Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, pareiškėjui nepagrįstai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei iš to kilusių pasekmių, t.y. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo, vairuotojo pažymėjimo paėmimo.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyresnysis patrulis 2013 m. sausio 11 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 30 min. Kaune, V. K. prospekte, prie namo Nr. 3, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį paskyrė administracines nuobaudas - 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą patekino iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, nors jis vairuodamas transporto priemonę buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 b.l. 1, 53-54, 84-86, 119-122, 130 -132).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo teigimu, žala jam kilo dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, be pagrindo surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį už vairavimą transporto priemonės apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dėl to kilusių pasekmių.

Valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje atlyginama vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK 6.271 str.) nuostatomis, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.246 str. 1 d., 6.271 str. 3 d.) Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui žalos (CK 6.247 str.). Sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi būti visapusiškai ištirtos ir įvertintos aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, nagrinėdamas šią administracinę bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, jog esminis momentas sprendžiant šį ginčą dėl žalos atlyginimo yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje laikėsi tos pozicijos, jog tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Taigi, sprendžiant šį ginčą, visų pirma, būtina nustatyti viešosios atsakomybės elementą -neteisėtumą, būtent, ar atsakovo pareigūnų veiksmai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo teisėti ir ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos pareigūnai privalėjo veikti.

Policijos veiklos įstatymas apibrėžia Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, organizacinę struktūrą, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas ir t.t. Vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. ir 5 p.). Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p.). Policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, o siekiant užkirsti kelią venerinėms ir kitoms infekcinėms ligoms plisti, ir asmenis, priskirtus padidėjusios rizikos grupei ir teisės aktų nustatyta tvarka įrašytus į profilaktines sveikatos priežiūros ar policijos įstaigų įskaitas (Policijos veiklos įstatymo 19 str. 5 p.). Policijos pareigūno pareiga, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (Policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d. 2 p).

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad policija, kaip teisėtvarką užtikrinanti institucija, privalo ne tik tirti teisės pažeidimus, tačiau ir užtikrinti bei garan­tuoti visuomenės saugumą nuo gresiančių pavojų. Visuomenės apgynimas ir apsaugojimas nuo pavojų yra tapačiai svarbus bei reikšmingas kaip ir padarytos neteisėtos veikos tyrimas. Ginčo atveju, policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, privalėjo imtis visų teisinių priemonių visuomenės saugumui užtikrinti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A2.6.-4573-919/2013 esančio tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenys, liudytojo A. V. parodymai Kauno apylinkės teisme patvirtina, jog 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 20 min. per radijo ryšį buvo gautas Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimas, jog Sukilėlių pr., Kaune, prie prekybos centro „Topolis“ pilietis vartoja narkotines medžiagas. Buvo nurodyta, kad pilietis automobiliu „Audi A4 Avant“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyks į V. K. pr., Kaune. Automobilio vairuotojo elgesys pareigūnams kėlė įtarimų, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie daromą teisės pažeidimą, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai neteisėtai veikai (Policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d. 2 p.). Pranešimas apie daromą teisės pažeidimą buvo gautas iš Kauno apskrities VPK budėtojo. Buvo pateikta informacija, jog automobilį galimai gali vairuoti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo. Pareigūnai gavę nurodytą informaciją bei užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, šią informaciją tyrė nustatyta tvarka (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. ir 5 p.). Nurodyto pobūdžio informacija, jog automobilį galimai gali vairuoti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo ir tai, kad policijos pareigūnams pareiškėjo elgesys kėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, policijos pareigūnai siekdami užkardyti daromą teisės pažeidimą, pareiškėją buvo pristatė į sveikatos priežiūros įstaigą priverstinai patikrinti apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Policijos pareigūnai šią pareigą atliko nustatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau –Taisyklės), 10 punkte nustatyta tvarka, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad ATPK 270¹ straipsnis numato, kad jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmenys, sulaikyti už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinama, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija), 22 ir 22.4 punktuose įtvirtinta policijos patrulio teisė tikrinti vairuotoją, kai įtariam, kad transporto priemonę važiuojantys asmenys dalyvauja darant teisės pažeidimą. Instrukcijos 47 punkte numatyta, jog policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Instrukcijos 69 punkte numatyta, jog policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama vairuotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ATPK 270 straipsnyje. Be to pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį, padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

