- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2-14-374/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01247-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- O. G.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo G. G. atstovei advokatei S. S., atsakovei O. G., jos atstovei advokatei D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei O. G. dėl santuokos nutraukimo ir pagal atsakovės O. G. priešieškinį ieškovui G. G. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas G. G., patikslinęs reikalavimus, teismo prašo: santuoką, tarp G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) registruotą Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 377 nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti santuokoje buvusias pavardes: vyrui - G, moteriai - G. Pripažinti žemės sklypą 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr.44/415660 bendrąja jungtine sutuoktinių G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Atsakovei, O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teise 29789,37 eurų vertės turtą: 0,45 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais I-1, I-6, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,45 dalių gyvenamojo namo vertė 22 416,59 eurai. 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 931,13 1 eurų, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3040,- eurų; skalbyklę 52,92 eurų vertės; batų dėžę 14,48 eurų vertės; prieškambario spintą 28,96 eurų vertės; televizorių Philips 88,89 eurų vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 eurų vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 eurų vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 eurų vertės; šaldytuvą 144,81 eurų vertės; spintą trijų durų 28,96 eurų vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 eurų vertės. Automobilį MAZDA, 323 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2 000 eurų vertės.
Žemesnės instancijos teismas
G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pripažinti 32271,47 eurų vertės turtą: 0,55 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-8, 1-7, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,55 dalių gyvenamojo namo vertė 27 398,05 eurai. 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr(duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 931,13 1 eurų, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr . (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3040,- eurų; minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 eurų vertės; televizorių (mažas) 52,92 eurų vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 eurų vertės; elektrinę viryklę 28,96 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 52,92 eurų vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 eurų vertės; sekciją 231,70 eurų vertės; bufetą 28,96 eurų vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 eurų vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 eurų vertės;
Priteisti O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1241,05 eurų kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį turto, kompensaciją sumokant per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Atsakovė O. G., nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: nutraukti atsakovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1988 m. spalio 15 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 954, dėl ieškovo G. G. kaltės; po santuokos nutraukimo padalinti nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją, nustatant piniginės kompensacijos sumokėjimo tvarką, t. y. kad atsakovė O. G. sumoka 1000 eurų kompensaciją per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį - per 12 mėnesių nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo atsakovei O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: transporto priemonę Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skalbimo mašiną - 52,92 eurų vertės; batų dėžę - 14,48 eurų vertės; prieškambario spintą - 28,96 eurų vertės; televizorių "Philips" - 88,96 eurų vertės; muzikinį centrą (juodas) - 28,96 eurų vertės, virtuvės kampą su staliuku - 28,96 eurų vertės; virtuvės baldų komplektą - 868,86 eurų vertės; trijų durų spintą - 28,96 eurų vertės; miegamojo komplektą 115,85 eurų vertės; sekciją 231,70 eurų vertės; bufetą 28,96 eurų vertės; stalą su 6 kėdėmis - 202,73 eurų vertės; po santuokos nutraukimo ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: šaldytuvą - 144.81 eurų vertės; minkštą baldų kampą "Jotulė" - 28,96 eurų vertės; televizorių mažą - 52.92 eurų vertės; muzikinį centrą (pilkas) - 28,96 eurų vertės; elektrinę viryklę - 28,96 eurų vertės; mikrobangų krosnelę - 52,92 eurų vertės; minkštą trijų dalių komplektą - 231,70 eurų vertės; staliuką 14,48 eurų vertės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę G pavardę, atsakovei palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - Venckūnaitė. Priteisti iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.
Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 1988 m. spalio 15 dieną Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 377 (1 t. b.l. 11). Santuokoje gimė dvi dukros – A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E, gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų nėra. Ieškovas teigia, kad nuo 2013 metų šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Pašlijus santykiams, ieškovas pripažino, kad buvo pradėjęs vartoti alkoholį, dažnai kildavo barniai. Šiuo metu ieškovas įsitikinęs, kad atkurti šiltų santykių neįmanoma, jis gyvena ir dirba Vokietijoje, į Lietuvą grįžta retai. Ieškovas teigia, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovas pripažįsta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, nes į juos buvo atkurtos atsakovei nuosavybės teisės ir jų vertė santuokos metu iš esmės nėra padidėjusi: žemės sklypas 0,9697 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas 0,0900 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Yra dar vienas žemės sklypas - 0,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro t. b.l. 13-15) Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 19-20). Dėl šio žemės sklypo ieškovas nurodo, kad jo vertė iš esmės yra padidėjusi, kadangi nuosavybės teisės yra atkurtos į žemės sklypą, kuriame yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Ieškovas teigia, kad žemės sklypas gyvenamojo namo statybai išskirtas santuokos metu. Žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises iš esmės vertė padidėjo dėl to, kad jame stovi pastatai, statyti bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl šis žemės sklypas pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (LR CK 3.90 str. 1 d.). Žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 6080,0 eurų (1 t. b.l. 21). Šį sklypą pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį padalinti po ½ dalį abiems sutuoktiniams.
Ieškovas nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49814,64 eurų (172000 Lt) vertės, pastatą - ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1862,26 eurų (6430 Lt) vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 17-18). Be to, O. G. vardu yra registruotas automobilis MAZDA, 323 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 2000 metų gamybos, kurio vertė 2 000 eurų (6905,6 litų) (1 t. b.l. 23). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys turi kilnojamąjį turtą: skalbyklę 52,92 eurų (200,- Lt) vertės; batų dėžę 14,48 eurų (50,- Lt) vertės; prieškambario spintą 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; televizorių Philips 88,89 eurų (300,- Lt) vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 eurų (3000,- litų) vertės; šaldytuvą 144,81 eurų (500,- Lt) vertės; spintą trijų durų 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 eurų (400,- Lt) vertės; minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; televizorių (mažas) 52,92 eurų (200,- Lt) vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; elektrinę viryklę 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; mikrobangų krosnelę 52,92 eurų (200,- Lt) vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 eurų (800 Lt) vertės; sekciją 231,70 eurų (800 Lt) vertės; bufetą 28,96 eurų (100,- Lt) vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 eurų (700,- Lt) vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 eurų (50,- Lt) vertės. Iš viso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė 62060,84 eurų.
Ieškovas prašo teismo, sutinkamai su LR CK 3.117 str. 1 d. nuostatomis, kur nurodyta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kiekvienam sutuoktiniui pripažinti nuosavybės teise po ½ dalį santuokoje įgyto turto.
Liudytoja P. G. – ieškovo motina, nurodė, kad sūnaus namo statybai skyrė savo santaupas.
Liudytojai L. S., R. B., Z. M., A. M. patvirtino, kad ieškovas taip pat dirbo prie namo statybos.
Ieškovo nuomone, gyvenamasis namas dalintinas pagal Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2015-01-05 atliktą pastato padalinimo projektą (1 t. b.l. 25-30). Ūkinis pastatas ir žemės sklypas 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalintini po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Kadangi pagal pateiktą pastato padalinimo projektą ieškovui tektų šiek tiek didesnė turto dalis, už tenkančią didesnę turto dalį, ieškovo nuomone, iš jo atsakovei priteistina kompensacija pinigais 1241,05 eurų.
Atsakovė O. G. su ieškiniu sutinka dalinai. Atsakovė pripažįsta, kad santuoka iširo ir jos išsaugoti jau neįmanoma. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka su tuo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nurodo, kad ieškovas daugelį metų pažeidinėjo savo kaip sutuoktinio pareigas, daugelį metų šeima visiškai nesirūpino, dukterų neaugino, nuolat girtavo ir tebegirtauja, daugelį metų neturi nuolatinio darbo, iš darbo „Sudavįjos" valstybiniame žirgyne buvo atleistas 1996 metais dėl girtavimo. Šeimoje daug kartų skriaudė ne tik atsakovę, bet ir tuo metu buvusias nepilnametes dukteris. Atsakovė teigia, kad ieškovas nurodo akivaizdžią netiesą, kad tik nuo 2013 m. lapkričio mėnesio ėmė girtauti, nes jis tai su nedidelėmis pertraukomis darė visą santuokos laikotarpį, o pastaruosius du metus apskritai tik girtavo ir nieko neveikė - nuo 2001 metų ieškovas jokio nuolatinio darbo neturėjo. Kartais išvažiuodavo trumpam padirbėti į užsienį, bet grįžęs vėl imdavo girtauti, šeimos gerove visiškai nesirūpino, nemokėdavo mokesčių, nepirkdavo šeimai maisto produktų, kaip vyras nesirūpindavo net namo šildymu, nes tam reikalingą kurą pirkdavo ir namą šildydavo pati atsakovė. Kadangi ieškovas nuo 2001 metų neturėjo nuolatinio darbo, todėl, atsakovės teigimu, prie šeimos biudžeto reikšmingai prisidėti negalėjo. Tokiu būdu, atsakovė įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, lygiateisiškumo, pagarbos, lojalumo, pasitikėjimo principus, kurie būtini šeimoje kaip bendro gyvenimo pagrindas, žiauriai elgėsi su atsakove naudodamas psichologinį smurtą, tiek žemindamas suduodant smūgius, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas (LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Dėl nuolat šeimoje patiriamo psichologinio smurto atsakovė ne kartą konsultavosi su psichologais, gydėsi depresiją (1 t. b.l. 92).
