Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. G., atstovaujamos advokatės D. M., apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei O. G. ir atsakovės O. G. priešieškinį ieškovui G. G. dėl santuokos nutraukimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

santuoką, tarp G. G. ir O. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti santuokoje buvusias pavardes: vyrui – G., moteriai – G.. pripažinti žemės sklypą 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių G. G., O. G., nuosavybe. Atsakovei, O. G. pripažinti nuosavybės teisę į 29 789,37 Eur vertės turtą: 0,45 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais I-1, I-6, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,45 dalių gyvenamojo namo vertė 22 416,59 Eur; 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 931,13 1 Eur; 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3 040 Eur; skalbyklę 52,92 Eur vertės; batų dėžę 14,48 Eur vertės; prieškambario spintą 28,96 Eur vertės; televizorių Philips 88,89 Eur vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 Eur vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 Eur vertės; šaldytuvą 144,81 Eur vertės; spintą trijų durų 28,96 Eur vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 Eur vertės. Automobilį MAZDA, 323 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės.G. G., nuosavybės teise pripažinti 32 271,47 Eur vertės turtą: 0,55 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-8, 1-7, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,55 dalių gyvenamojo namo vertė 27 398,05 Eur. 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 931,13 1 Eur, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3 040 Eur; minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 Eur vertės; televizorių (mažas) 52,92 Eur vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 Eur vertės; elektrinę viryklę 28,96 Eur vertės; mikrobangų krosnelę 52,92 Eur vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 Eur vertės; sekciją 231,70 Eur vertės; bufetą 28,96 Eur vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 Eur vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 Eur vertės;Priteisti O. G. iš ieškovo G. G. 1 241,05 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį turto, kompensaciją sumokant per 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsakovė O. G., pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką dėl ieškovo G. G. kaltės; po santuokos nutraukimo padalinti nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei O. G.; priteisti iš atsakovės O. G. ieškovui G. G. piniginę kompensaciją, nustatant piniginės kompensacijos sumokėjimo tvarką, t. y. kad atsakovė sumoka 1 000 Eur kompensaciją per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – per 12 mėnesių nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo atsakovei priteisti: transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skalbimo mašiną - 52,92 Eur vertės; batų dėžę - 14,48 Eur vertės; prieškambario spintą - 28,96 Eur vertės; televizorių ,,Philips“ - 88,96 Eur vertės; muzikinį centrą (juodas) - 28,96 Eur vertės, virtuvės kampą su staliuku - 28,96 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą - 868,86 Eur vertės; trijų durų spintą - 28,96 Eur vertės; miegamojo komplektą 115,85 Eur vertės; sekciją 231,70 Eur vertės; bufetą 28,96 Eur vertės; stalą su 6 kėdėmis - 202,73 Eur vertės; po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti: šaldytuvą – 144,81 Eur vertės; minkštą baldų kampą ,,Jotulė“ - 28,96 Eur vertės; televizorių mažą - 52.92 Eur vertės; muzikinį centrą (pilkas) - 28,96 Eur vertės; elektrinę viryklę - 28,96 Eur vertės; mikrobangų krosnelę - 52,92 Eur vertės; minkštą trijų dalių komplektą - 231,70 Eur vertės; staliuką 14,48 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę G. pavardę, atsakovei palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – V..

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai (t. 2, b. l. 49-59).

