- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-409-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01017-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. N.
- Skolininkas
- R. N., S. N.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens S. N. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „General Financing“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – skolininkas R. N., S. N. ir antstolė M. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas (išieškotojas) prašė nustatyti, jog skolininkui bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su S. N. priklauso ½ jo sutuoktinės visų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje. Nurodė, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą iš R. N. UAB „General Financing“ naudai pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1177-548/2011 dėl 2.146,57 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose taip pat nėra, o VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Todėl antstolė pasiūlė išieškotojui teikti teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su S. N., gaunančia su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini), nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi prašymą patenkino visiškai ir nustatė, kad skolininkui R. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. N. visų gaunamų pajamų.
Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 21 d. skolininkas sudarė santuoką su S. N., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išieškotojo pareikštas reikalavimas atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šis prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo S. N. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodo, jog su sutuoktiniu R. N. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2011 metų pradžios. Suinteresuotojo asmens sutuoktinis nuo 2011 m. gegužės mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Suinteresuotasis asmuo nežino, kokius kreditus yra paėmęs jos sutuoktinis, kokiam tikslui, kartu su sutuoktiniu jokių sutarčių nėra pasirašiusi. Suinteresuotasis asmuo išlaiko nepilnametę dukrą, viena moka paskolą, paimtą būsto įsigijimui, moka skolininko kreditą dėl būsto renovacijos. Suinteresuotasis asmuo 2014 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „General Financing“ prašo palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybė, kad skolininko sutuoktinė kartu su juo negyvena, nebuvo nustatyta ir tinkamai išviešinta, išieškotojui nebuvo žinoma. Be to, minėta aplinkybė nekeičia turimo turto teisinio režimo. Už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrajame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Įstatyme yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Taip pat yra nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuotieji asmenys nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių šias prezumpcijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės visų gaunamų pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsni).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog antstolė M. L. vykdo skolos išieškojimą išieškotojui UAB „General Financing“ iš skolininko R. N. pagal 2011 m. spalio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1177-548 dėl 2.146,57 Lt skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, piniginių lėšų bankuose, duomenų apie darbo vietą nėra. 2005 m. gegužės 21 d. skolininkas sudarė santuoką su S. N., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini).
Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
Byloje nustatyta, jog prašymą išieškotojas teismui pateikė 2014 m. gruodžio 12 d. tačiau skolininko sutuoktinė 2014 m. lapkričio 6 d. jau buvo pateikusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Minėtas ieškinys buvo priimtas 2014 m. lapkričio 12 d. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėsms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi.
Pažymėtina, kad nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
Nagrinėjamoje byloje CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla, teismas privalo šią bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas; 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė bylos sustabdymą reglamentuojančių CPK nuostatų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, panaikintina ir klausimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti skolininko turto dalies nustatymo klausimą iš naujo.