Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1360-673/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
eII-1360-673/2024
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00096-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pažeidėjas
E. P.
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1360-673/2024
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00096-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.4; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,

dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – E. P., jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23066-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja R. D. 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. P. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. 18.38 val., Kėdainių r. sav., Pelėdnagių sen., Labūnavos k., Nevėžio gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepaisydamas horizontaliojo kelio ženklinimo įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Šia neteisėta veika E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas/apeliantas E. P. teismui pateiktu skundu prašo pakeisti Institucijos 2024 m. lapkričio 9 d. (past. turėtų būti - lapkričio 6 d.) nutarimą ir skirti jam mažesnio dydžio piniginę nuobaudą bei netaikyti poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, turėjo atsižvelgti į tokias aplinkybes dėl kurių pareiškėjas galimai ir padarė nusižengimą: kito vairuotojo elgesys - dešinio posūkio rodymas, pakankamai staigus stabdymas, netikėtas greičio padidinimas, kad pareiškėjas negalėtų sugrįžti į savo važiuojamą kelio dalį, vėlesnis prisivijimas ir blokavimas. Pareiškėjo nuomone, dėl neteisėtų kito vairuotojo veiksmų jis buvo susijaudinęs ir tokia aplinkybė laikoma kaltininko atsakomybę lengvinančia. Taip pat turėjo būti įvertinta, kad jis nėra piktybinis ar pakankamai daug kartų baustas už KET pažeidimus, jis kartu su žmona išlaiko du vaikus, kuriuos dažnai vedžioja į mokymosi įstaigas, turi pareigą rūpintis neįgaliais tėvais, juos vežioti į gydymo įstaigas. Viską apibendrinant, yra įsitikinės, kad teisingai įvertinus nurodytas aplinkybes, policijos pareigūnas jam galėjo taikyti ne tik mažesnio dydžio baudą, bet ir aplamai netaikyti specialios teisės atėmimo trijų mėnesių terminui.

Teismo posėdžio metu apeliantas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad neneigia, jog padarė nusižengimą, tačiau jam buvo sukelta avarinė situacija ir iš instinkto jis pasuko vairą bei apvažinėjo kliūtį. Gal tas instinktas ir pavedė kažkiek, galėjo ir stabdyti, o ne lenkti. Ten jau buvo miestelio pabaiga, trys mašinos važiavo kartu, greitis buvo apie 50 km/val. Jei būtų atsitrenkęs į priešais važiavusio automobilio galą, tai būtų buvęs pats kaltas, nes nesilaikė saugaus atstumo, bet jis laikėsi tų 25 metrų atstumo, tiesiog priešais važiavęs automobilis rodė dešinį posūkį ir staigiai stabdė. Matė, kad ten priešais ir sankryža yra, kad draudžiama lenkti, bet kelyje nieko nebuvo ir aplenkė. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Gailisi, kad įvyko tokia situacija.

Šalies argumentai

Apelianto atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad teisė vairuoti apeliantui yra būtina, jo abu tėvai yra neįgalūs, gyvena kartu su apeliantu.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Institucijos nuomone, pažeidėjo veika kvalifikuota tinkamai, bylos medžiagos visuma parodo, jog pareiškėjas veikė tyčia, jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, ANK 34 straipsnio 6 dalis jo atžvilgiu netaikytina.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad E. P. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. 18.38 val., Kėdainių r. sav., Pelėdnagių sen., Labūnavos k., Nevėžio gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepaisydamas horizontaliojo kelio ženklinimo įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Nusižengimas yra užfiksuotas vaizdo kamera.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET numatyta, kad be kita ko, lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 - siaura ištisinė linija.

Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas vaizdo kamera. Nors pažeidėjas iš esmės ir sutiko, kad lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, tačiau tvirtino, kad tai praktiškai nuo jo nepriklausė, nes jis turėjo apvažiuoti prieš jį važiavusį ir dešinį posūkį rodžiusį automobilį, kuris pakankamai staigiai stabdė. Iš kartu su medžiaga pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas lenkia dvi transporto priemones (lengvąjį automobilį ir sunkvežimį), išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija ir netgi matyti, kad lenkimo manevrą užbaigia priešpriešine eismo juosta pravažiuodamas sankryžą.

