Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario mėnesio gyvena atskirai. Ieškovo nuosavybės teise registruotas butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas nuo 1993-03-19 nuosavybės teise priklausė ieškovo broliui J. M., ieškovas Butą įgijo 1998-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovo brolis buvo be ieškovo žinios savo vardu įforminęs nuosavybės teises į žemės sklypą prie ieškovo senelių namų (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyveno šeimos name (duomenys neskelbtini), 1991 m. namas sudegė, ieškovas gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Nuo 1992 metų pradžios iki 1998-07-16 ieškovas su motina gyveno socialiniame bute, o atsakovė – savo bute (duomenys neskelbtini). Iki 1998 metų vasaros pabaigos ieškovas ir atsakovė nevedė bendro ūkio, gyveno atskirai iš savų pajamų tik trumpam susitikdami. 1998 metais ieškovas sužinojo, kad jo brolis pardavė motinos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį sandorį nuslėpė. Tada ieškovui perleistas Butas ir taip atsilyginta už žemės sklypo dalį. Nuo 1998-07-16 ieškovas su atsakove apsigyveno Bute ir pradėjo vesti bendrą ūkį. Po kiek laiko atsakovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), ir už gautus pinigus nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau padovanojo sūnui. Buvo susitarimas, jog ji savo butą paliks sūnui, o ieškovo butas atiteks jo dukrai L. M. Turtas nebuvo pagerintas atsakovės lėšomis ar bendromis lėšomis bei darbu. Pardavus butą (duomenys neskelbtini), atsakovės gauti pinigai šeimos poreikiams ar Buto pagerinimui nenaudoti. Kito dalintino turto byloje nėra. Namų apyvokos reikmenys pasidalinti iki bylos iškėlimo dienos. Ieškovas su atsakove bendrų kreditorių neturi.

Ieškovas nurodė, kad Butas kainavo 40 000 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo doleriais: 1 600 dolerių butą pardavusiam broliui, 2 400 dolerių – kitam broliui, o po 2 500 dolerių užskaityta už ieškovą ir jo motiną. Pinigus sumokėjo pas notarą. Atsakovė žinojo apie sandorį, tačiau jame nedalyvavo. Butą buvo sutarę užrašyti ieškovo dukrai, tačiau atsakovė suklastojo testamentą. Ieškovas panaikino testamentą ir užrašė Butą dukrai. Ieškovas negali pateikti duomenų, kad jam ir broliams buvo atkurta nuosavybės teisė į senelių valdą, kadangi šie dokumentai neprieinami. Praėjo 20 metų nuo sandorio, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų. Buto vertė skiriasi nuo sandorio sumos.

Atsakovė atsiliepimu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti ieškovui Butą, atsakovei iš ieškovo priteisti 36 824 Eur kompensaciją už ½ dalį, palikti pavardę Ž. Atsakovė nurodė, jog su ieškovu 1979 metais pradėjo bendrai gyventi atsakovės bute (duomenys neskelbtini). 1993 metais atsakovė pardavė savo butą ir kartu su sūnumi S. Ž. įsigijo kitą butą po ½ dalį. Atsakovė savo buto dalį padovanojo sūnui. Vilniaus miesto savivaldybė ieškovui suteikė socialinį būstą (duomenys neskelbtini), kuriame pradėjo bendrai gyventi. 1998-07-16 iš ieškovo brolio J. M. šalys įsigijo Butą. Buto įsigijimui panaudoti ir atsakovės pinigai. Ieškovas bendrai su atsakove atliko remontą, įsigijo baldus ir buitinę techniką bei bendrai mokėjo išlaikymo išlaidas. Tarp šalių nebuvo susitarimo, jog Butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir atiteks jo dukrai. Tai paneigia bendras sutuoktinių testamentas, kuriame jie nurodė, kad visas vienam iš jų priklausantis turtas po vieno sutuoktinio mirties atiteks kitam sutuoktiniui, o po abiejų mirties – lygiomis dalimis S. Ž. ir L. M. Ieškovo nurodyta Buto vertė yra žymiai mažesnė nei rinkos vertė. Dviejų kambarių butų (duomenys neskelbtini) gatvėje vieno kvadratinio metro pardavimo kaina prasideda nuo 1 567 Eur, todėl mažiausia rinkos vertė yra apie 73 649 Eur. Iš ieškovo priteistina 36 824 Eur kompensacija.

Atsakovė paaiškino, kad atsakovė nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties, ji buvo pas notarą, manė, kad butą perka kartu su ieškovu. Atsakovė buvo pašto buhalterė, atlyginimas normalus. Sandoriai dėl kitų butų neturi reikšmės turto padalinimo klausimui spręsti. Kompensacijos mokėti ieškovas negali, nes yra pensininkas, todėl turtas turi būti dalinamas po ½ dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 sprendimu nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko pavardes M. ir Ž.; padalino santuokoje įgytą turtą, priteisiant po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuoka iširusi, nuo 2017 m. vasario mėnesio gyvena skyrium. Pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos metu ieškovo vardu 1998-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta su ieškovo broliu J. M., įgytas Butas. Butas parduotas už 40 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo prieš pasirašant sutartį, Buto vertė – 99 579 Lt. Ieškovo nurodyta sumokėta suma sudaro 9 000 dolerių, kas pagal tuometinį lito ir dolerio santykį galėjo atitikti 40 000 Lt. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. 1993-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. M. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1997-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė. Šis įrodymas nepatvirtina, kad žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė jo seneliams nei, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Neaišku, kodėl žemės sklypas turėjo būti įgytas ne tik J. M. vardu. Lietuvos banko duomenimis žemės sklypo įgijimo metu lito ir dolerio santykis buvo 4,0510, buto pirkimo-pardavimo metu – 4. Ieškovo mokėtina 40 000 Lt suma sudarytų daugiau nei 9 000 dolerių. Ieškovo dukra L. M. ir atsakovė patvirtino, kad J. M. apgavo ieškovą. Atsakovė paaiškino, kad susitarė, jog J. M. sumažinta kaina parduos savo butą. Ieškovas neįrodė, kad Butą įgijo iš lėšų, gautų realizavus jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Neįrodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui.

Ieškovo teigimu tik 5 000 dolerių jam atiduota už perleistą žemės sklypą. Ieškovas neįrodė, kad 4 000 dolerių sumokėjo iš asmeninių lėšų. Neįrodyta, kad ieškovas buvo motinos turto paveldėtojas Nors ieškinyje nurodė, kad iki Buto įsigijimo su atsakove bendro ūkio nevedė, teismo posėdžio metu aiškino, kad atsakovė įsikėlė gyventi iki Buto įgijimo, šalys vedė bendrą ūkį. Atsakovė nurodė, kad dirbo dviejuose darbuose ir kartu su ieškovu lygiomis dalimis, mokėjo 40 000 Lt, pinigus Butui skolinosi. Aplinkybes patvirtino liudytojas S. Ž. Šalių, liudytojų paaiškinimai prieštaringi, įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikta. Pareiga nuginčyti turto bendrumo prezumpciją skirta ieškovui.

