Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei Balčiūnienei, atsakovei R. Ž., jos atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, papildomai nurodė, kad butas kainavo 40 000 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo doleriais: 1600 dolerių butą pardavusiam broliui, 2 400 dolerių – kitam broliui, o po 2 500 dolerių užskaityta už ieškovą ir jo motiną. Pingus sumokėjo pas notarą. Atsiskaitė asmeniškai. Atsakovė žinojo apie sandorį, tačiau jame nedalyvavo. Butą buvo sutarę užrašyti ieškovo dukrai, tačiau atsakovė suklastojo testamentą. Ieškovas panaikino testamentą ir užrašė butą dukrai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra. Ieškovas ir atsakovė bendrai gyveno nuo 1979 metų. Santuokoje atsakovė tik su sūnumi privatizavo buto dalį, pardavusi ją, pirko kitą ir dovanojo savo sūnui. Savo pasirinkimu neturi nekilnojamojo turto. Ieškovas negali pateikti duomenų apie tai, kad jam ir broliams buvo atkurta nuosavybės teisė į senelių valdą, kadangi šie dokumentai neprieinami. Ieškovo brolis įregistravo nuosavybe tik savo vardu – 1993 m. sausio 21 d. vienas be kitų brolių sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Butu atsiskaitė už be kitų šeimos narių sutikimo perleistą turtą. Praėjo 20 metų nuo sandorio, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų. Pinigai už butą sumokėti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Buto vertė skiriasi nuo sandorio sumos. Buvo leidžiama nesieti turto vertės su pirkimo-pardavimo kaina. Aplinkybes reikia vertinti laikotarpio kontekste. Pirkimo-pardavimo suma ne ta, kuri buvo mokėta. Sutartyje nurodytos sumos šalys neturėjo. Atsakovė dirbo pašte, eiline darbuotoja, nurodė, kad trūko pinigų. Negalėjo turėti 40 000 Lt grynaisiais ir pasiskolinti be raštelio. Ieškovas paveldėjo motinos indėlius, kuriais ir buvo sumokėta, atitinka metai. Sutartyje yra apsimestinumo elementas, bet šis klausimas nekeliamas. Prieš buto pirkimą atsakovė pasikeitė pavardę, į notarų biurą atėjo su nauju pasu, todėl nedalyvavo sandoryje. Jos požiūris į turtą visada buvo kaip į atskirą - savarankiškai susitvarkė savo. Pagal seną civilinį kodeksą nebuvo fiksuojama nuosavybės forma. Nors santuokoje preziumuojama bendroji jungtinė nuosavybė, bet prezumpcija paneigta. Nesant priešieškinio dėl turto priteisimo atsakovei, jis negali būti jai priteistas. Teismas nėra aktyvus, negali peržengti reikalavimo ribų. Buto vertės nustatymas remiantis skelbimais nėra objektyvus, nes skelbimuose nurodyti butai gali būti geresnės būklės. Įprasta praktika, kad turto vertė nustatoma pagal registrų duomenis. Atstovė prašė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendroji jungtinė nuosavybė turėtų būti dalinama lygiomis dalimis. Pas notarą šalys nuvyko kartu, už butą mokėjo iš šeimos lėšų. Atsakovė buvo pašto buhalterė, jos atlyginimas buvo normalus. Kad ieškovas įdėjo asmenines lėšas, įrodymų nepateikė. Sutartis įforminta ieškovo vardu, tačiau tai nereiškia, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Anksčiau įgyjant turtą santuokoje nebuvo nurodoma, kad turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. Ieškovo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris galiojantis, jame yra nuoroda, kad sumokėta 40 000 Lt. Ieškovas bando įrodyti asmeninę atsakomybę, tačiau aiškina, kad pinigų nemokėjo, tuo pačiu teigia, kad buvo sumokėta tam tikra suma. sandoriai dėl kitų butų neturi reikšmės turto padalinimo klausimui spręsti. Butas įvertintas masiniu būdu, kuomet nevertinama turto būklė, tik vieta. Kompensacijos mokėti ieškovas negali, nes yra pensininkas, todėl turtas turi būti dalinamas po ½ dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių vaikus.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka yra iširusi, jos nuo 2017 m. vasario mėnesio gyvena skyrium. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu šalys nurodė skirtingas aplinkybes, dėl kurių iširo jų santuoka. Ieškovas teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji jį nuolat apgaudinėjo, ieškojo sau naudos, priekaištaudavo, kaltindavo, keldavo nepagrįstus reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko kildavo barniai, ieškovo pykčio priepuoliai, jis įžeidinėdavo atsakovę, jai grasindavo. Ieškovas gydėsi narkologinėje klinikoje, tačiau gydymas nepadėjo. Ieškovė 2017 m. vasario mėnesį buvo priversta išsikelti. Pastarajai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) pažymą, iš kurios matyti, jog 2017 metų sausio mėnesį ieškovas buvo hospitalizuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklės. Ieškovo atstovė nurodė, kad šia pažymą vadovautis negalima, nes ji išduota administratorės, platinant konfidencialią informaciją, pažeidžiant paciento duomenų paslaptį.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, atsakovės ir liudytojo S. Ž. paiškinimai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas turėjo alkoholio vartojimo problemų. Pažyma gauta teismo liudijimo dėl teisės rinkti įrodymus pagrindu, todėl ieškovo atstovės argumentai, kad ji išduota neteisėtai nepagrįsti. Tai, jog pažyma pasirašyta administratorės, nereiškia, kad joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad vartodavo alkoholį, nurodydamas, kad su ieškove buvo neįmanoma gyventi. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad galimai ir atsakovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, todėl neprieštaravo ieškovo reikalavimui nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių. Nustačius, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda, santuoka yra iširusi, šalys apsisprendė nutraukti santuoką, todėl nėra tikslinga jų taikyti, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Abi šalys prašo po santuokos nutraukimo palikti joms turimas pavardes – M. ir Ž.. CK 3.69 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Į bylą pateiktas pavardės pakeitimo liudijimas, iš kurio matyti, kad atsakovė dar 1992-10-20 pasikeitė santuokinę pavardę į ikisantuokinę – Ž.. Atsakovei jos prašymu paliktina ši pavardė, ieškovui - jo prigimtinė pavardė.

Reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo šalys nereiškė, ieškovas nurodė, kad abu su atsakove yra pensinio amžiaus, gauna senatvės pensijas. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Duomenų apie šalių kreditorius viešuose registruose, teismų informacinėje sistemoje nėra.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).

VĮ Regitra duomenimis šalių vardais registruotų transporto priemonių nėra (t. I, b.l. 18).

Atsakovės vardu įgyto nekilnojamojo turto santuokos nutraukimo metu neregistruota (t. I, b.l. 20).

Santuokos metu ieškovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 6). Butas įsigytas 1998-07-16 pirkimo-pardavimo sutarties (t. I, b.l. 8), sudarytos su ieškovo broliu J. M., pagrindu. Sutartyje nurodoma, kad butas parduodamas už 40 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Sutartyje nurodyta buto vertė - 99 579 Lt. Butas įgytas santuokoje. Ieškovas prašo priteisti jam butą, nurodydamas, kad butas įgytas iš brolio dėl to, kad šis apgaule savo vardu įformino nuosavybės teisę į seneliams priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį pardavė, o apgaulei paaiškėjus, neturėdamas lėšų, su broliais, taip pat turėjusiais teisę į žemės sklypą, atsiskaitė butu. Taigi ieškovas iš esmės reiškia reikalavimą pripažinti butą jo asmenine nuosavybe. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsiskaitydamas butu J. M. atlygino ieškovui po 2500 dolerių už ieškovo ir jo motinos žemės sklypo dalį, o ieškovas, gavęs butą, turėjo sumokėti už J. M. 2400 dolerių kitam nukentėjusiam broliui ir, kadangi buto vertė buvo didesnė nei suma, kurią J. M. turėjo grąžinti motinai ir broliams, grąžinti J. M. likusią 1600 dolerių dalį. Visos šios sumos sudaro 9000 dolerių, kas, ieškovo teigimu, pagal tuometinį lito ir dolerio santykį atitiko 40 000 litų sumą, kuri ir buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

1998-07-16 įgyjant ginčo butą galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; kt.).

