Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-06-04 · Civilinė byla Nr. e2S-482-650/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-04
Bylos Nr.
e2S-482-650/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02156-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
K. K.
Civilinė byla Nr. e2S-482-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02156-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.4.6.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7891-1185/2025, kuria buvo išnagrinėtas ieškovo K. K. ieškinio dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas ieškovo K. K. atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkės R. K. per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti ir ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „T.“, kuriuo ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 4 010,30 Eur su darbo teisniais santykiais susijusią neišmokėtą sumą ir netesybas, skaičiuojamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, tačiau ne daugiau kaip iš 6 mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti netenkino. Atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

3. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu ir pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovas su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės kreipėsi po to, kai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Sprendė, kad ieškinį ieškovas galėjo pareikšti teismui iki 2025 m. sausio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Įvertinęs ieškovo motyvus, kad jo turima profesija lemia tai, kad jis yra mobilus darbuotojas, užsienio pilietis, be to, nesupranta lietuviškai ir nežino Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų. Sprendė, vien tai, kad ieškovas dėl darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojas) nebūna ar retai būna Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad iniciavęs darbo ginčą, jis neturėjo galimybių sekti jo eigą, sužinoti ginčo išnagrinėjimo rezultatą ir per Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą tiesiogiai ar per atstovą realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

5. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. liepos 2 d. įgaliojimu Nr. 24-542 ieškovas, būdamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, įgaliojo Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą atstovauti jį darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis atstovo procesinėmis teisėmis darbo teisinių santykių byloje su UAB „T.“, įgaliojimas sudarytas 3 metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 58 straipsnį įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. Įvertinęs ieškovo atstovės argumentus, kad su ieškovu nebuvo galima laiku susisiekti ir tik gavus jo patvirtinimą ieškinys buvo nedelsiant pateiktas teismui, tačiau, teismo vertinimu, pagal minėtu įgaliojimu suteiktas teises atstovui jokio atskiro ieškovo patvirtinimo dėl ieškinio pateikimo teismui nebuvo reikalinga laukti. Tai, kad ieškovo atstovė minėtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį pamatė tik 2025 m. kovo 20 d. neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, nes nutartis elektroninių ryšių priemonėmis ieškovo atstovei buvo išsiųsta 2025 m. sausio 16 d. ir laikoma įteikta kitą darbo dieną nuo išsiuntimo, t. y. 2025 m. sausio 17 d. Pažymėjo, kad atstovė elgdamasi pasyviai ir nepateikusi duomenų, kad ne nuo jos valios apie priimtą nutartį sužinojo tik 2025 m. kovo 20 d., bei šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

6. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas nenurodė, kad visą minėtą laikotarpį buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kad susisiekimas su juo atstovei buvo apsunkintas, kad jis ryšio priemonėmis jai buvo nepasiekiamas, bei neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors, kaip minėta, pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą, nustatė, kad nėra pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. balandžio 7 d. ieškovui realizuoti savo teisę į teisminę gynybą kliudė kokios nors objektyvios nuo ieškovo valios nepriklausiusios priežastys.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas K. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Apeliantas nurodo, kad atstovė nustatė, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta, laiku parengė ieškinį, tačiau dėl ieškovo mobilumo su juo laiku susisiekta nebuvo. Gavus ieškovo patvirtinimą, ieškinys nedelsiant buvo teikiamas pirmosios instancijos eismui. Pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės ir įrodymai nepaneigia ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kad ieškinį sutrukdė pateikti ieškovo mobilumas, jo komandiruotės ir dėl jų apsunkintos galimybės su juo susisiekti;

7.2. Pažymi, kad nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Ieškovui kylančios pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Nurodo, kad bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria, netenkinus ieškovo prašymo dėl termino ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti atnaujinimo, ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

10. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šis terminas gali būti atnaujinamas teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 231 straipsnio 2 dalis).

11. Pažymėtina, jog šiame straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas, (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (2021 m. gruodžio 8 d. Nr. AC-55-1 „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 55, 2021 m.).

12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti procesinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė šiuos veiksmus atlikti laiku ir tinkamai, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą: DGK sprendimą priėmė 2024 m. gruodžio 13 d., terminas ieškiniui paduoti suėjo 2025 m. sausio 13 d., o ieškinį ieškovas pateikė 2025 m. balandžio 7 d., kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi termino neatnaujino, įvertinęs, kad vien tai, kad ieškovas dėl darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojas) nebūna ar retai būna Lietuvos Respublikoje, kas nesudarė pagrindo spręsti, kad iniciavęs darbo ginčą, jis neturėjo galimybių sekti jo eigą, sužinoti ginčo išnagrinėjimo rezultatą ir per Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą tiesiogiai ar per atstovą realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad ieškovo atstovė minėtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį pamatė tik 2025 m. kovo 20 d., kas teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, nes nutartis elektroninių ryšių priemonėmis ieškovo atstovei buvo išsiųsta 2025 m. sausio 16 d. ir laikoma įteikta kitą darbo dieną nuo išsiuntimo, t. y. 2025 m. sausio 17 d. Todėl, atstovė elgdamasi pasyviai ir nepateikusi duomenų, kad ne nuo jos valios apie priimtą nutartį sužinojo tik 2025 m. kovo 20 d., bei šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

15. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė ir įvertino aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas ieškiniui pareikšti, visumą. Nurodė, kad nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Apeliantui kylančios pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Nurodo, kad bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu, ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo pateikė teismui 2025 m. balandžio 7 d., praleisdamas apie 3 mėnesius įstatyme nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, nesantis Lietuvos Respublikos piliečiu ir nemokantis valstybinės kalbos, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus prieš buvusį darbdavį Lietuvoje. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galėtų spręsti, kad pats ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Įvertintina, kad ieškovas siekia prisiteisti darbo užmokestį, kurio pareikalavimui yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis), kurio ieškovas taip pat nėra praleidęs.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo kaip darbuotojo siekį, kad jo galimai pažeistas darbo teises išnagrinėtų teismas, kylančias pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas), ieškovui taikomų pasekmių ir jo siekiamo tikslo proporcingumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovui pasinaudoti įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujinęs ieškovui termino ieškiniui paduoti, pernelyg formaliai vertino procesinio termino ieškiniui pateikti atnaujinimo aplinkybes, siejamas daugiau su šalies atstovės pasyviais veiksmais, ir neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartį ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti. Kadangi paties ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl panaikinus skundžiamą nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui K. K. praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės pateikti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė