Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Oro navigacija“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo - uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Balto Link“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Rizikos cesija“ (toliau-ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei „Oro navigacija“ (toliau-atsakovė) prašydama pripažinti sprendimus dėl tiekėjų kainos vertinimo ir pasiūlymų eilės sudarymo neteisėtais bei pripažinti jų pagrindu sudarytą atsakovės ir laimėjusio trečiojo asmens „Balto Link“, UADBB 2017 m. lapkričio 7 d. pirkimo sutartį negaliojančia. Ieškovė nurodė, kad perkantysis subjektas VĮ „Oro navigacija“ (toliau – Atsakovas) įvykdė mažos vertės pirkimą, atliekamą neskelbiamos apklausos būdu Draudimo tarpininko (brokerio) paslaugoms įsigyti (toliau – Pirkimas). 2017 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. 2-930 „Dėl pirkimo rezultatų (draudimo tarpininko (brokerio) paslaugų pirkimas“ tiekėjai informuoti apie sudarytą pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir laimėjusį pasiūlymą. Laimėjusiu Pirkimą pripažintas „Balto Link“, UADBB (toliau – trečiasis asmuo) pasiūlymas. Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su pretenzija prašydamas panaikinti Perkančiojo subjekto VĮ „Oro navigacija“ sprendimus, kuriais nuspręsta sudaryti pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pripažinti Trečiojo asmens pasiūlymą. Nurodė, kad vertindama tiekėjų pasiūlymus atsakovė nesilaikė iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų, taip pažeisdama skaidrumo principą, tiekėjų lygiateisiškumą ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo esmę. 2017 m. spalio 10 d. raštu (rašto Nr. 2-950) „Dėl pretenzijos (draudimo tarpininko (brokerio) paslaugų pirkimas)“ atsakovė informavo, kad Pirkimo sutartis yra sudaryta dar iki pretenzijos pateikimo ir kartu su laimėjusiu pasiūlymu paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), dėl to pretenzija nagrinėjama nebus. 2017 m. lapkričio 27 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sprendimų dėl pasiūlymų vertinimo bei viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes neteisėtai sudaryta sutartis negali būti vykdoma.Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų Priede Nr. 3 „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ (toliau - Metodika) Perkantysis subjektas numatė ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, jų parametrus, lyginamuosius svorius, formules, pagal kuriuos skaičiuojamas pasiūlymų ekonominis naudingumas, ekspertinio vertinimo metodikos aprašymą. Taip, I kriterijus - Kaina (C) (vertinant tiekėjo pasiūlymą paslaugų kaina suprantama kaip tiekėjui pirkėjo mokama atlygio už pirkėjui suteiktas paslaugas suma, išreikšta eurais be PVM). Lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime X = 20. II kriterijus – Kokybė (T), apskaičiuojama atsižvelgiant į du parametrus: P1 – pirkėjo poreikių paslaugų rezultatui suvokimas; P2 – paslaugų teikimo efektyvumas. Pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (S) apskaičiuojami sudedant pasiūlymo kainos (C), ir kitų kriterijų (T) balus: S = C + T. Pasiūlymo kainos kriterijaus (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamame pasiūlyme nurodytos pasiūlymo kainos (Cp) (pateikiama užpildant pasiūlymo formoje esančią lentelę) santykį padauginant iš kainos kriterijaus lyginamojo svorio (X) (X lygus 20). Pasiūlymo kainos kriterijaus (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamame pasiūlyme nurodytos pasiūlymo kainos (Cp) (pateikiama užpildant pasiūlymo formoje esančią lentelę) santykį padauginant iš kainos kriterijaus lyginamojo svorio (X) (X lygus 20). Pirkimo sąlygose ar Metodikoje Atsakovas nenumatė, jog tiekėjams būtų draudžiama siūlyti „nulinę“ kainą. Tačiau nurodytos formulės pasirinkimas ir taikymas nenustačius jokių apribojimų tiekėjų siūlomai kainai nulėmė neteisėtą bei klaidingą kainos kriterijaus apskaičiavimą. Pirkime pasiūlyta mažiausia kaina siekė „nulį“ (0,00 EUR). Atitinkamai skaičiuojant 0,00 EUR pasiūliusio, Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo BALTO LINK, UADBB kainos kriterijų, buvo atliekamas neįmanomas matematinis veiksmas – dalyba iš nulio. Pirkimo sąlygose nustatydamas atitinkamą kainos kriterijaus apskaičiavimo formulę ir neapribodamas galimų tiekėjų pasirinkimų kainomis, kurios būtų didesnės už nulį, Perkantysis subjektas sudarė sąlygas kilti tokiai situacijai, kai kainos kriterijaus reikšmė negali būti apskaičiuojama tada, jei tiekėjas siūlo „nulinę“ (0,00 EUR) kainą. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikoje įvedus formulę, kuri iš principo neleidžia dalybos iš „nulinės“ kainos, tačiau Pirkimo sąlygose nenumačius draudimo siūlyti „nulinę“ kainą, vertinant ekonominio naudingumo I kriterijų (C) – kainą, visiems (net ir didesnę už „nulinę“ kainą pasiūliusiems tiekėjams) skiriamas vienodas, t. y. „nulinis“ kainos kriterijaus balas. Tokia situacija susidaro dėl to, kad „nulį“ padalijus iš bet kokio skaičiaus (išskyrus, kaip minėta „nulį“), tokios dalybos rezultatas yra lygus „nuliui“. Tokiu būdu susidaro situacija, kai taikant aukščiau aprašytą formulę, nors vienam dalyviui pasiūlius 0,00 EUR kainą, visi didesnę kainą pasiūlę tiekėjai, nepaisant jų siūlomos kainos dydžio, gauna vienodą balų skaičių („nulį“ balų). Taigi nors Atsakovo Pirkimo dokumentuose numatyta formulė šiuo atveju neleido apskaičiuoti ir konkretaus ekonominio naudingumo balo, t. y. neleido apskaičiuoti kainos kriterijaus (C), Atsakovas kainos kriterijų apskaičiavo ir atsižvelgdamas į gautus rezultatus sudarė pasiūlymų eilę.Perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą numatė išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Tokiu atveju, kai dėl netinkamai parinktos II kriterijaus – kainos (C), vertinimo formulės visi dalyviai gauna vienodą kainos kriterijaus balų skaičių, faktiškai eliminuojamas kainos ar sąnaudų kriterijus. Tiekėjai turi teisę konkuruoti ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu. Atsakovas faktiškai suvienodino visų tiekėjų kainos kriterijų ir eliminavo jį iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. . Kadangi Atsakovo Pirkimo dokumentai nebuvo tikslūs, t. y. pasiūlyti „nulinę“ kainą tiekėjams nedraudė, tačiau pagal kainos kriterijaus (C) apskaičiavimą sudarė sąlygas neįmanomam aritmetiniam veiksmui atlikti bei suvienodino visų tiekėjų kainos kriterijų (visiems tiekėjams buvo skiriamas „nulis“), atmesti tiekėjų, pasiūliusių „nulinę“ kainą pasiūlymus pagrindo nebuvo. Suvienodinus kainos kriterijaus balus visiems tiekėjams, objektyvus Pirkimo rezultatų įvertinimas tampa neįmanomas. Nesant galimybės įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal numatytą „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką“ (Pirkimo sąlygų 3 priedas), Atsakovas privalėjo pakoreguoti Pirkimo dokumentus, o šiai situaciją paaiškėjus po pasiūlymų pateikimo, kai koreguoti Pirkimo dokumentų nėra galima, Perkantysis subjektas Pirkimo procedūras privalėjo nutraukti (Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, Pirkimo sąlygų 1.4 punktas).Teismas, nustatęs Pirkimų įstatymo imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia (Pirkimų įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovės vertinimu nėra jokio pagrindo naikinti Pirkimo rezultatų bei pripažinti negaliojančia su Pirkimo laimėtoju sudarytą sutartį. Atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, griežtai vadovavosi Pirkimo sąlygų reikalavimais, t. y. Pirkimo sąlygų 7.8 p. bei Metodikoje nurodytais reikalavimais bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė ieškiniu netiesiogiai siekia ginčyti Pirkimo sąlygas, kas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovė į Perkantįjį subjektą Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka (Pirkimų įstatymo 108 str. 1 d. 2 p.) net nesikreipė, todėl Ieškovas teisminio proceso metu nebegali ginčyti Pirkimo sąlygų reikalavimų. Ieškovė taip pat neginčijo Pirkimo rezultatų, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dėl Pirkimo rezultatų. Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl Perkančiojo subjekto sprendimų pripažinimo negaliojančiais, praleido ieškinio senaties terminus, įtvirtintus Pirkimų įstatymo 108 str. 1 d., todėl ieškinio reikalavimai dėl Atsakovės sprendimų pripažinimo negaliojančiais turi būti atmesti kaip nepagrįsti.Ieškovės, reikšdama visiškai nepagrįstą ieškinį, galimai siekia ne neva pažeistų savo teisių gynimo, o tik siekia sutrukdyti Perkančiajam subjektui vykdyti su Balto Link pasirašytą Pirkimo sutartį, kas vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.). Ieškovė reiškia ieškinį, kurį tenkinus nebūtų niekaip apgintos ieškovės teisės ir interesai, nes būtų grįžta tik iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pasiūlymų vertinimą, o nuo to nesikeistų jokie Pirkimo rezultatai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pati pasiūlė „nulinę“ kainą, t.y. suvokė arba, taikant bonus pater familias elgesio standartą ir įvertinus elementarių matematikos žinių išmanymo poreikį, turėjo suvokti, kaip bus pritaikyta kainos apskaičiavimo formulė. Taigi nurodydama, kad Pirkimo laimėtojo 0,00 Eur kaina negalėjo būti vertinama, elgiasi nesąžiningai ir manipuliuoja Metodikoje įtvirtinta kainos apskaičiavimo formule. Todėl toks Ieškovės elgesys neatitinka Pirkimų įstatymo 107 str. nurodyto pagrindo, kada galima kreiptis į teismą, t. y. šiuo atveju nėra ieškovės teisių pažeidimo. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė. Ieškovė pateikė teismui dubliką, o atsakovė tripliką, kuriuose palaikė savo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus. Ieškovė papildomai nurodė, kad nepraleido Pirkimų įstatymo 108 straipsnio 3 dalyje numatytą 6 mėn. terminą pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia.Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė teismui išvadą (CPK 49 str. 3 d.). Nurodė, kad atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu „Draudimo tarpininko (brokerio) paslaugoms įsigyti“. Pirkimui taikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, galiojančio nuo 2017-07-01, ir Mažos vertės pirkimų taisyklių, patvirtintų atsakovės generalinio direktoriaus 2017-08-03 įsakymu Nr. V-150, nuostatos. Pagal Pirkimų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pretenzijos pateikimo terminas yra 10 kalendorinių dienų, o supaprastintų pirkimų atveju - 5 darbo dienų nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos, kuomet įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiojo subjekto priimtus sprendimus. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiojo subjekto sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir sprendimą pripažinti laimėjusiu trečiojo asmens „Balto Link“, UADBB pasiūlymą po Pirkimo sutarties sudarymo, t.y. pirkimo procedūrai pasibaigus. Tarnyba mano, kad atsakovo atsakymo turinys parodo, kad pretenzija buvo netenkinta.Tarnyba, įvertinusi procesinėse dokumentuose nurodytą informaciją sprendė, jog ieškovė savo pretenzijoje perkančiajam subjektui ginčijo prikimo sąlygose nustatyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulę, bei pažymėjo, kad pretenzija dėl Pirkimo sąlygose nustatytos ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulės pateikta pavėluotai.Dėl pasiūlymo vertinimo tvarkos Tarnyba pažymėjo, kad Procesinėse dokumentuose pateiktos informacijos duomenimis ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė vienodas nulines kainas, tačiau laimėjo trečiasis asmuo, kuriuo pateikta techninė dalis įvertinta aukštesniais balais. Sudarytos sutarties 2.1 punkte nurodyta kaina 0, 00 Eur, įskaitant visus Lietuvoje taikomus mokesčius, 2.3 punkte nurodyta, kad į sutarties kainą įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos brokerio išlaidos reikalingos visiškam ir tinkamam brokerio įsipareigojimų įvykdymui. Įstatymas nedraudžia tiekėjams teikti nulinių kainų. Viešojoje erdvėje pateikiamoje informacijoje pabrėžiama, kad draudimo brokerio paslaugos yra nemokamos, nes draudimo brokeris gauna komisinį užmokestį iš draudimo kompanijos. Komisinis užmokestis skaičiuojamas kaip tam tikras procentinis dydis nuo kliento sumokėtos draudimo įmokos sumos. Draudimo brokeris kaštus, tenkančius draudimo brokerių įmonei, galimai turėtų pagrįsti atitinkamais dokumentais, kad draudėjai galėtų įsitikinti kainų pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovė įvykdė viešąjį mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu Draudimo tarpininko (brokerio) paslaugoms įsigyti; pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, galiojančio nuo 2017-07-01, nuostatomis (toliau- Pirkimo įstatymas). Nustatyta, kad 2017-11-06 pranešimu Nr. 2-930 „Dėl pirkimo rezultatų (draudimo tarpininko (brokerio) paslaugų pirkimas) tiekėjai buvo informuoti apie sudarytą pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir laimėjusį pasiūlymą (trečiojo asmens „Balto Link“, UADBB). 2017-11-07 ieškovė pateikė pretenzija dėl perkančiojo subjekto sprendimo. Perkantysis subjektas informavo, kad Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas nebuvo taikytas, Pirkimo sutartis buvo sudaryta ir paskelbta CVP IS 2017-11-07, iki pretenzijos pateikimo, todėl pretenzija nebus nagrinėjama. 