Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-01-11, apie 15.30 val., prie V. Krėvės pr. 3, Kaune, vairavo automobilį Audi „A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d.

K. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad apsvaigęs nebuvo. Pareigūnai jam nieko neaiškinę nuvežė į priklausomybės centrą tikrinti ar jis yra apsvaigęs ar ne. Medikai nustatė, kad jis buvo neapsvaigęs, tačiau pareigūnai protokole nurodė, kad apsvaigęs. Maždaug prieš tris savaites jis kažką rūkė, tačiau nežino ką. Teigia, kad iš pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, jog jie jau prieš atvykstant turėjo nusistatymą, jis buvo sulaikytas jau namo kieme. Taip pat nurodė, kad buvo radęs piniginę, joje buvo kažkokios medžiagos, kurias jis surūkė, mano, kad tai galėjo būti narkotinės medžiagos. Taip pat suvalgė kažkokių miltelių, tačiau nuo jų nieko nebuvo, nežino ar tai buvo amfetaminas ar metamfetaminas. Prašo priteisti visus turėtus finansinius nuostolius ir bylą nutraukti.

Liudytoja J. B. parodė, kad asmuo yra blaivus, jei jis yra nevartojęs alkoholio. Kai K. S. buvo atvežtas pas juos į centrą, jam buvo atliktas šlapimo tyrimas, kurio galutinė išvada buvo ta, jog šlapime buvo rasta amfetamino, metamfetamino ir kanabinoidų. Tiriamasis apklausoje apie amfetamino ir metamfetamino vartojimą nieko nenurodė ir teigė, kad prieš tris savaites rūkė ”žolę“. Jis neatrodė apsvaigęs ar vangus. Apsvaigimo požymių nebuvo, nes vartotos medžiagos yra stimuliuojančios. Amfetaminas, metamfetaminas bei „žolė“, tai yra stimuliuosiančios medžiagos, žmogus gali būti aktyvus, šnekus. Šlapime buvo rasti ne medžiagų pėdsakai, o likučiai. Kliniškai požymiai priklauso nuo pavartotos medžiagos kiekio, laiko, situacijos, ar žmogus valgęs. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apsvaigęs nebuvo.

Liudytojas A. V. parodė, kad matė, jog vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nei prie jo, nei automobilyje jie narkotinių medžiagų nerado, tačiau jo akys buvo „stiklinės“, nuotaika keitėsi, įtarimų sukėlė jo elgesys, į tą patį klausimą jis atsakinėjo vis kitaip, mėtėsi tarp savo minčių. Kai medikai pateikė pirminę išvadą ir pasakė, kad organizme yra narkotinių medžiagų, jis po tyrimo surašė protokolą. Tai, kad rūkė „žolę“ prie daugiabučio, K. S. sakė tik posėdžio metu. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą ir duotus paaiškinimus posėdžio metu.

Liudytoja V. D. parodė, kad jų kompetencija yra tik nustatyti faktą, ar šlapime rasta narkotinių medžiagų. Amfetaminai organizme išsilaiko 1-3 dienas, tai priklauso nuo vartojimo. Pavartojus kanabinoidų vieną kartą jie išlieka 2-3 paras, vartojant retkarčiais – organizme išlieka 3-4 paras, vartojant kelis kartus per savaitę – išlieka iki 15 parų, vartojant nuolat 2-6 savaitės, išskirtiniais atvejais, galima rasti iki 3 mėnesių. Spręsti, ar žmogus buvo apsvaigęs, yra ne jos kompetencijos klausimas. Dujų chromatografijos metodu buvo patvirtinta, kad K. S. šlapime yra rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties bei amfetamino ir metamfetamino.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), specialisto išvada (b.l. 2), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b.l. 3), tarnybinis pranešimas (b.l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 6), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 7-18), kita bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Apsvaigimo nustatymo taisyklės) 2 punktas). Asmenų apsvaigimo nustatymo tvarka yra reglamentuota Apsvaigimo nustatymo taisyklių IX dalyje. Teismas, įvertinęs šioje Apsvaigimo nustatymo taisyklių dalyje išdėstytas nuostatas, konstatuoja, kad išvada, jog asmuo yra apsvaigęs, gali būti padaryta tik atlikus medicininę apžiūrą, kuri Apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte yra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Byloje esančiu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 30 (b.l. 3) nustatyta, kad K. S. oda, gleivinės yra be pakitimų, jis eina tiesiai, nosies–piršto mėginys be klaidų, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nestebimas, vyzdžiai simetriški, nistagmas nestebimas, orientuotas teisingai, mąstymas nuoseklus, kalba rišli. Šio akto skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad K. S. vartojo amfetaminą, metamfetaminą, kanabinoidus, tačiau nėra jokių duomenų, ar jis nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs. Liudytoja J. B. nurodė, kad K. S. nebuvo apsvaigęs. Liudytoja V. D. parodė, kad spręsti, ar žmogus buvo apsvaigęs, yra ne jos kompetencijos klausimas. Liudytojas A. V. parodė, kad K. S. akys patikrinimo metu buvo „stiklinės“, nuotaika keitėsi, įtarimų sukėlė jo elgesys, į tą patį klausimą jis atsakinėjo vis kitaip, mėtėsi tarp savo minčių, o kai medikai pateikė pirminę išvadą ir pasakė, kad organizme yra narkotinių medžiagų, jis po tyrimo surašė protokolą. Teismas pažymi, kad kaltinimas byloje dėl atsakomybės, esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, negali būti pagrįstas vien administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jį surašiusio pareigūno parodymais, kai šie duomenys yra pagrįsti vien tik įtarimais ir prielaidomis. Apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas turi būti pagrįstas Apsvaigimo nustatymo taisyklių IX dalyje reglamentuota tvarka. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad policijos pareigūnai nesurinko jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog K. S. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, priešingai – byloje esanti medžiaga patvirtina, kad K. S. nors ir buvo vartojęs narkotinių medžiagų, vairuodamas transporto priemonę nuo jų apsvaigęs nebuvo.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. S. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl išlaidų atlyginimo.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad žalos atlyginimo klausimas nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos konstitucinius principus, daro išvadą, jog asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2012). Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), yra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Atsžvelgiant į išdėstytą K. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje K. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjo K. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.