CK 3.89 straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Nurodytas aplinkybes apie brolio parduotą žemės sklypą ieškovas grindžia į bylą pateiktu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t. I, b.l. 9), iš kurio matyti, kad 1993-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. M. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1997-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė. Šis įrodymas nepatvirtina nei ieškovo nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė jo seneliams nei, kad buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemės sklypą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nėra galimybės nustatyti nei to, kad dėl kokių nors aplinkybių žemės sklypas turėjo būti įgytas ne tik J. M. vardu, nei susitarimo atlyginti ieškovui už prarastą turtą ginčo butu. Pažymėtina, kad Lietuvos banko duomenimis žemės sklypo įgijimo J. M. vardu lito ir dolerio santykis buvo 4,0510, sklypo pardavimo ir buto pirkimo-pardavimo metu – 4, todėl visais atvejais ieškovo mokėtina 40 000 litų suma būtų sudariusi daugiau nei jo nurodyta 9000 dolerių suma. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti ir ieškovo nurodyti skaičiavimai.

Vis gi nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo pardavimo ir buto pirkimo ryšio iš dalies patvirtino liudytoja byloje apklausta ieškovo dukra L. M., kuri paaiškino iš ieškovo girdėjusi, kad sužinojus apie parduotą žemės sklypą, ieškovui ir jo kitam broliui buvo atlyginta ginčo butu, kuris atiteko ieškovui, o šis sumokėjo kitam broliui atitinkamą sumą. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino ir pati atsakovė, nurodydama, kad J. M. apgavo ieškovą. Tačiau atsakovė paaiškino, kad dėl to buvo sutarta, jog J. M. atitinkamai sumažinta kaina parduos ieškovui savo butą. Kad butas buvo parduotas už mažesnę kainą nei jo vertė, patvirtina ir pačioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų buto vertės ir pardavimo kainos skirtumas.

Ieškovas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis įgijo butą iš lėšų, gautų realizavus jam nuosavybės teise priklausantį turtą, į bylą nepateikė. Nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui.

Notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad 40 000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Pažymėtina, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo ginčijama, laikytina galiojančia.

Net tuo atveju, jei ieškovo nurodytos aplinkybės būtų įrodytos, jos nesudarytų pagrindo pripažinti visą ginčo turtą ieškovo asmenine nuosavybe, nes paties ieškovo teigimu tik 5 000 dolerių dalis buvo jam atiduota už perleistą žemės sklypą, o likusią 4 000 dolerių sumą už butą jis sumokėjo. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtent jam turėjo tekti motinos dalis. Liudytoja apklausta jo dukra L. M. paaiškino, kad ieškovas buvo motinos turto paveldėtojas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.

Ieškovas taip pat neįrodė, kad 4 000 dolerių sumą sumokėjo iš asmeninių lėšų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo 2,7 etato ir už butą mokėtiną sumą sumokėjo dalimis po 1000 Lt per mėnesį. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad iki buto įsigijimo su atsakove gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė įsikėlė gyventi pas jį iki ginčo buto įgijimo, šalys vedė bendrą ūkį. Atsakovė nurodė, kad 1996 metais dėl ieškovo alkoholio vartojimo buvo išsikėlusi iš jo buto, tačiau vėliau šalys susitaikė. Atsakovė dirbo dviejuose darbuose ir kartu su ieškovu, lygiomis dalimis, mokėjo už ginčo butą 40 000 Lt. Atsakovė patvirtino, kad po ieškovo motinos mirties buvo likę 1000 dolerių banke, tačiau šalys gavo 600 dolerių, 400 dolerių buvo išleisti alkoholiui. Pinigus butui šalys rinko, skolinosi, iš giminaičių bendradarbių, tačiau nepamena iš kokių, nes praėjo daug metų. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas S. Ž..

Taigi šalių, liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu prieštaravo vieni kitiems, įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nei viena šalis nepateikė. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka siekiančiam nuginčyti turto bendrumo prezumpciją, todėl būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad ginčo butą įgijo iš asmeninių lėšų ar lėšų, gautų realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad pajamos, gautos iš sutuoktinio darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas patvirtino, kad dalį pinigų sumokėjo iš savo darbo užmokesčio, t. y. iš bendros jungtinės nuosavybės.

Ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu šalims esant santuokoje atsakovės ir jos sūnaus vardu (1993-02-11 sutartis), jo pardavimu (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimu (1993-06-11 sutartis) bei jo dalies padovanojimu atsakovės sūnui (2008-10-08 buto su rūsiu dalies dovanojimo sutartis), neturi reikšmės sprendžiant ginčą dėl šalių turto padalinimo nutraukiant santuoką. Iš Nekilnojamojo turto registre registruotų buto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad atsakovei su sūnumi priklausė po ½ šio buto dalį, o butą pardavę jie atitinkamai įgijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad davė sutikimą atsakovei padovanoti jos dalį buto sūnui, nes tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovė savo sūnui perleis dalį nurodyto buto, o ginčo butas liks ieškovo dukrai. Tačiau šalių ankstesni susitarimai palikti turtą vienos ar kitos šalies vaikui negali būti pagrindu nutraukiant santuoką pripažinti šalių santuokoje įgytą turtą asmenine vienos šalies nuosavybe, nes toks pagrindas nenumatytas įstatyme.

Išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo butą įgijo iš asmeninių lėšų ar lėšų, gautų realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atmetant ieškovo reikalavimą priteisti butą jam kaip įgytą asmeninės nuosavybės teise, spręstinas klausimas dėl šio turto padalinimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė priteisti butą ieškovui, priteisiant jai 36 824 Eur kompensaciją.

Tarp šalių kilo ginčas dėl buto vertės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto vertė – 43900 Eur (t. I, b.l. 7). Šią vertę ginčijo atsakovė, teikdama į bylą skelbimus internete apie butų, esančių toje pačioje gatvėje pardavimą, iš kurių matyti, kad šių butų vieno kvadratinio metro kaina yra didesnė. Sutiktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad butą vertinant masiniu būdu, nevertinama jo būklė, tik jo vieta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš į bylą pateiktų skelbimų taip pat nėra galimybės daryti išvadą, kad parduodami butai yra tokios pačios būklės kaip ginčo butas. Pažymėtina, kad viešųjų registrų duomenys yra prima facie įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad, bylos duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 43 900 Eur. Už ieškovui priteisiamą butą atsakovei priklausytų 21 950 Eur kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.).

Kai susiduriama su kompensacijos mokėjimo klausimo sprendimu, teismui tenka pareiga išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-191-186/2008). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė neturintis galimybių mokėti kompensaciją už jam tenkantį turtą, nes jo pajamas sudaro tik 200 Eur pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo gaunamos pajamos sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Nors ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove turi butą, bylos duomenimis, jame gyvena, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad gali jį realizuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su atsakove. Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti atsakovei kompensaciją už jos turto dalį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tokius ieškovo paaiškinimus nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms butas turėtų būti dalinamas natūra. Ieškovo atstovė nurodė, kad nesant pareikšto priešieškinio dėl turto priteisimo atsakovei, teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir priteisti turtą atsakovei.

Pažymėtina, kad CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Teismo aktyvumą įtvirtina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, prašydamas priteisti santuokoje įgytą butą jam. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo atsikirto į pastarąjį reikalavimą ir, pasinaudodama teise atsiliepimu reikšti reikalavimą dėl bendro turto padalinimo - prašė priteisti butą ieškovui, sumokant jai pusės buto vertės kompensaciją, t.y. pareiškė reikalavimą padalinti turtą lygiomis dalimis, visą turtą natūrą priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisiant pusės jo vertės kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas neturi galimybės mokėti kompensaciją, remiantis teismų praktika, ji negali būti iš atsakovo priteista, kadangi toks teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas. Tačiau tai nereiškia, kad teismas turi atmesti ir reikalavimą dėl turto padalinimo lygiomis dalimis. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito sąskaita.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti didesnę dalį turto natūra.

Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog ginčo butas yra nedalus, t. y. kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių. Esant tokioms aplinkybėms, šalims nenurodžius priežasčių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalintas natūra, butas dalinamas priteisiant šalims po ½ jo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškinys patenkintas iš dalies, atmetant reikalavimą dėl viso santuokoje įgyto buto priteisimo ieškovui, priteisiant šalims po ½ šio turto. Teismas daro išvadą, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų.

Ieškovui skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteisina suma – 345,72 Eur. Esant tokioms aplinkybėms valstybei iš atsakovės priteistina 260,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Išlaidų suma sudaro 7,68 Eur. Jos paskirstomos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteisiant iš atsakovės 5,76 Eur, o iš ieškovo pašto išlaidų valstybės naudai nepriteisiant, kadangi jis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes M. ir Ž..

Padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 260,79 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,76 Eur (penkis eurus 76 euro centus) pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą ir Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto padalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.