Atsakovė sutinka su ieškinyje nurodytu santuokoje įgyto turto sąrašu, tame tarpe ir nurodytu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsakovė pažymėjo, kad šis sklypas, kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, kadangi nuosavybė buvo suteikta atsakovei kompensuojant už žemės sklypą, kurį atsakovė paveldėjo iš tėčio A. V.. Šis žemės sklypas ieškovui nepriklauso, jo vertė, kaip teigia ieškovas, atsakovės nuomone, nei padidėjo nei sumažėjo. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato buvimas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype negali būti traktuojamas kaip pagrindas nuosavybės teisei pakeisti. Atsakovė taip pat teigia, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys šiame sklype taip pat turėtų atitekti atsakovei, išmokant ieškovui atitinkamą kompensaciją, kadangi nebūdamas žemės sklypo, kuriame yra minėti pastatai savininku ar bendrasavininkiu, ieškovas be servituto nustatymo neturėtų teisėto pagrindo į juos patekti. Atsakovė pripažįsta, kad dalį namo statybos darbų atliko ir pats ieškovas, tačiau, atsakovės teigimu, jis nenurodo lėšų, kuriomis tai buvo daroma. Atsakovė nurodo, kad fiziniu darbu prie namo statybos prisidėjo ne tik ieškovas, bet ir atsakovė su dukterimis. Atsakovės nuomone, jos asmeninių lėšų, įgytų iki santuokos su ieškovu sudarymo, taip pat atsakovės giminaičių dovanotų lėšų, atsakovės brolių dovanotų darbų ir statybinių medžiagų kaina yra ženkliai didesnė nei prie namo statybos prisidėjo ieškovas. Todėl atsakovė prašo teismo gyvenamąjį namą nedalinti natūra, o namą palikti atsakovės nuosavybėje, priteisiant iš jos ieškovui piniginę kompensaciją.
Liudytojas V. V. yra atsakovės brolis, kuris patvirtino, kad jis padovanojo atsakovei namo statybai 20 pamatinių blokų 1991-09-19 nupirkdamas juos už savo pinigus. Jis taip pat nupirko keramikinius vamzdžius, mineralinę vatą, skirtą namo įrangai. Be to, nurodė, jog pagamino visas namo, garažo ir ūkinio pastato duris, palanges, laiptus, stogų karkasus už tai jokio atlygio neėmė.
Liudytojas V. V. – atsakovės brolis, nurodė, kad taip pat prisidėjo prie namo statybos savo darbu.
Liudytojas J. K. – atsakovės brolis, nurodė, kad atsakovės namo virtuvei ir koridoriui pagamino apdailos lenteles.
Liudytojas A. V. – atsakovės brolis, patvirtino, kad atsakovei nupirko namo šildymui reikalingus radiatorius.
Liudytoja N. V. – atsakovės brolio sutuoktinė, nurodė, kad atsakovės motina padovanojo atsakovei 7000 rublių namo statybai, patvirtino, kad V. V. daug prisidėjo prie atsakovės namo statybos – tiek darbais, tiek statybinėmis medžiagomis, už tai neimdamas jokio atlygio.
Liudytojos E. G., A. V. nurodė, kad yra ieškovo ir atsakovės dukros, papasakojo, kad ieškovas – tėvas neblaivus namuose keldavo konfliktus, naudojo smurtą ne tik prieš atsakovę, bet ir prieš dukras.