Santuoką, sudarytą tarp G. G. ir O. G., nutraukė dėl G. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – G., V..Pripažino žemės sklypą 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Atsakovei O. G. pripažino nuosavybės teise 21 461,65 Eur vertės turtą: 0,45 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais I-1, I-6, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,45 dalių gyvenamojo namo vertė 16 020 Eur; 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 700 Eur; 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3 040 Eur; skalbyklę 52,92 Eur vertės; batų dėžę 14,48 Eur vertės; prieškambario spintą 28,96 Eur vertės; televizorių Philips 88,89 Eur vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 Eur vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 Eur vertės; šaldytuvą 144,81 Eur vertės; spintą trijų durų 28,96 Eur vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 Eur vertės. Automobilį MAZDA, 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės.G. G. nuosavybės teise pripažino 23 522,29 Eur vertės turtą: 0,55 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-8, 1-7, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,55 dalių gyvenamojo namo vertė 19 580 Eur. 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., Marijampolės sen., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 700 Eur, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3 040,0 Eur; minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 Eur vertės; televizorių (mažas) 52,92 Eur vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 Eur vertės; elektrinę viryklę 28,96 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 52,92 Eur vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 eurų vertės; sekciją 231,70 Eur vertės; bufetą 28,96 Eur vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 Eur vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 Eur vertės.Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 030,32 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 25 Eur žyminio mokesčio ir 649,90 Eur advokato atstovavimo išlaidų.Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 289,62 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovo 576.66 Eur žyminio mokesčio ir 4,95 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.Priteisė iš atsakovės 614,84 Eur žyminio mokesčio ir 4,95 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Teismas nustatė, kad gyvendamos santuokoje šalys įgijo: pastatą - gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (35 600 Eur vertės), pastatą - ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 400 Eur vertės), esančius Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu yra registruotas automobilis MAZDA, 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 metų gamybos – vertė 2 000 Eur. Atsakovės asmeninės nuosavybės teise yra registruoti trys žemės sklypai: žemės sklypas 0,9697 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas 0,0900 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas - 0,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 0,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. teismas sprendė, jog neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas dar iki nuosavybės teisės atsakovei atkūrimo momento ir po to buvo pagerintas iš esmės. Ginčo žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimo momentu jau buvo šalių pastatytas gyvenamasis namas, pradėtas statyti ir pradėtas naudoti 1991 m., o statybos pabaigos metai 2014 m. Namo statyba buvo atliekama šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis. Ginčo žemės sklypo vertė išaugo dėl esminio turto pagerinimo santuokos metu, todėl asmeninį atsakovės O. G. turtą teismas pripažino bendrąja šalių nuosavybe. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas, kaip vieningo objekto – namų valdos dalis, taip pat pripažintina bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Vertino, kad atsakovės argumentai, kad ieškovas neįrodė konkretaus savo indėlio į namo statybą, prieštarauja įstatymui. Teismas liudytojų parodymus vertino kritiškai, kadangi jie yra artimi atsakovės giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi. Ieškovo liudytojos P. G. parodymus taip pat vertino kritiškai. Ieškovas neprivalėjo įrodyti, kiek konkrečiai lėšų įdėjo į namo statybą, svarbus faktas, kad namas statytas šalims gyvenant santuokoje. Teismas laikė teisiškai nereikšminga aplinkybę, kad nuo 2013 m. šalims gyvenant atskirai, ji išlaikė ginčo pastatą, mokėjo už jį