Taigi, policijos pareigūnai, gavę informaciją apie daromą teisės pažeidimą, t.y. galimai apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų transporto priemonės vairuotoją, vairuojantį automobilį, turėjo neabejotiną teisinį pagrindą užkirsti kelią galimai daromai neteisėtai veikai, siekdami užtikrinti visuomenės saugumą, t.y. tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusi, pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 9 punktas), taip pat pareigą nušalinti pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo (Instrukcijos 69 p.), paimti vairuotojo pažymėjimą (ATPK 269 str. 4 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. Nr. A2.6.-4573-919/2013 nagrinėjimo metu policijos pareigūno A. V. parodymai patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas pagal pirminio tyrimo rezultatus, kurie bylojo apie pareiškėjo organizme rastų psichiką veikiančių medžiagų faktą (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 b.l. 100-102). Galutinė tyrimo išvada buvo pateikta vėliau, įvertinus 2013 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. T-N92/13(01), kuri patvirtino, jog pareiškėjas buvo vartojęs amfetaminą, metamfetaminą, kanabinoidus, tačiau nepatvirtino pareiškėjo apsvaigimo būsenos (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 b.l. 2). Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A2.6.-4573-919/2013 pažymėjo, jog kaltinimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo pagrįstas tik įtarimais ir prielaidomis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jį surašiusio asmens parodymais, nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų. Teismas tokią išvadą grindė ištyręs papildomus įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu papildomai paklausęs liudytoją J. B. , gydytoją atlikusią pareiškėjo medicininę apžiūrą jo apsvaigimui nustatyti, taip pat apklausęs liudytoją, medicinos ekspertę, V. D. , pateikusią 2013 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. T-N92/13(01) (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 b.l. 100-102). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, 2013 m. spalio 22 nutartyje patvirtino Kauno apylinkės teismo išvadą, jog jokių patikimų objektyvių duomenų pareiškėjo apsvaigimui pagrįsti nepavyko surinkti.

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl įrodymų nepakankamumo, jų trūkumo, teisminio nagrinėjimo metu ištyrus papildomus įrodymus. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negalėjo būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, sprendžiant pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, buvo aiškintini pareiškėjo, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.

Asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažįstama, tik surinkus pakankamai neabejotinų duomenų pagrindžiančių asmens kaltę. Tačiau įrodymų nepakankamumo priežastis negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje prejudiciškai jau yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas ir tai nereiškia, kad institucija ar jos pareigūnai surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) veikė neteisėtai ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie pareigūnų veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas dėl įrodymų stokos, nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimo protokolu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo, suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 259 str., 260 str.). Teismo nuomone, pareiškėjo organizme rastų psichiką veikiančių medžiagų faktas, bei pareiškėjo rizikingas elgesys – pats pripažino vartojęs narkotines medžiagas – „žolę“, buvo pakankamas pagrindas policijos pareigūnams pagrįstai manyti, jog pareiškėjas galėjo būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir pradėti procesą dėl galimai padaryto teisės pažeidimo. Pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio keliamus reikalavimus. Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas, nurodyti asmens duomenys, įvykio vieta, laikas, aplinkybės. Pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio keliamiems reikalavimams ar surašytas asmens turinčio tam įgaliojimus. Procedūrinių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nenustatyta. Pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (ATPK 270 str., Instrukcijos 69 p.), iš pareiškėjo pagrįstai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (ATPK 269 str. 4 d.).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai, prieštaraujantys pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareigūnai, įvertinę tai, kad pareiškėjui buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, tačiau kaip vėliau paaiškėjo surinktų įrodymų neužteko pareiškėjo kaltei pagrįsti. Tokia išvada buvo padaryta ištyrus teisminio proceso metu surinktus papildomus įrodymus. Pareiškėjo narkotinių medžiagų vartojimo faktas, kurio pareiškėjas ir pats neneigė, jo rizikingas elgesys, buvo esminės priežastys, kurios sąlygojo administracinio teisės pažeidimo proceso pradėjimą, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą pareiškėjui.