2017-11-27 ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl sudarytos Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia Pirkimų įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl ieškinio senaties. Atsakovė prašo atmesti ieškovės pareiktą ieškinį ir dėl to, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl perkančiojo subjekto sprendimų pripažinimo negaliojančiais, praleido ieškinio senaties terminus, įtvirtintus Pirkimų įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškinio reikalavimai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais negali būti vertinami bei tenkinami. Ieškinys dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais turėjo būti pateiktas iki 2017-11-17, ieškovė pateikė ieškinį tik 2017-11-27, t.y. akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą; be to, ieškiniu netiesiogiai ginčijamos Pirkimo sąlygos, dėl kurių ieškovė apskritai nebuvo pateikusi pretenzijos, dėl to Pirkimo sąlygos negali būti nagrinėjamos bylos dalyku.Teismas su atsakovės pozicija nesutinka. Teismas pažymi, kad po viešojo pirkimo sutarties pasirašymo, viešojo pirkimo teisiniai santykiai pasibaigia (Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t.y. viešojo pirkimo procedūros metu priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas kaip savarankiškas reikalavimas netenka teisinės prasmės, todėl negalimas. Tačiau tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos (Pirkimų įstatymo 108 straipsnio 3 dalys). Pirkimų įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas gali pripažinti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia nustačius šio įstatymo (Pirkimų įstatymo) imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties sudarymo atidujimo terminas nebuvo taikytas, Pirkimo sutartis buvo sudaryta iš karto po sprendimo dėl pasiūlymų vertinimo ir pirkimo laimėtojo nustatymo, priėmimo. Ieškovė objektyviai neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo ir pareikšti ieškinį dėl sprendimo dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo. Tai reiškia, kad perkančiojo subjekto (atsakovės) sprendimo dėl laimėtojo nustatymo teisėtumas gali būti vertinamas, kaip ieškinio reikalavimo dėl Pirkimų sutarties nuginčijimo pagrindas. Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmetami.

Dėl Pirkimo sutarties galiojimo.Kaip jau buvo paminėta, pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia galima tik nustačius imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį (Pirkimo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punktas) Pretenzijoje ir ieškinyje ieškovė savo reikalavimus dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė tuo, kad perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus ir priimdamas sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, nesilakė iš anksto apskelbtų Pirkimo sąlygų, taip pažeisdamas skaidrumo principą, tiekėjų lygiateisiškumą ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo esmę, t.y. pažeidė imperatyvius viešųjų pirkimų principus (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).Teismas su ieškovės pozicija nesutinka. Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ nurodytos formulės pasirinkimas ir taikymas nenustačius jokių apribojimų tiekėjų siūlomai kainai nulėmė neteisėtą bei klaidingą kainos kriterijaus paskaičiavimą. Pirkime pasiūlyta mažiausia kaina siekė „nulį“, todėl skaičiuojant 0,00 Eur pasiūliusio tiekėjo Balto Link kainos kriterijų, buvo atliekamas neįmanomas matematinis veiksmas – dalyba iš nulio. Apskaičiuodamas Pirkimo rezultatus pagal Pirkimo sąlygų matematines formules Perkantysis subjektas klaidingai nurodė, kad C (kaina) tokiu atveju yra lygi „nuliui“, nes dalybos iš nulio rezultatas yra neapibrėžta vertė ir negali būti laikomas nuliu. Pirkimo sąlygose nenumačius draudimo siūlyti „nulinę“ kainą, visiems (net ir didesnę už „nulinę“ kainą pasiūliusiems tiekėjams) skiriamas vienodas, t. y. „nulinis“ kainos kriterijaus balas. Suvienodinus kainos kriterijaus balus visiems tiekėjams, objektyvus Pirkimo rezultatų įvertinimas tampa neįmanomas. Taigi, ieškovės manymu būtent Pirkimų sąlygų netikslumas, neaiškumas lėmė perkančiojo subjekto priimto sprendimo neteisėtumą, ir, atitinkamai, Pirkimo sutarties negaliojimą.Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 apibendrino jurisprudenciją šiuo klausimu, paaiškindama, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas); teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos.Bylos duomenimis iki perkančiojo suniekto sprendimo dėl pasiūlymų vertinimo ir pirkimo laimėtojo nustatymo priėmimo ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo; duomenų, kad kas nors iš tiekėjų kreipėsi dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo, pakeitimo ir pan., byloje taip pat nėra. Bylos duomenimis ieškovė taip pat pasiūlė „nulinę“ kainą, t.y. Pirkimo sąlygos, nenumatančios draudimo siūlyti „nulinę“ kainą, pasiūlymo patiekimo metu ieškovei buvo aiškios ir