- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- 2-29-474/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01498-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Domicelė Baltrušaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, įsiskolinimų pripažinimo asmeninėmis prievolėmis, trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodo, kad su atsakovu susituokė 2015-12-30 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 303. Nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė turi nepilnametę dukterį K. P., gim. 2012-09-08, tačiau ji nėra atsakovo biologinė duktė. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nedirba, dažnai girtuokliauja, todėl nuolat kyla konfliktai. Be to, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis yra neištikimas, šiuo metu gyvena su kita moterimi. Šalys bendro ūkio nebeveda, kartu negyvena, nebebendrauja. Papildomai nurodė, jog santuokos metu įgytų bendrų kreditorių neturi, paskolos šeimos poreikiams tenkinti imtos nebuvo. Šiuo metu antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-2-167/14 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidau reikalų ministerijos naudai, ši prievolė yra asmeninė atsakovo G. K., kadangi šalys susituokė tik 2015-12-30. Gyvendami santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Kilnojamąjį turtą pasidalino gera valia. Ieškovė priteisti neturtinės žalos ir išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo pageidauja suteikti iki santuokos turėtą pavardę – P. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nenurodant konkrečių faktų, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat pripažinti G. K. įsiskolinimus jo asmeninėmis prievolėmis.
Atsakovui G. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje gautas atsakovo prašymas, kuriame nurodyta, jog šiuo metu atsakovas yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl prašo jį etapuoti, nes jo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas.
Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu jame nurodytais motyvais. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei pripažinti įsiskolinimą jo asmeninėmis prievolėmis.
Ieškovės atstovė advokatė Domicėlė Baltrušaitienė teismo posėdžio metu nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nedirbo, kad išlaikytų šeimą, girtuokliavo. Šalys gyvena atskirai, jų charakteriai visiškai nesutampa, kartu gyventi nebegali. Skola, kuri išieškoma pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-2-167/14 yra asmeninė atsakovo prievolė, kadangi ši skola atsirado dar iki santuokos sudarymo. Apie sudarytą notarinę paskolos sutartį duomenų neturi. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei po santuokos nutraukimo suteikti iki santuokos buvusią pavardę – P., atsakovui – K., pripažinti antstolės išieškomą skolą asmenine atsakovo prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, 2015 metų spalio ar lapkričio mėnesiais buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis su A. Ž., kurios pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos vestuvėms, todėl šią skolą šalys turi atiduoti kartu. Prašo nutraukti santuoką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2015-12-30 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 303. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prievolių kreditoriams ieškovė neturi.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsnyje, 3.35 straipsnyje, 3.36 straipsnyje, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nesirūpino ieškove, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, ieškovė taikytis nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas nesirūpina šeima, dažnai vartoja alkoholį, šiuo metu yra sulaikytas, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalimi, CK 1.5 straipsniu), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Išlaikymo ieškovė I. K. iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas G. K. prarado teisę į išlaikymą (CK 3.70 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: G. K. ir I. P.. Šalys dalintino turto neturi.
Dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis
Ieškovė prašo atsakovo įsiskolinimą pripažinti asmenine jo prievole ir nurodė, jog atsakovo kreditorius yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriam atsakovas skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-2-167/14, vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01571 – 1457,13 Eur.
Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė, ieškovės nurodytų aplinkybių byloje neginčijo, priešingai – sutiko, jog šis įsiskolinimas yra asmeninė jo prievolė.
Kreditorius Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė ir neprašė pripažinti, kad iš atsakovo antstolių vykdomi išieškojimai yra atsiradę solidarių prievolių pagrindu ir laikytini solidariomis šalių prievolėmis.
Nustačius, jog įsiskolinimas yra atsiradęs dar 2014 metais, o santuoką šalys sudarė tik 2015-12-30, kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas sutinka, jog ši prievolė yra jo asmeninė, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo iš atsakovo vykdomą išieškojimą kreditoriui pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Iš atsakovo vykdomas išieškojimas laikytinas jo asmenine prievole.
Teismas atskirai pasisako dėl atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos paskolos sutarties. Kaip jau minėta, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 metų spalio ar lapkričio mėnesį su A. Ž. sudarė paskolos sutartį, kuri buvo patvirtinta notaro. Papildomai paaiškino, jog paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos vestuvių šventei pasiruošti, t.y. abiejų šalių poreikiams tenkinti, todėl ją įvykdyti privalo ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Ieškovė paskolos sutarties fakto neginčijo, tačiau nurodė, jog atsakovas pasirašė paskolos sutartį asmeniškai, ji sudaryta iki santuokos sudarymo, todėl ši paskola yra asmeninė atsakovo prievolė. Pažymėtina, jog paskolos sutarties atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti sutarties sąlygų. Taip pat, byloje nesant pakankamai duomenų, nėra teisinio pagrindo padaryti neabejotinos išvados, kad prievolė yra bendra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad prievolė, atsiradusi iš paskolos sutarties, yra ne jo asmeninė, tačiau bendra abiejų šalių prievolė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kadangi ieškovei šioje byloje suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 41,00 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir 138,96 Eur antrinei teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 268 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką tarp G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio G. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. suteikti pavardę – P., atsakovui G. K. – K.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, į.k. 188785847, - po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine skola ir priteisti jam vykdyti asmeniškai.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 138,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 ct) antrinei teisinei pagalbai apmokėti.
Priteistas žyminis mokestis (41,00 euras) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (138,96 eurai) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti teismo buvimo vietos Civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.