Įrodymai, susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu šalims esant santuokoje atsakovės ir jos sūnaus vardu (1993-02-11 sutartis), jo pardavimu ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu (1993-06-11 sutartis) bei jo dalies padovanojimu atsakovės sūnui (2008-10-08 buto su rūsiu dalies dovanojimo sutartis), neturi reikšmės sprendžiant ginčą dėl šalių turto padalinimo nutraukiant santuoką. Ankstesni susitarimai palikti turtą vienos ar kitos šalies vaikui negali būti pagrindu nutraukiant santuoką pripažinti šalių santuokoje įgytą turtą asmenine nuosavybe.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis Buto vertė – 43 900 Eur. Už ieškovui priteisiamą Butą atsakovei priklausytų 21 950 Eur kompensacija. Ieškovas neturi galimybių mokėti kompensaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo gaunamos pajamos sudaro apie 300 Eur. Butas padalintas natūra. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. M. prašė panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje ir tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti asmeninės nuosavybės teise Butą. Nesutiko dėl 1/2 Buto priteisimo atsakovei. Ieškovas prašė teismą pripažinti, kad Butas, nors įgytas faktinėje santuokoje, yra asmeninė jo nuosavybė. Teismas netinkamai vertino įrodymus, o reikalavimą atsakovės naudai išsprendė nesant priešieškinio turto padalinimo klausimu. Teismas nusprendė Butą padalinti tokiu būdu, kokio neprašė atsakovė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė neprašė Buto padalinti natūra. Buvo pažeistas rungimosi principas, nes ieškovas neteikė atsikirtimų, kad Butas nedalus, to teismas taip pat netyrė nedalumo. Sprendimas yra siurprizinis, pažeidžia rungimosi principą, teisę į tinkamą teismo procesą. Laiko, kad be priešieškinio nekilnojamojo turto padalinimas negalimas. Teismas nesiūlė teikti priešieškinį bei įrodymus dėl Buto nedalumo. Buvo pažeistas betarpiškumo principas, kad teismas sprendimą gali pagrįsti tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Šalys žino, jog Butas nedalus, jis yra vos 47,54 kv. m bendro ploto, dviejų kambarių ir jo bendras dalinis naudojimas neįmanomas. Buto padalijimas yra privatus ginčas, viešojo intereso nėra, tačiau teismas Buto klausimu nusprendė ex officio ir peržengė šalių nustatytas privataus ginčo ribas. Teismo aktyvaus vaidmens, jeigu tai nesusiję su nepilnamečių vaikų, tarpusavio išlaikymo teisėmis, įstatymai nenumato.

Sprendime netinkamai vertinami įrodymai dėl Buto įsigijimo aplinkybių. Nekilnojamojo turto registre Butas neregistruotas kaip bendroji nuosavybė. Buto įsigijimo metu ieškovas nevedė faktinio bendro ūkio su atsakove. Butas įgytas iš paveldėto motinos šeimos turto – žemės sklypo dalies, kurią 1997-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jo brolis, bei vėliau atsilygino perleisdamas Butą. Ieškovas paveldėjo motinos piniginį indėlį. Šalys negalėjo turėti santaupų Butui įsigyti. Atsakovė gaudavo 130 Lt algą, o nuo 1999 metų nebedirbo. Kol dirbo, teikė paramą savo sūnui iš kitos santuokos. Byloje nustatyta, kad atsakovė pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir dovanojo sūnui jai priklausiusią buto (duomenys neskelbtini) dalį. Iš šių sandorių gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos Buto įsigijimui ar pagerinimui Liudytoja V. A. patvirtino, kad broliai M. po motinos mirties dalinosi žemę. Teismas remiasi Civiliniu kodeksu, nors Buto įsigijimo metu dabartinis CK negaliojo.

Teismas nevertino sandorių sudarymo sekos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašų istorija patvirtina, kad sandoriai įvyko labai trumpu laikotarpiu, jie akivaizdžiai tiesiogiai susiję su Buto įsigijimu. Apelianto ieškinio reikalavimas apima ir jo teisę į kompensaciją tuo pagrindu, kad prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, todėl sutuoktinis turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Tai, kad šalys kiekviena nekilnojamuoju turtu disponavo atskirai, rodo, jog atsakovė, nedalyvaujant ieškovui, lengvatine tvarka 1993-02-11 privatizavo kitą butą, 1993-06-10 jį pardavė, o 1993-06-11 nupirko naują butą, kurio 1/2 dalį 2008-10-08 padovanojo sūnui. Nepagrįsta išvada, jog apeliantas nebuvo motinos turto paveldėtojas. Pirma, jis su motina, o ne su faktine sutuoktine, gyveno (duomenys neskelbtini), antra, giminystės faktas savaime reiškia teisę į paveldėjimą, trečia, apelianto paaiškinimus patvirtino liudytoja L. M., kita bylos medžiaga. Teismas nesiūlė pateikti papildomų įrodymų dėl paveldėjimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.