Ginčo dėl kilnojamojo turto – automobilio, baldų ir kitų namų apyvokos daiktų tarp šalių nėra, atsakovė sutinka su bet kokiu ieškovo pasirinkimu.
Šalys kreditorių neturi, išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.
Šalys nori santuoką nutraukti, kartu gyventi nemato prasmės, susitaikyti nepageidauja. Dėl šių priežasčių santuoka laikytina formalia ir nutrauktina (CK 3.60 str.). Todėl ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkinti.
Šalys skirtingai supranta šeimos iširimo priežastis. Ieškovo nuomone, dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes paskutiniu metu nerado bendros kalbos, nesutarė jokiais bendro gyvenimo klausimais, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo nuomone, ji įsitikinusi, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Reikia pažymėti, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad šalys faktiškai negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 metų. Atsakovė nurodo, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – ieškovo girtavimas ir smurtas šeimoje. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktos teismo medicinos specialisto išvadų kopijos, pažymos iš Marijampolės AVPK apie atsakovės pareiškimus dėl netinkamo ieškovo elgesio kopija, nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus kopijos (1 t. b.l. 61-65). Ieškovas fizinį smurtą naudojo ne tik sutuoktinės atžvilgiu, bet ir tuo metu dar nepilnametės dukros atžvilgiu (1 t. b.l. 63). Ieškovas iš dalies patvirtino aplinkybę, kad pašlijus santykiams šeimoje, jis vartodavo alkoholį, tačiau jo teigimu, atsakovė, žinodama ieškovo agresyvumą esant neblaiviam, jį provokuodavo. Todėl ieškovui nesusivaldžius, būdavo kviečiama policija, jam pritaikyta kardomoji priemonė. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių atsakovės nurodytas ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo priežastis. Nors ieškovas pirmas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tai nereiškia, kad atsakovę tenkino toks gyvenimas su smurtaujančiu ieškovu. Atsakovės teigimu, ji laukė, kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, be to, paskutiniu metu ieškovo apsilankymai Lietuvoje buvo retoki, todėl ji neskubėjo nutraukti santuokos. Tačiau, atsakovės teigimu, tai, kad ieškovas girtauja ir smurtauja, ir buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis.
Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sutinka su atsakovės nuomone dėl ieškovo kaltės. Todėl spręstina, jog dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas (CK 3.60 str. 3 d.). Dėl šios priežasties priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl atsakovės reikalavimas palikti jai ikisantuokinę pavardę, o atsakovui palikti jo pavardę yra tenkintinas.
Šalys nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi, todėl šie klausimai nesprendžiami.
Santuokos nutraukimo bylose be kitų klausimų, išsprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.59 str.). Gyvendami santuokoje šalys įgijo pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35600 eurų vertės, pastatą - ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1400 eurų vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 17-18). Atsakovės O. G. vardu yra registruotas automobilis MAZDA, 323 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 metų gamybos, kurio vertė 2000 eurų (1 t. b.l.23-24). Be to, atsakovės asmeninės nuosavybės teise yra registruoti trys žemės sklypai: žemės sklypas 0,9697 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas 0,0900 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas - 0,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 13-16, 19-22).
Dalinant turtą, ieškovas prašo teismo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovei priklausantį 0,2500 hą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 19-22). Ieškovas nurodo, kad šio žemės sklypo vertė ženkliai padidėjusi, nes šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nes, jos nuomone, žemės sklypo vertė nei padidėjo, nei sumažėjo.