Įrodymų nepakankamumas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti vertinamas kaip policijos pareigūnų neteisėti veiksmai. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – įrodymais pagrįsta išvada, kuri pagrindžiama įrodymais, ištiriant galimas versijas, įvertinant kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N556-1022/2012). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Įrodymų vertinimas atliekamas vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, tai yra iš esmės subjektyvus vertinimas.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismo priimtas nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu, negali būti vertinamas kaip neabejotinas pagrindas pripažinti, jog policijos pareigūnų veiksmai administracinės bylos iškėlimo stadijoje buvo neteisėti. Byloje nenustatyta pareigūnų neteisėtų, neatidžių ir nerūpestingų veiksmų, pareigūnams surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, nušalinant pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo, nuvežant transporto priemonę, tikrinant pareiškėjo apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, paimant iš jo vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnų veiksmai neprieštaravo pirmiau minėtiems teisės aktams. Todėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvimas pašalina teisinį pagrindą svarstyti pareiškėjo reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylų procese nereglamentuojamas turėtų šiame procese atstovavimo, kelionės išlaidų atlyginimas. Bendros nuostatos dėl teismo išlaidų atlyginimo įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). ABTĮ 44 str. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir patirtų atstovavimo ir transporto išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45 str. 1 d., 2 d.). ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vertinant šių teisės aktų nuostatas, įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių turėtų teismo išlaidų atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas prašo priteisti kaip turtinę žalą bylinėjimosi išlaidas viso 802,24 Eur (2770 Lt), kurias sudaro: 260,65 Eur (900 Lt) - suteiktos teisinės paslaugos konsultuojant pareiškėją ir rengiant procesinius dokumentus Kauno apylinkės teismui; 260,65 Eur (900 Lt) - rengiant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui; 280,93 Eur (970 Lt) - konsultuojant ir rengiant skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti turėtas 85,51 Eur (295, 27 Lt) (28,57 Eur (98,65 Lt) + 28,28 Eur (97,65 Lt) + 14,35 Eur (49,58 Lt) + 14,30 Eur (49,39 Lt)) dydžio kelionės išlaidas į Kauną iš Palangos, kur yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.

Turėtas teisinės pagalbos išlaidas pareiškėjas grindžia Sąskaitomis faktūromis ir Kasos pajamų orderiais (el. b. skundo priedai: Nr. 29, 30, 31). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą matyti, kad šie dokumentai nėra pakankami pagrįsti teisinės pagalbos išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje. Sąskaitose faktūrose nėra nurodyta ir detalizuota, kokios konkrečios teisinės paslaugos ir kokioje byloje buvo suteiktos pareiškėjui. Sąskaitose faktūrose lakoniškai nurodytas paslaugos pavadinimas. Byloje taip nėra duomenų, kad Asociacija – Racionalios ekonomikos labdaros organizacija, turi teisę teikti teisines paslaugas. Taip pat kuro apmokėjimo kvitai nepagrindžia kelionės išlaidų. Pagal Rekomendacijų 3 punktą, kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99. 8.4. punkte numatyta, kad komandiruotės išlaidos - komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, jeigu į komandiruotę buvo važiuojama vieneto transporto priemone, vieneto išsinuomota ar vienetui pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, arba vieneto komandiruoto asmens transporto priemone. Nustatant degalų įsigijimo išlaidas atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių, atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis, t.y. degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas nepateikė duomenų, būtent kokia transporto priemone naudojosi, šios transporto priemonės degalų sunaudojimo 100 kilometrų sąnaudų dydžio, kurie galėtų pagrįsti turėtas kelionės išlaidas. Pareiškėjo pateikti kvitai dėl kuro išlaidų 14,30 Eur (49.39 Lt) ir 14,35 Eur (49.58 Lt) sumoms yra be datų, todėl sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą nebūtų galimybės spręsti apie jų priskirimą kelionės išlaidoms, susijusioms su administracinio teisės pažeidimo bylos procesu.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo turėtas bylinėjimosi ir kelionės išlaidas, susijusias su administracinio teisė pažeidimo bylos nagrinėjimu. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir šioje dalyje dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procese.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.