Apeliacinis procesas vyksta dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismui paduotu ieškiniu ieškovas prašė nutraukti santuoką su atsakove R. Ž., išspręsti kitus santuokos nutraukimu susijusius klausimus, taip pat prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėstydamas faktinį ieškinio reikalavimo dėl gyvenant santuokoje įgyto turto padalinimo pagrindą ieškovas rėmėsi trimis aplinkybėmis. Pirma, jis teigė, jog Butą įgijo iš kompensacijos už teises į asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą. Ieškovas nurodė, jog Butas įgytas 1998-07-16 su brolio J. M. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. J. M. savo vardu buvo įregistravęs 0,0790 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį jų seneliams. 1998 metais ieškovas sužinojo, kad brolis realizavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris įgytas atkūrus nuosavybės teises bei dalį nusipirkus, ir šį sandorį nuslėpė nuo ieškovo. Paaiškėjus šiam faktui, ieškovui buvo perleistas Butas ir tokiu būdu atsilyginta už žemės sklypo dalį. Antra, ieškovas aiškino, jog iki Buto įsigijimo ir įsigijimo metu su atsakove realiai nepalaikė santuokinių ryšių ir nevedė bendro ūkio, buvo susitarę dėl disponavimo nekilnojamuoju turtu atskirai. Ieškovas teigė, jog iki 1998 metų vasaros pabaigos su atsakove nevedė bendro ūkio. Šalys buvo sutarę nekilnojamojo turto tvarkymo klausimus spręsti atskirai. Gyvendama santuokoje, bet ieškovui nedalyvaujant, R. Ž. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo sūnui. Trečia, šalys nustatė Buto priklausomybę vėlesniu susitarimu. Ieškovas teigė, jog su atsakove buvo susitarimas, kad Butą paveldės ieškovo dukra L. M.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalims gyvenant santuokoje buvo įgytas vienintelis turtas – Butas, todėl tik šis turtas turi būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Butas įgytas iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl įstatymų galiojimo laike. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Nustatant šalių turto teisinį režimą turi būti remiamasi 2000 m. Civiliniu kodeksu. Butas įgytas šalims esant santuokoje (1998-07-16), todėl jo statusui taikoma CK 3.87 straipsnio 1 dalies prezumpcija, jog po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atvejai, kada turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, nustatyti CK 3.89 straipsnyje. Buto įsigijimo pagrindas patvirtina, jog šis turtas buvo pirktas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su J. M., o ne paveldėtas, todėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiesiogiai netaikomas. Ieškovas įrodinėjo, jog turtas pirktas mažesne kaina, pirkimo metu gaunant kompensaciją už turėtą paveldėti turtą. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog asmenine nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių sandorių sudarymu, taikomos sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu keliamas reikalavimas sandoriui, tai pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį turi būti taikomos ne Civilinio kodekso, o Santuokos ir šeimos kodekso normos. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustatė, jog turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Nustačius, jog nuosavybės teisės į Butą atsiradimo pagrindas yra pirkimas-pardavimas, o ne paveldėjimas, nėra pagrindo taikyti Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalį.