Sutinkamai su CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant teisinio režimo nustatymo klausimą, teismas privalo visų pirma išsiaiškinti ar turtas buvo pagerintas iš esmės. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas dar iki nuosavybės teisės atsakovei atkūrimo momento ir po to buvo pagerintas iš esmės. Tokią išvadą suponuoja faktai, jog nuosavybės teisės atkūrimo momentui, t.y. 2005-04-14 Marijampolės apskrities viršininko sprendime Nr. S-18-17959-18059 jau nurodoma, kad turėto 2,58 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė – 3240 Lt, o perdavus neatlygintinai tokio paties ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bendra vertė – 7183 Lt (1 t. b.l. 145), o būtent 0,25 ha sklypo vertė – 3000 Lt (1 t. b.l. 153). Šią aplinkybę patvirtina ir Marijampolės apskrities viršininko įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 70, 147-150). Nustatyta, kad ginčo žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimo momentui jau buvo šalių pastatytas gyvenamasis namas, pradėtas statyti ir pradėtas naudoti 1991 m., o statybos pabaigos metai, sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, – 2014 m (1 t. b.l. 17-18, 143). Iš į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos (1 t. b.l. 188), matyti, jog pastatų fizinė būklė vidutinė (1 t. b.l. 188). Bylos medžiaga taip pat patvirtina faktą, kad namo statyba buvo atliekama šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis. Šių faktų konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog ginčo žemės sklypo vertė išaugo dėl esminio turto pagerinimo santuokos metu, todėl asmeninis atsakovės O. G. turtas pripažintinas bendrąja šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalimi).
Iš turto vertės nustatymo aprašymo matyti, kad turtas vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, šie objektai didina vienas kito vertę, būdami nedalomam turto komplekse (1 t. b.l. 188, vertinimo ataskaitos b.l. 8). Vertinimo ataskaitoje yra konstatuota, kad žemės sklypas yra sutvarkytas, įrengti želdiniai, gėlynai. Akivaizdu, kad šio žemės sklypo, kuris Marijampolės apskrities viršininko 2005-05-17 įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t. b.l. 147-150) buvo perduotas O. G. nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypams, vertė yra esminiai pakitusi. Šį pakitimą sąlygojo šalių gyvenant santuokoje atlikta namo statyba ir sklypo sutvarkymas bendromis lėšomis. Teismas konstatuoja, jog žemės sklypas, kaip vieningo objekto – namų valdos dalis CK 3.90 straipsnio 1 punkto pagrindu pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Atsakovės argumentai, kad ieškovas neįrodė konkretaus savo indėlio į namo statybą prieštarauja įstatymui. Atsakovė pateikė į bylą 1998 m. rašytą Z. M. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Z. M. ir jos vyras V. M. perdavė 2000 Kanados dolerių O. V.-G, namo statybai (1 t. b.l. 71). Šiuo pareiškimu tik patvirtinamas pinigų perdavimo faktas, tačiau šis faktas nepatvirtina pinigų perdavimo kaip dovanos asmeniškai O. G.. Pareiškime aiškiai nurodoma, kad pinigai skirti namo statybai, pareiškimo rašymo momentui – 1998 metais sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kartu statė šeimos gyvenamąjį namą, kurio statybai ir buvo skirti pinigai. Atsakovės liudytojų: V. V., V. V., J. K., A. V., N. V., E. G., A. V. parodymai vertintini kritiškai, kadangi visi liudytojai – artimi atsakovės giminaičiai: broliai, brolio sutuoktinė, dukros, t.y. asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį iš anksto nurodo, kokias konkrečias aplinkybes patvirtins jos prašomi apklausti liudytojai (1 t. b.l. 84-87). Taip pat ieškovo liudytojos P. G. parodymai vertinti kritiškai, nes ji yra ieškovo motina. Kitų ieškovo liudytojų parodymai esminės reikšmės neturi, todėl detaliau neaptariami. Atsakovė neprašo ginčo namą pripažinti jos asmenine nuosavybe, tik prašo įvertinant jos didesnį indėlį į nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vertę, visą nekilnojamąjį turtą paskirti jai. Todėl teismas pažymi, kad ieškovas neprivalėjo įrodyti kiek konkrečiai lėšų jis įdėjo į namo statybą, šiuo atveju svarbus nustatymas fakto, kad namas statytas šalims gyvenant santuokoje.
Šioje byloje aktualiausias turto padalijimo būdas. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, be kita ko, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (pvz., itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir pan.). Tokiu atveju turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsakovė teigia, kad su ieškovu gyventi viename name nebus įmanoma dėl jo girtavimo ir smurto. Jos nuomone, padalinus namą natūra, bus daug bendro naudojimo patalpų, neišvengiamai teks šalims susitikti, kas vėl gali sudaryti sąlygas konfliktams. Atsakovė sutiktų ieškovui išmokėti 10000 eurų kompensaciją. Ieškovas nesutinka, kad jam būtų išmokėta kompensacija, jis teigia, kad kito gyvenamojo būsto neturi, ginčo name galima puikiai gyventi dviem šeimoms, ateityje jis planuoja įsirengti atskirą virtuvę ir kitas buitines patalpas, kad nebūtų bendro naudojimo patalpų.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimą.