priimtinos. Teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir pareikšti reikalavimą dėl šios pirkimo pakeitimo (panaikinimo) iki pirkimo sutarties sudarymo, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė, tokiu būdu neteko subjektinės teisės šioje ginčo stadijoje kelti reikalavimų dėl Pirkimų sąlygų neaiškumo, neteisėtumo ir šiuo pagrindu ginčyti perkančiojo subjekto sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo bei reikalauti pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia.Perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie tiekėjų lygiateisiškumo pažeidimą. Ieškinyje nurodoma, kad pirkimo laimėtojas buvo netinkamai nustatytas dėl netinkamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulės parinkimo bei draudimo siūlyti „nulinę“ kainą nebuvimo pirkimo sąlygose. Ieškovė nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo vertinamas ne pagal Pirkimo sąlygas, bet pagal kitas, jam palankesnes taisykles. Pati ieškovė pirkimo sąlygų neginčijo, savo pasiūlyme pasiūlė „nulinę“ kainą, kaip ir kiti tiekėjai. VPĮ nedraudžia siūlyti „nulinę“ kainą; kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas gali savanoriškai už perkančiąją organizaciją savo sąskaita teisėtai prisiimti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų, siekdamas kitokios, neekonominės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).2017 m. birželio 15 d. viešosios konsultacijos metu visų pirkime dalyvavusių tiekėjų atstovai paaiškino perkančiojo subjekto atstovams, kad pagal įprastą praktiką draudimo brokeriams už paslaugas sumoka trečioji šalis, užmokestis įtraukiamas į draudimo komisinius (atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2 priedas). Taigi aplinkybė, kad visi tiekėjai galės pasiūlyti „nulinę“ kainą ir pasiūlymo ekonominis naudingumas visiems tiekėjams bus skaičiuojamas pagal tą pačią formulę, ieškovei nebuvo netikėta ar neįprasta. Pagal Pirkimo sąlygas techninės pasiūlymų dalys buvo vertinamos atskirai; ieškovės gautas balas iš techninės dalies yra 67,15, o trečiojo asmens - 80 balų. Ieškovė neginčijo perkančiojo subjekto sprendimo dėl pasiūlymų techninės dalies vertinimo rezultatų, t.y. sutiko su techninės pasiūlymų dalių vertinimu. Nagrinėjamos bylos situacijoje, kai visi tiekėjai (jų tarpe ir ieškovė) teisėtai pasiūlė „nulinę“ kainą, pirkimo laimėtojas buvo nustatytas pagal techninės pasiūlymų dalies vertinimo rezultatus. Teismas sprendžia, kad visų tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami tiksliai pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjų lygiateisiškumo principas pažeistas nebuvo.

Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą (CPK 95 str.). Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį galimai siekė ne neva pažeistų savo teisų gynimo, o siekė sutrukdyti perkančiajam subjektui vykdyti Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei sukelti nepatogumų. Ieškovė negina jokių savo pažeistų teisių, nes, grižus į tiekėjų vertinimo procedūrą, pirkimo rezultatai nesikeistų ir ieškovas nebūtų pripažintas pirkimo laimėtoju. Ieškovė neginčija techninių pasiūlymų dalių vertinimo, neginčija pirkimo sąlygų, t.y. vertinimo rezultatai nesikeistų. Ieškovė klaidina teismą dėl ginčo apimties, nes bando netiesiogiai ginčyti Pirkimo sąlygas. Atsakovės vertinimu, ieškinys absoliučiai nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą).Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių svarių argumentų ir išvadų dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto nustatymo. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o šiuo atveju pagrindo konstatuoti tokį išimtinumą nėra; tai kad ieškinys teismo buvo atmestas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir pareikštas tikslu sąmoningai sukelti nepatogumų atsakovei. Atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo, dokumentų siuntimo išlaidų nėra.Atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusios šalies (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 3 267 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti. Prašymas tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Oro navigacija“, trečiajam asmeniui „Balto Link“, UADBB dėl 2017 m. lapkričio 7 d. Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmesti.

Atmesti atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei UADBB „Rizikos cesija“.

Priteisti atsakovei VĮ „Oro navigacija“ (juridinio asmens kodas 210060460) iš ieškovės UADBB „Rizikos cesija“ (juridinio asmens kodas 126231645) 3267 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.