Turtas, kuris įgytas gavus pajamas iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių teisių, taip pat galėtų būti pripažintas asmenine nuosavybe pagal Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalį, jei būtų įrodytas realus asmeninio turto turėjimas bei aiškus ir tikslingas pinigų panaudojimas kitai asmeninės nuosavybės teise turimai nuosavybei įgyti. Asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant Butą ieškovas sieja su paveldėjimo teisiniais santykiais. Byloje esantis 2017-03-17 Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija dėl žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog 1993-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. M. įsigijo 390 / 790 dalis 0,0790 ha žemės sklypo. Iki J. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą nebuvo įregistruotos. J. M. žemės sklypą perleido trečiam asmeniui 1997-10-21 pirkimo-pardavimo sutartimi. Tai patvirtina, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini), J. M. įsigijo ne paveldėjimo, o pirkimo-pardavimo iš valstybės būdu. Ieškovo paaiškinimai, jog jis su motina gyveno šiame sklype buvusiame ir vėliau sudegusiame name, leidžia manyti, jog valstybinės žemės pirkimas galėjo būti susijęs su šiame sklype anksčiau buvusiu namu ir sklypas parduotas kaip naudojamas namų valdos sklypas lengvatinėmis sąlygomis. Iš to paties Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog žemės sklype esančio pastato kadastro duomenys buvo nustatyti 2000-06-14, šiuo metu registruota 1940 m. pradėta nebaigta statyba, baigtumo procentas – 9 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. J. M. vardu pastatas nebuvo registruotas, pastato kadastro duomenys nustatyti jau po žemės sklypo dalies pardavimo (1997-10-21). Byloje nėra duomenų, kas ieškovui paliko ar turėjo palikti turtą ir kokiu būdu ieškovas neteko teisės į palikimą. Ieškovas paaiškinimuose nurodė, jog motina apsirgo, jis ją slaugė, 1996 m. motina persikėlė gyventi pas brolį, motina mirė 1996 metais. Tai patvirtina, jog motina mirė jau po žemės sklypo įsigijimo ieškovo brolio vardu ir negalėjo ieškovui palikti žemės sklypo. Apie senelius, kaip galimus palikėjus, ieškovas nenurodė. Ieškovas neteikė ir neprašė teismo išreikalauti dokumentų, kurių pagrindu J. M. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą bei atsisakė brolį kviesti liudytoju, nes su broliu nepalaiko ryšių. Nuo sandorių sudarymo praėjęs ilgas laiko tarpas neturi jokios įtakos nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų gavimui. Nei iš VĮ Registrų centro, nei iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudariusio asmens dokumentai, kurių pagrindu J. M. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, nebuvo pateikti, teismo neprašyta dokumentus pareikalauti. Ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovo brolis J. M. apgaule davė ieškovui pasirašyti susitarimus dėl žemės sklypo, tačiau nei vienas sutuoktinis negalėjo paaiškinti, kokie tai buvo susitarimai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas nepatvirtina, kad žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė ieškovo seneliams, kad buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemės sklypą, kad dėl kokių nors aplinkybių žemės sklypas turėjo būti įgytas ne tik J. M. vardu.

Buto kainos sumažinimas kaip kompensacijos už palikimo dalį sumokėjimas, galėtų būti vertinamas kaip brolio dovanotas turtas, tačiau įrodymų, jog J. M. dovanojo turto dalį broliui, byloje nėra. 1998-07-16 Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog J. M. parduoda Butą savo broliui. Jokių atskirų susitarimų, jog Buto dalis perduodama kaip paveldėto turto kompensacija, kitų aplinkybių, dėl kurių Butas parduodamas mažesne kaina (40 00 Lt) nei rinkos kaina (99 579 Lt), nenurodyta. Ieškovas sumokėtą Buto kainą aiškino skirtingai. Teigė, jog turėjo sumokėti 8 400 litų ar eurų, kuriuos sumokėjo po 1 000 kas mėnesį per 8 mėnesius. Vėliau teigė, jog sumokėjo 2 400 dolerių vienam broliui ir 1 600 dolerių kitam broliui, o 5 000 dolerių buvo kompensacija jam ir motinai už prarastas teises į žemės sklypą, nors Buto įsigijimo metu motina buvo mirusi prieš dvejus metus. Nors 1998-07-16 Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina iš esmės skiriasi nuo Buto rinkos vertės, tačiau šis skirtumas teismui nebuvo atskleistas, aiškinta, jog tokia buvusi praktika. Iš ieškovo paaiškinimų apie atsiskaitymus už Butą negalima daryti išvados, jog už Butą reikėjo mokėti daugiau nei 40 000 Lt, ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog iš viso buvo sumokėta 4 000 dolerių, o 5 000 dolerių įskaičiuota kaip kompensacija už turėtą paveldėti turtą. Tai rodo, jog patvirtinus ieškovo nurodomas aplinkybes dėl Buto įsigijimo, tik dalis Buto galėtų būti ginčijama kaip turtas įgytas iš asmeninių lėšų. Kadangi santuokoje gautas darbo užmokestis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio piniginės lėšos buvo sumokėtos, pripažįstama, jog buvo sumokėtos bendros lėšos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visos įsigyjant Butą sumokėtos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokį pat statusą turi ir už šias lėšas įgytas turtas.

Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 2 dalis nurodė, kad sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Nors ieškovas ir teigė, jog R. Ž. neprisidėjo prie bendro ūkio, nes gavo mažas pajamas ir rėmė sūnaus šeimą, tačiau R. Ž. nurodė, jog ji 20 metų dirbo dviejuose darbuose, gavo pensiją, kurią iki buvo įregistruota Bute, pervesdavo sūnui vietoj mokesčių kompensacijos, nes buvo registruota sūnaus bute, kitas lėšas skyrė šeimai. Abi šalys patvirtino, jog Butui buvo reikalingas remontas, buvo reikalinga atlikti daug darbų, turėti išlaidų. Buto pagerinimas, atliekant remontą, kuri padidina turto vertę, atliktas gyvenant santuokoje ir priklauso abiem sutuoktiniams.

Ieškinyje nurodyta, jog šalys santuokinių ryšių nepalaikė iki Buto įsigijimo, t. y. 1998 m. vasaros. Teismo posėdžio metu pripažino, jog su R. Ž. pradėjo gyventi praėjus apie metams po motinos mirties 1996 m., gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismui teigė, jog su ieškovu pradėjo gyventi 1979 m. atsakovei priklausiusiame bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovas 1992 metais išsikėlė gyventi į socialinį būstą (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 1993 metų jie vėl pradėjo gyventi kartu (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki 2017 metų. Šalims duodant skirtingus paaiškinimus fakto nustatymas dėl bendro ūkio nevedimo negalimas, nes nėra pakankamai įrodytas. Bendras sutuoktinių gyvenimas gali turėti reikšmę dalinant santuokoje įgytą turtą tuo atveju, kai vienas sutuoktinis prašo teismo nustatyti, jog dalijamas tik turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Atskirais tarpsniais santuokos eigoje gyvenant atskirai įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi CK 3.89 straipsnio 1 dalis nenumato tokio turto priskyrimo asmeninei sutuoktinių nuosavybei.

Taip pat ieškovas aiškino, jog tarp sutuoktinių buvo susitarimas, kad nekilnojamojo turto klausimus jie tvarkys atskirai. Šalims gyvenant santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), atsakovė sudarė keletą nekilnojamojo turto sandorių. 1993-02-11 kartu su sūnumi S. Ž. lygiomis dalimis privatizavo butą, esatį (duomenys neskelbtini). 1993-06-10 sutartimi ji kartu su sūnumi S. Ž. pardavė vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklausė lygiomis dalimis. 1993-06-11 sutartimi atsakovė kartu su sūnumi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008-10-08 Buto su rūsiu dalies dovanojimo sutartimi R. Ž. sūnui S. Ž. padovanojo jai priklausiusią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 1993 metais sudarytų sandorių seka leidžia sutikti su atsakovės pozicija, jog ji privatizavo iki santuokos turėtą butą ir turtą laikė turimu asmeninės nuosavybės teise. Dovanojimo sutartis sudaryta prieš 10 metų ir jokių turtinių pretenzijų atsakovas dėl padovanotos buto dalies nereiškė. Atsakovė nurodė, jog ieškovas dalyvavo pas notarą sudarant dovanojimo sutartį ir davė sutikimą. Tai, kad ieškovas jokių pretenzijų dėl dovanojimo sutarties sudarymo nereiškė ir nereiškia šioje byloje, rodo, jog ieškovas į atsakovės dovanotą turtą nepretenduoja. Sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo galima keisti notarine forma sudaryta vedybų sutartimi (CK 3.101 straipsnis), tačiau šalys vedybų sutarties nėra sudariusios. Šalių tarpusavio žodiniai susitarimai teisinės reikšmės neturi.