Dalinant santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgia į abiejų šalių interesus, vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktiniai dirbo, gyveno ir kūrė savo buitį kartu, nesverdami kiekvienas savo indėlio į bendrą gyvenimą, nekaupė kiekvienas atskirai įrodymų. Tačiau kilus ginčui, atsakovė įrodinėjo, kad ji didesne dalimi prisidėjo prie namo statybos. Pažymėtina, kad tuo metu, kai sutuoktiniai statė namą, nebuvo fiksuojama nei pinigų dovanojimo faktų, nei kitokio pinigų perdavimo faktų. Kaip aukščiau minėta, ieškovas neprivalėjo įrodyti kiek konkrečiai lėšų jis įdėjo į namo statybą, šiuo atveju svarbus nustatymas fakto, kad namas statytas šalims gyvenant santuokoje.
Atsakovė nurodė, kad nuo 2013 m. šalims gyvenant atskirai, ji išlaikė ginčo pastatą, mokėjo už jį mokesčius, toliau remontavo patalpas. Ši aplinkybė, teismo nuomone, nėra teisiškai reikšminga, dalinant turtą. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad atsakovė viena naudojosi turtu, todėl ir privalėjo jį išlaikyti. Atsakovei tuo pačiu išlieka teisė į turto išlaikymo išlaidų kompensavimą, tačiau ji tokio reikalavimo nereiškė. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie būtinumą nedalinti turto natūra, atsakovė nepateikė. Ieškovas pateikė VĮ Registrų centras Marijampolės filialo paruoštą pastato padalinimo projektą, kuriame nurodoma, kad viena pastato dalis – 55/100 – 112,60 m2, kita dalis 45/100 – 92,66 m2 (1 t. b.l. 25). Kadangi atsakovė savo nekilnojamojo turto padalinimo varianto nepateikė, tenkintinas ieškovo reikalavimas padalinti nekilnojamąjį turtą pagal jo pasiūlytą turto padalinimo projektą, priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 str.). Kadangi šalys neginčijo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos turto vertinimo ataskaitoje, teismas vadovaujasi turto vertintojų nustatyta verte. Viso nekilnojamojo turto gyv. namo vertė – 35600 Eur, 55 dalių vertė – 19580 Eur, 45 dalių vertė – 16020 Eur, todėl kompensacijos dydis: 35600:2-19580 = 1780 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt eurų). Ūkinis pastatas ir žemės sklypas 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalintini po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.
Teismas sprendžia, kad atmestini atsakovės išsakyti argumentai dėl galimų konfliktų ateityje. Ta aplinkybė, kad ieškovui yra pripažinta nuosavybės teisės į ½ ginčo namo, dar nereiškia, jog ieškovas name ateityje faktiškai gyvens. Jis savo dalį gali parduoti, išnuomoti ir pan. Antra vertus, šalys gali susitarti dėl tokios namo naudojimo tvarkos, kuri pašalintų konfliktų kilimo galimybę (CK 4.75 str.). Be to, pats ieškovas turi teisę vesti derybas su atsakove ir siūlyti jai parduoti savo dalį jam ar pirkti jos dalį. Dėl nurodytų teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Ginčo dėl kilnojamojo turto padalinimo nėra, ieškinyje ir priešieškinyje kilnojamojo turto padalinimo būdas beveik sutampa, be to, atsakovė nurodė, kad ji sutinka su bet kokiu kilnojamojo turto padalinimo variantu, todėl tenkintinas ieškovo pasiūlytas kilnojamojo turto padalinimo variantas, priteisiant iš atsakovės kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Dėl kilnojamojo turto vertės ginčo nėra, išskyrus automobilio Mazda 323 vertę. Ieškovas nurodo, kad automobilio vertė – 2000 Eur, atsakovė teigia, kad automobilio vertė – 400 Eur. Nei vienas iš šalių automobilio vertę pagrindžiančių dokumentų nepateikia. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių pateiktus vertinimus, automobilio gamybos metus – 2000 m., išvestinas vertės vidurkis ir laikytina, kad automobilio vertė – 1000 Eur. Tokiu būdu, ieškovui tenkančio kilnojamojo turto vertė: 902,29 Eur, atsakovei – 2401,65 Eur (įskaitant automobilį Mazda 323). Įvertinant bendrą šalims tenkančio turto vertę, ieškovui tenkančio viso turto (gyv. namo, ūkinio pastato, žemės sklypo ir kilnojamojo turto) bendra vertė – 23522,29 Eur, atsakovei – 21461,65 Eur, skirtumas – 1030,32 Eur. Ši suma priteistina iš ieškovo atsakovės naudai, kaip kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Kiti