Pažeidėjas nurodė, kad jis buvo priverstas atliktį tokį lenkimo manevrą, dėl prieš jį važiavusios transporto priemonės manevrų, tačiau byloje objektyvių duomenų apie tokias aplinkybes nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, lenkimas įvyko tik išvažiavus iš miestelio, kuriame maksimalus leistinas greitis 50 km/val. Be to, vaizdo įraše matyti, kad pažeidėjui lenkiant transporto priemones, lenkiamas automobilis važiuoja 62-63 km/val. greičiu, kas taip pat paneigia pažeidėjo argumentus dėl buvusio būtinumo lenkti draudžiamojoje vietoje, bei įrodo, kad lenkiamo automobilio manevravimas niekaip negalėjo įtakoti Kelių eismo taisyklių besilaikančio vairuotojo. Šioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 126 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad transporto priemonių greitis nebuvo didelis (akivaizdu, kad miestelio teritorijoje greitis negalėjo viršyti 50 km/val., o iš jo išvažiavus, matosi, kad neviršijo 63 km/val.), iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš lengvuosius automobilius važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, kuri galimai ir neleido eismo srautui greičiau pagreitėti, tačiau ši aplinkybė nėra priežastis pažeidinėti KET ir lenkti draudžiamoje vietoje. Posėdžio metu pažeidėjas paaiškino, kad iki priešais važiuojančios transporto priemonės laikėsi saugaus – 25 metrų atstumo, tuo pats patvirtindamas, kad priešais matydamas kliūtį – kaip pats nurodė, greitį mažinantį automobilį - galėjo ir privalėjo stabdyti savo vairuotą transporto priemonę, kadangi tokio atstumo, važiuojant 50 km/val. greičiu, užtenka netgi visiškai sustabdyti automobilį. Be to, pažeidėjas nurodė, kad kelyje jie važiavo trise – jo vairuotas automobilis, priešais - lengvasis automobilis, o priešais pastarąjį - sunkvežimis, taigi pažeidėjo staigus stabdymas jokių kliūčių eismo dalyviams nebūtų sukėlęs, nes paskui jį niekas nevažiavo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas nusižengimą padarė veikdamas tyčia, sąmoningai pasirinkęs draudžiamoje vietoje transporto priemones lenkti.

Skunde nurodomos aplinkybės dėl po KET pažeidimo įvykusios situacijos apie prisivijimą ir automobilio blokavimą, nagrinėjamu atveju pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi, todėl teismas dėl šio skundo argumento nepasisako.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutarime aiškiai nurodytos pažeistos Kelių eismo taisyklių normos.

Pareiškėjas nurodė, kad jo įsitikinimu, jam galėjo būti taikoma mažesnio dydžio bauda ir netaikomas specialiosios teisės atėmimas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur ir už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi, E. P. buvo paskirta vidutinio dydžio bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors pažeidėjas iš esmės pripažino, kad lenkdamas kirto ištisinę liniją, tačiau teigė, kad buvo priverstas taip pasielgti, pats skunde nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Pripažinti, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai, kaip jau minėta, taip pat nėra pagrindo. Pažeidėjas du kartus baustas administracine tvarka (už nustatyto greičio viršijimą ir deklaracijų pateikimo tvarkos pažeidimą), neteistas (teistumas išnykęs), pats nurodo, kad su žmona išlaiko du vaikus, turi pareigą rūpintis neįgaliais tėvais, kurie gyvena kartu. Įvertintina ir tai, kad draudžiamas lenkimas buvo tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, kas šioje situacijoje laikomas grubiu nusižengimu, o pareiškėjo elgesys, kai automobilyje jis vežė vaikus, niekaip nepateisinamas.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes bei pažeidėją charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, jog Institucijos pareigūnė, nutarusi skirti pažeidėjui 200 Eur dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam - 3 mėnesių terminui, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą, o skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti išskirtinių aplinkybių visumos egzistavimą baudos sumažinimui ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimui ar išvis panaikinimui, kaip to prašoma skundu.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pažeidėjo interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones E. P. reikalinga vežioti vaikus į mokymo įstaigas bei neįgalius tėvus į gydymo įstaigas, teismo manymu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai/patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių - teismas daro išvadą, kad E. P. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, skundžiamas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti bei mažinti paskirtą nuobaudą ar netaikyti administracinio poveikio priemonės, kaip to prašoma skunde, ar sutrumpinti ir taip paskirtą minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

E. P. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23066-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartį, jei yra galimybė, siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Laima Šablevičienė