mokesčius, toliau remontavo patalpas. Teismas įvertinęs tai, kad tik ieškovas pateikė namo padalijimo planą, padalino namą pagal jo pasiūlytą projektą, priteisiant iš ieškovo atsakovei piniginę kompensaciją už didesnę turto dalį. Šalims neginčijant nekilnojamojo turto vertės, rėmėsi turto vertintojų nustatyta verte, t. y. 35 600 Eur; 55 dalių vertė – 19 580 Eur, 45 dalių vertė – 16 020 Eur, todėl kompensacijos dydis: 35 600:2-19 580 = 1 780 Eur. Ūkinis pastatas ir žemės sklypas 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalintini po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo nėra, atsakovei sutinkant su bet kokiu kilnojamojo turto padalijimo variantu, teismas tenkino ieškovo kilnojamojo turto padalijimo variantą, priteisiant iš atsakovės kompensaciją už tenkančią jai didesnę dalį. Teismas, vertindamas automobilio MAZDA vertę, sprendė, kad šalims nurodant skirtingą vertę, automobilio turto vertė lygį jų vidurkiui 1 000 Eur. Ieškovui tenkanti turto dalis sudaro 902,29 Eur, atsakovei 2 401,65 Eur. Bendra ieškovui tenkanti turto vertė sudaro – 23 522,29 Eur, atsakovei – 21 461,65 Eur, todėl skirtumas 1 030,32 Eur priteistinas kaip kompensacija iš ieškovo atsakovės naudai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo (t. 2, b. l. 66-76):panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-374/2016 dalį, kuria teismas

pripažino žemės sklypą 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolės savivaldybėje (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių G. G., O. G. nuosavybe;Atsakovei, O. G. pripažino nuosavybės teise 21 461,65 Eur vertės turtą: 0,45 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais 1-1,1-6,1-8,1-9,1-10,1-11,1-12, 1/2 dalį patalpos 1-2, 1/2 dalį patalpos 1-3, 1/2 dalį patalpos 1-4, 1/2 dalį patalpos 1-5, 1/2 dalį patalpos R-6, 1/2 dalį patalpos R-7, 0,45 dalių gyvenamojo namo - vertė 16 020 Eur, 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies ūkinio pastato vertė - 700 Eur, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės savivaldybėje (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3 040 Eur; skalbyklę 52,92 Eur vertės; batų dėžę 14,48 Eur vertės; prieškambario spintą 28,96 Eur vertės; televizorių Philips 88,89 Eur vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 Eur vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 Eur vertės; šaldytuvą 144,81 Eur vertės; spintą trijų durų 28,96 Eur vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 Eur vertės, automobilį MAZDA, 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės;G. G. nuosavybės teise pripažino 23 522,29 Eur vertės turtą: 0,55 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės savivaldybėje, Marijampolės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. 18/10670 pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-8, 1-7, 1/2 dalį patalpos 1-2, 1/2 dalį patalpos 1-3, 1/2 dalį patalpos 1-4, 1/2 dalį patalpos 1-5, 1/2 dalį patalpos R-6, 1/2 dalį patalpos R-7, 0,55 dalių gyvenamojo namo vertė – 19 580 Eur, 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies ūkinio pastato vertė – 700 Eur, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3 040 Eur; minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 Eur vertės; televizorių (mažas) 52,92 Eur vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 Eur vertės; elektrinę viryklę 28,96 Eur vertės; mikrobangų Krosnelę 52,92 Eur vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 Eur vertės; sekciją 231,70 Eur vertės; bufetą 28,96 Eur vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 Eur vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 Eur vertės; priteisė iš ieškovo G. G. atsakovės O. G. naudai 1 030,32 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priimti naują sprendimą atsakovės O. G. priešieškinį tenkinti po santuokos nutraukimo padalinti nekilnojamąjį turtą:gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei O. G.; priteisti iš ieškovės O. G. ieškovui G. G. piniginę kompensaciją, nustatant piniginės kompensacijos sumokėjimo tvarką, t. y. kad atsakovė O. G. sumoka 10 000 Eur kompensaciją per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį - per 12 mėnesių nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;priteisti atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliantė teikė teismui papildomus rašytinius įrodymus ir prašė juos prijungti prie bylos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t. 2, b. l. 66-76):Dar 2005-01-12 ieškovas pasirašė prašymą – Marijampolės žemėtvarkos skyriui