šalių teismo posėdžio metu išsakyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Ieškinį ir priešieškinį tenkinus dalinai, iš ieškovo ir iš atsakovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 50 proc. žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų: 289,62 Eur (579,24 Eur – 50 proc – 289,62 Eur), iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 50 proc. žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų – 649,90 Eur (1299,81 Eur – 50 proc. – 649,90 Eur, 2 t. b.l. ) (CPK 98 str.). Iš šalių priteistinas teismo nutartimis atidėtas žyminis mokestis (1 t. b.l. 39, 137): ieškovas: 726,66 Eur (už visą priteistiną turtą) – 150 Eur (sumokėtas žyminis mokestis paduodant teismui ieškinį) = 576.66 Eur; atsakovė: 664,84 Eur - 50 Eur = 614,84 Eur (CPK 93, 96 str.). Iš šalių priteistinos lygiomis dalimis teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Santuoką, sudarytą tarp G. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir O. G., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1988-10-15 Marijampolės CMS, akto įrašo Nr. 377, nutraukti dėl G. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – G, V.
Pripažinti žemės sklypą 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
Atsakovei, O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teise 21461,65 eurų vertės turtą: 0,45 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais I-1, I-6, I-8, I-9, I-10, I-11, I-12, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,45 dalių gyvenamojo namo vertė 16020 eurai. 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 700 eurų, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3040,0 eurų; skalbyklę 52,92 eurų vertės; batų dėžę 14,48 eurų vertės; prieškambario spintą 28,96 eurų vertės; televizorių Philips 88,89 eurų vertės; muzikinį centrą (juodas) 28,96 eurų vertės; virtuvės kampą su staliuku 28,96 eurų vertės; virtuvės baldų komplektą 868,86 eurų vertės; šaldytuvą 144,81 eurų vertės; spintą trijų durų 28,96 eurų vertės; miegamojo komplektą (lovos ir rūbų spinta 3 durų) 115,85 eurų vertės. Automobilį MAZDA, 323 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės.
G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pripažinti 23522,29 eurų vertės turtą: 0,55 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, patalpas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-8, 1-7, ½ dalį patalpos I-2, ½ dalį patalpos I-3, ½ dalį patalpos I-4, ½ dalį patalpos I-5, ½ dalį patalpos R-6, ½ dalį patalpos R-7. 0,55 dalių gyvenamojo namo vertė 19580 eurai. 0,50 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies ūkinio pastato vertė 700 eurų, 0,50 dalį žemės sklypo 0,2500 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr . (duomenys neskelbtini). 0,50 dalies žemės sklypo vertė 3040,0 eurų; minkštą baldų kampą (Jotulė) 28,96 eurų vertės; televizorių (mažas) 52,92 eurų vertės; muzikinį centrą (pilkas) 28,96 eurų vertės; elektrinę viryklę 28,96 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 52,92 eurų vertės; minkštą trijų dalių komplektą 231,70 eurų vertės; sekciją 231,70 eurų vertės; bufetą 28,96 eurų vertės; stalą ir 6 kėdes 202,73 eurų vertės; staliuką (žurnalinis) 14,48 eurų vertės.
Priteisti iš ieškovo G. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovės O. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 1030,32 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų 32 ct) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti iš ieškovo G. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovės O. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 25 Eur žyminio mokesčio ir 649,90 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės O. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovo G. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 289,62 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 576.66 Eur žyminio mokesčio ir 4,95 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovės O. G. 614,84 Eur žyminio mokesčio ir 4,95 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.