įvertinęs paties pareiškėjo paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, konstatuoja, jog tyčia pasisavinti nukentėjusiai R. M. priklausančią piniginę nustatyta. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs A. V., kuris neinformavo apie rastą piniginę nei prekybos centrą prižiūrinčius darbuotojus, nei policijos pareigūnus, o prisipažino tik 2017-05-26, t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po piniginės paėmimo, sulaikytas apsaugos darbuotojų, parodymus, taip pat ir nukentėjusios paaiškinimus apie tai, kad piniginė dingo per pakankamai trumpą laiko tarpą, kol ji pasiėmusi kitą krepšelį, priėjo prie kasos. Pareiškėjas nurodė, kad nespėjo informuoti apie rastą piniginę policijos pareigūnų dėl tėvo mirties ir motinos slaugos, tačiau teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės negalėjo sukliudyto A. V. informuoti policijos pareigūnų, nes tėvas mirė 2017-04-20, o motina į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę buvo paguldyta 2017-04-26. Savalaikis nepranešimas apie rastą piniginę paneigia pareiškėjo argumentus apie tikslo pasisavinti neturėjimą, todėl konstatuojama, kad jo tyčia buvo nukreipta būtent į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – skirti švelnesnę nuobaudą arba skirti nuobaudą mažesnę, nei numato sankcija. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog jis yra bedarbis ir neturi lėšų sumokėti paskirtą baudą. Taigi A. V. prašymas skirti švelnesnę nuobaudą ar skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – grindžiamas jo turtine padėtimi.

ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobaudą įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė pačią mažiausią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis yra bedarbis ir neturi lėšų baudai sumokėti, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, A. V. buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. A. V. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nelaikytinas ypatingu, išimtinu atveju, sudarančiu pagrindą minimalios nuobaudos švelninimui. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos 2017-05-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Ročys