sutikimą, kad jam asmeninį ūkį ir žemę po namų valda padengtų jo žmona savo nuosava žeme, tokiu būdu ieškovas sutiko, kad žemės sklypas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas nei savo darbu, nei lėšomis prie žemės sklypo sutvarkymo neprisidėjo. Žemės sklypo vertė padidėjo dėl rinkos ekonomikos sąlygų. Gyvenamojo namo ir ūkinio pasato pastatymas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype negali būti traktuojamas kaip pagrindas nuosavybės teisei pakeisti. Net ir dalijant šį žemės sklypą turi būti aiškiai nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir ribos. Nepagrįstai teismas darė išvadą, kad sutuoktinių dalys lygios, neįvertindamas, sutuoktinių pajamų dydžio ir jų veiklos pobūdžio. Ieškovas nuo 1996 m. neturi jokių pastovių pajamų. Nesutinkama su teismo išvada, kad atsakovės argumentas, jog ieškovas neįrodė savo indėlio į namo statybą, prieštarauja įstatymui. Ieškovas atliko dalį darbų, tačiau jis nenurodė kokiomis lėšomis. Atsakovės asmeninių pinginių lėšų, atsakovės giminaičių dovanotų lėšų bei statybinių medžiagų kaina didesnė nei prie namo prisidėjo ieškovas. Atsakovė pardavė dalį savo buto, iš kurio gautus pinigus taip pat panaudojo namo statybai. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad jie pinigais, medžiagomis bei darbu prisidėjo prie namo statybų. Teismas privalėjo įvertinti atsakovės indėlį į namą, kuris ženkliai didesnis nei ieškovo. Atsakovė viena baigė namo statybas, 2014 m. įregistravo namą, kai 2013 m. šalys jau nevedė bendro ūkio. Teismas nepagrįstai padalijo abiem šalims turtą natūra. Turtas yra nedalus, buvusių sutuoktinių santykiai komplikuoti ir šalims gyventi viename name bus neįmanoma dėl ieškovo girtavimo ir smurto. Padalijus turtą natūra bus daug bendro naudojimo patalpų. Ieškovas turi gyvenamąją vietą užsienyje. Ieškovas, gavęs kompensaciją, gali įsigyti kitą gyvenamą būstą. Be to, atsakovė sutiko, kad jai būtų kompensuota už nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovas teigė, kad tokių pinigų neturi. Teismas, padalindamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neteisingai nustatė kompensacijos dydį, priteistą iš atsakovės. Teismo sprendime neteisingai suskaičiuotas skirtumas, kuris yra ne 1 030,32 Eur, o 2 060,64 Eur.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą, išskyrus kompensavimo dalyje, atmesti. Apeliantas sutiko su apeliacinio skundo argumentu dėl kompensacijos dydžio, pažymėdamas, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 93-102, 108-110).

apeliantė nepagrįstai teigia, kad 0,2500 ha žemės sklypo, esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), vertė pakilo dėl ekonominių sąlygų. Žemės sklypo, į kurį atsakovei atkurtos nuosavybės teisės, vertė padidėjo. Abiem sutuoktiniams priklausanti namų valda, kurioje buvo ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, turėjo ir turi didesnę vertę nei žemės ūkio paskirties žemė. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškovas nei darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie žemės sklypo sutvarkymo, želdinių įrengimo ir kt. Žemės sklypo vertė išaugo dėl esminio turto pagerinimo santuokos metu. Ieškovo padarytas sutikimas 2005-01-12 buvo reikalingas dėl to, kad po pastatais esanti namų valdos žemė priklausė abiem sutuoktiniams ir be kito sutuoktinio sutikimo nebuvo galima atkurti nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą. Statyti namą padėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės giminaičiai ir darbu, ir pinigais. Namas buvo statomas santuokos metu, nepagrįstai atsakovė teigia, kad ieškovas pastoviai nedirba, tai paneigia į byla pateikti įrodymai. Ieškovas dirbo užsienyje. Priešingai, nėra aišku, kokius darbus atliko pati atsakovė. Gyvenamasis namas yra dalintinas, yra pakankamai patalpų kiekvienai šaliai naudotis atskirai. Dalijant bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą prioritetas teiktinas turto dalijimui natūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Tiek apeliantė, tiek ieškovas su procesiniais dokumentais pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti, t. y. apeliantė prašo priimti G. G. 2005 m. sausio 12 d. prašymą Marijampolės žemėtvarkos skyriui ir 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą skirti G. G. kardomąją priemonę (t. 2, b. l. 77-79), o ieškovas prašo priimti 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių prašomi nauji įrodymai priimtini, nes sutinka, jog jų pateikimo būtinybė bei galimybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).