Ieškovas teigė, jog su atsakove buvo susitarę, jog Butas, kaip palikimas, atiteks ieškovo dukrai L. M.. Šią poziciją paneigia 2006-02-23 Bendras sutuoktinių testamentas. Šiuo testamentu abu sutuoktiniai vienas kitam po mirties paliko visą savo turtą, o visą turtą, kuris liks po pergyvenusio sutuoktinio mirties, lygiomis dalimis paliko atsakovės sūnui S. Ž. ir atsakovo dukrai L. M.. Ieškovas teigė, jog testamentas sudarytas apgaule, atsakovei susitarus su notare, tačiau tokios aplinkybės neįrodytos. Testamentas yra patvirtintas notaro, sutuoktiniams paaiškintos dokumento sudarymo pasekmės, tekstas nesudėtingas, neteisėtų notaro veiksmų nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas galėjo nesuprasti sudaromo bendro sutuoktinių testamento esmės. Tai, kad ieškovas vėliau, kaip nurodo pats ieškovas, bendrą sutuoktinių testamentą atšaukė, neturi įtakos valios išreiškimui. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų patvirtintas šalių susitarimas dėl to, kad Butas bus asmenine ieškovo nuosavybe.

Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Prezumpcijos paneigimo pareiga nustatyta ieškovui, tačiau jis šios pareigos neįvykdė ir neįrodė, jog Butą įgijo iš asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Butą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalino.

Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su turto padalinimo būdu. Ieškiniu buvo prašoma turtą pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe. Atsiliepimu į ieškinį buvo prašoma atsakovei priteisti kompensaciją už tenkančią turto dalį. Pirmosios instancijos teismas turtą padalino natūra, priteisiant po ½ dalį Buto. Reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo privalomai turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje (CK 3.59 straipsnis). Ieškovas nurodė santuokos metu įgytą turtą Butą. Nepripažinus Buto asmenine ieškovo nuosavybe, šis turtas turėjo būti padalintas tarp sutuoktinių. Nors atsakovė prašė jai priteisti kompensaciją, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog jis neturi lėšų kompensacijai išmokėti. Tai, kad ieškovo pajamos nepakankamos kompensacijai už nekilnojamojo turto dalį sumokėti, matyti iš ieškovo gaunamų pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo gaunamos pajamos sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms butas turėtų būti dalinamas natūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui neturint galimybės mokėti kompensaciją, kompensacija negali būti priteista, nes toks teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Dviejų kambarių butas iš esmės nėra nedalus daiktas, kadangi galima naudotis atskirais kambariais, o kitomis patalpomis naudotis bendrai. Negalint vykdyti sprendimo priteisti kompensaciją, pagrįstai taikytas alternatyvus turto padalinimo būdas. Nesutiktina su ieškovo pozicija, jog klausimas dėl turto padalinimo buvo išspręstas nepareiškus reikalavimo, teismui veikiant ex officio, kadangi turtas buvo nurodytas ieškinyje, teisme spręsta dėl Buto statuso bei padalinimo. Santuokoje įgyto turto nurodymas ieškinyje, esant pareigai turtą padalinti santuokos nutraukimo byloje, įpareigoja teismą turtą padalinti. Nėra numatyta, jog dėl kiekvieno galimo padalinimo būdo priešinga šalis turėtų pareikšti priešieškinį.

Įvertinus apeliacinio skundo argumentus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.