Dėl 0,25 ha žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Nustatyta, kad 0,25 ha žemės sklypas, esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), apeliantei buvo perduotas nuosavybėn pagal 2005 m. balandžio 14 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimą bei 2005 m. gegužės 17 d. įsakymą, atkuriant nuosavybės teises į žemę. 2005 m. sausio 12 d. prašyme Marijampolės žemėtvarkos skyriui ieškovas nurodė, jog sutinka, kad ši žemė, esanti po namų valda, būtų padengta apeliantės nuosavos žemės valda (t. 2, b. l. 77). Ieškovas teismo prašė šį apeliantei priklausantį žemės sklypą pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes žemės sklypo vertė padidėjo dėl to, kad jame pastatyti pastatai, statyti bendromis sutuoktinių lėšomis. Pirmosios instancijos teismas šį žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes sprendė, jog žemės sklypo vertė išaugo dėl esminio turto pagerinimo santuokos metu (CK 3.90 str. 1 d.).Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ieškovas 2015 m. sausio 12 d. prašyme sutiko, kad žemės sklypas taps atsakovės asmenine nuosavybe. Jokie esminiai pagerinimai žemės sklype nėra padaryti, žemės sklypo vertė yra padidėjusi dėl rinkos ekonomikos sąlygų, o gyvenamojo namo su priklausiniais buvimas žemės sklype negali būti pagrindas nuosavybės teisei pakeisti.CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas žemės sklypą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nustatyta, kad apeliantė šį turtą, su sutuoktinio sutikimu, kaip asmeninę nuosavybę įgijo 2005 m., todėl tam, kad pripažinti šį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe būtina nustatyti, kad po 2005 m. šis turtas buvo iš esmės pagerintas. Pažymėtina, kad turto pagerinimas, jeigu toks buvo, iki 2005 m. (iki asmeninės nuosavybės teisių įgijimo) neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais pastatyti ir naudojami iki 2005 m., todėl jų buvimas negali padidinti žemės sklypo vertės po 2005 m. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų (jų nenurodė nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovas), jog žemės sklypas buvo pagerintas po 2005 m., bei pripažįsta, kad jo vertės pasikeitimas (padidėjimas), 2005 m. (3 000 Lt (869 Eur); t. 1, b. l. 153) - 2015 m. (6 080 Eur) laikotarpiu, yra sąlygotas turto rinkos pokyčių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, panaikinant šią sprendimo dalį ir ieškinį atmetant, t. y. ieškinio reikalavimas dėl šio žemės sklypo pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir šio turto padalinimo atmestinas.

Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato padalijimo

Apeliantė (atsakovė) nesutinka su teismo sprendimu šalių santuokos metu įgytą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), padalinti lygiomis dalimis natūra. Prašo nustatyti, jog jai tenka 2/3 dalys turto, o ieškovui 1/3 dalis, nes ji turto sukūrimui panaudojo savo asmenines lėšas bei prie turto sukūrimo prisidėjo jos giminaičiai (mama, broliai). Prašo visą turtą priteisti jai, o ieškovui priteisti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, nes turtas yra nedalus, šalių santykiai yra konfliktiški.Ieškovas, sutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad turtas buvo statomas santuokos metu, prisidedant abiems sutuoktiniams, tiek jų giminaičiams, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Turtas yra dalus, yra du įėjimai, pakankamai patalpų kiekvienai šaliai jomis naudotis atskirai. Atsakovės kreipimasis į teismą dėl smurto šeimoje yra tik pagalbinė priemonė padaryti ieškovui įtaką dėl naudingesnio turto padalijimo būdo. 2016 m. balandžio 1 d. ikiteisminis tyrimas dėl to yra nutrauktas (t. 2, b. l. 104-107).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl sutuoktiniams tenkančių turto dalių tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams.

Pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reikšmė padalijant sutuoktinių bendrą turtą ir tai, kad turtą nelygiomis dalimis galima padalyti, kai nustatomos byloje svarbios aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą taikyti įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, kai teismas padalija sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis. Apeliantė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį jai dėl to, kad ji ir jos giminaičiai didesne dalimi (panaudodami savo asmenines lėšas) prisidėjo prie turto sukūrimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta (pateikta įrodymų), kad apeliantė turto sukūrimui panaudojo savo lėšas, kokią sumą, kada ir, kad sutuoktiniai turėjo tikslą sukurti bendrą dalinę nuosavybę nelygiomis dalimis, priešingai, nustatyta, kad turtas buvo sukurtas santuokoje, abiems sutuoktiniams prisidedant prie turto sukūrimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padaryta išvada turtą padalinti natūra abiems sutuoktiniams, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), vertinant šalių galimybę gyventi viename name.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz.: dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes. Parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Pažymėtina, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą, be jau minėtų svarbių kriterijų, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2013 m., šalių santykiai itin konfliktiški nuo 1999 m. Ieškovas girtauja ir naudoja apeliantės (taip pat vaikų) atžvilgiu tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, nuolat atsakovę keikia, žemina. Tą patvirtina: 1) 1999 m. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 849, 2) 2001 m. liepos 25 d. teismo medicinos išvados Nr. 993 ir Nr. 994, 3) 2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. liepos 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymai „Dėl ieškovo netinkamo elgesio namuose“, 4) 2015 m. sausio 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovė 5 kartus per 2009 metus kreipėsi į policiją dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje, 5) 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, 6) 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. liepos 2 d., 2016 m. balandžio 1 d. nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu (t. 2, b. l. 104-107), 7) 2015 m. balandžio 27 d. pažyma iš Marijampolės apskrities moters veiklos centro (t. 1, b. l. 89), 8) 2015 m. balandžio 27 d. Marijampolės „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos psichologės informacinė pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovė nuolat lankė psichologo konsultacijas tiek 2009 m.-2014 m. (t. 1, b. l. 92), 9) 2016 m. sausio 5-27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 27-30), 10) liudytojos E. G., A. V. (šalių dukros), liudytoja N. V., 11) aplinkybė, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas neneigia vartojęs alkoholį bei dažną konfliktų kilimą. Taip pat ieškovas nurodo, kad šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta retai.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių itin konfliktiškus santykius, jų pobūdį (ieškovo girtavimas, atsakovės žeminimas, grasinimai ir pan.) sutuoktinių gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu padalinimas natūra abiems sutuoktiniams nėra priimtinas, nes toks padalijimo būdas neužkirs kelio šalių ginčams, nebus užtikrintas nekonfliktiškų, saugių gyvenimo sąlygų sudarymas bei toliau išliks tikimybė kilti naujiems ginčams. Šiuo atveju, sprendžiant ginčą, svarbios aplinkybės yra tai, kad 1) žemės sklypas, kuriame yra dalintinas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, asmeninės nuosavybės teise pripažintinas apeliantei, kas reiškia, jog, padalinus gyvenamąjį namą abiems sutuoktiniams natūra, kiltų naujų ginčų tarp šalių tikimybė (dėl servituto nustatymo ir pan.), 2) ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, kas reiškia, kad ieškovui gyvenamojo būsto netekimas Lietuvoje nėra itin aktualus, juo labiau, kad ieškovas turės galimybę už gautą kompensaciją įsigyti gyvenamąjį būstą Lietuvoje, 3) ieškovo pateiktas projektas, kuriame paliekamos 6 bendro naudojimo patalpos (tame tarpe ir virtuvė), bendras įėjimas, negali užtikrinti nekonfliktiškų, saugių gyvenimo sąlygų, ar sumažinti iki minimumo tikimybę kilti konfliktams. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), priteisiant visą gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu apeliantei natūra, o ieškovui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.Byloje yra pateikta turto vertinimo ataskaita Nr. 1511/02, kurioje nustatyta, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rinkos vertė yra 37 000 Eur. Dėl turto vertės nustatymo byloje ginčo nėra, o teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su nustatyta turto verte, todėl pripažinus, jog sutuoktinių dalys yra lygios, ieškovui priteistinos kompensacijos suma yra 18 500 Eur. Pripažinus, kad nekilnojamasis turtas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis (pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta 0,45 ir 0,55 dalys), patikslintinas kompensacijos už kilnojamuosius daiktus dydis. Ginčo dėl kilnojamųjų daiktų ir jų vertės nėra. Ieškovui atitenka kilnojamojo turto už 902,29 Eur, o apeliantei atitenka – už 2 401,65 Eur. Apeliantei atitenka turtas, kurio vertė 1 499,36 Eur didesnė, todėl iš apeliantės ieškovui priteistina 749,68 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Taigi, bendra ieškovui priteistinos kompensacijos suma yra 19 249,68 Eur (18 500 + 749,68). Apeliantė sutinka (prašo) 10 000 Eur kompensaciją sumokėti per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – per 12 mėnesių teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės (darbo užmokestis apie 597 Eur) bei ieškovo (gyvena ir dirba užsienyje) turtinę padėtį, į pakankamai didelę kompensacijos sumą, sprendžia, kad kompensacijos išmokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.), t. y. 1 mėnesį sumokant 10 449,68 Eur, o kitus 11 mėnesių mokant po 800 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu pareikštų reikalavimų kiekį ir mąstą, sprendžia, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 20 proc., o apeliantės reikalavimai patenkinti 80 proc., todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos patirtos abiejų instancijų teismuose. Ieškovas turėjo šias išlaidas: 150 Eur sumokėta dalis žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 9-10), 289,62 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 175-176), 150 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 108-110), t. y. viso 589,62 Eur. Taigi, ieškovui iš apeliantės priteistina 117,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. 800 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dalis ieškovui buvo atidėta (t. 1, b. l. 39), todėl 160 Eur (20 proc.) atidėto žyminio mokesčio priteistina valstybei iš apeliantės, o 640 Eur (80 proc.) priteistina valstybei iš ieškovo. Apeliantė prašo priteisti 1 299,81 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe 50 Eur žyminio mokesčio sumokėta dalis) (t. 2, b. l. 36-45), todėl apeliantei iš ieškovo priteistina 1 039,85 Eur (80 proc.) bylinėjimosi išlaidų. 900 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dalis apeliantei buvo atidėta pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 137) ir 1 015 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas paduodant apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 81), t. y. viso 1 915 Eur, todėl 383 Eur (20 proc.) atidėto žyminio mokesčio priteistina valstybei iš apeliantės, o 1 532 Eur (80 proc.) priteistina valstybei iš ieškovo.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 13,02 Eur, priteistinos valstybei taip: iš ieškovo 10,45 Eur, iš apeliantės – 2,57 Eur.Subendrinant iš šalių priteistinas išlaidas valstybei, jos paskirstytinos taip: iš ieškovo priteistina – 2 182,45 Eur, iš apeliantės – 545,57 Eur.Subendrinus (įskaitant) tarp šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo apeliantei priteistina 921,93 Eur (1 039,85 – 117,92) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

panaikinti sprendimo dalį - pripažinti žemės sklypą 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolės savivaldybėje (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, ir ieškinį šioje dalyje atmesti; atsakovei, O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini); skalbyklę 52,92 eurų vertės; batų dėžę 14,48 eurų vertės; prieškambario spintą 28,96 eurų vertės; televizorių Philips 88,89 eurų vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 eurų vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 eurų vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 eurų vertės; šaldytuvą 144,81 eurų vertės; spintą trijų durų 28,96 eurų vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 eurų vertės; automobilį MAZDA, 323 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės; ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises pripažinti į minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 eurų vertės; televizorių (mažas) 52,92 eurų vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 eurų vertės; elektrinę viryklę 28,96 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 52,92 eurų vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 eurų vertės; sekciją 231,70 eurų vertės; bufetą 28,96 eurų vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 eurų vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 eurų vertės; priteisti iš atsakovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 19 249,68 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 68 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį;priteistos kompensacijos (19 249,68 Eur) išmokėjimą išdėstyti taip: 10 449,68 Eur atsakovė O. G. ieškovui G. G. sumoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2016 m. rugsėjo 26 d.), likusią kompensacijos dalis sumokama per vienuolika mėnesių, kas mėnesį sumokant po 800 Eur;priteisti iš ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 921,93 Eur (devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 93 ct) bylinėjimosi išlaidų;priteisti iš ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 182,45 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei;priteisti iš atsakovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 545,57 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.