Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ ieškinį atsakovui K. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Metaloidas“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus su alternatyviu reikalavimu dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei UAB „BNB Capital“ Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla, ieškovės nemokumo administratore paskirta A. P.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d. Nemokumo administratorė, perėmusi BUAB „BNB Capital“ dokumentus ir turtą, nustatė, kad UAB „BNB Capital“ iki bankroto bylos iškėlimo pastatuose Stoties g. 5 ir 7, Petrašiūnų k., Pakruojo r. ir pastate bei žemės sklype Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav. UAB „BNB Capital“ vykdė naudotų alyvų regeneracijos ir naftos produktų atliekų surinkimo ir perdirbimo veiklą. Atsakovė iš atliekų turėtojų surinkdavo naudotus tepalus ir naftos produktų atliekas, šias atliekas turimame naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų paruošimo naudoti kaip kurą įrenginyje išfiltruodavo, atskirdavo vandenį, mechanines priemaišas, tokiu būdu perdirbdama į skystąjį kurą. Paruoštas skystasis kuras buvo skirtas parduoti, o po perdirbimo likusios atliekos: naftos šlamas (naftos produktų/vandens separatorių dumblas) ir gamybinės nuotekos turėjo būti perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams. Pastatai Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav., ieškovei buvo išnuomoti 2016 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu, dabartinis pastatų savininkas UAB „Agrochema“. Pastatas Stoties g. 7, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav., ieškovei buvo išnuomotas 2017 m. birželio 7 d. nuomos sutarties pagrindu, dabartinis pastatų ir žemės sklypo savininkas UAB „Agrochema“. Pastatas ir žemės sklypas Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav., ieškovei buvo išnuomotas 2018 m. kovo 19 d. nuomos sutarties pagrindu, dabartinis savininkas UAB „Metaloidas“. UAB „BNB Capital“ pavojingų atliekų tvarkymo veiklą vykdė pagal 2019 m. gegužės 3 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-Š.5-28/2019 (toliau ir – leidimas), išduotą Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4- 3473. Aplinkos apsaugos agentūra 2022 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4E-3325 panaikino leidimo galiojimą. Nemokumo administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais, nustatė, kad UAB „BNB Capital“ pavojingų atliekų tvarkymo veiklą vykdė nesilaikydama turimo leidimo sąlygų, pastate Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav. laikė 1 348,2 m³ arba 1 213,38 t naftos produktų atliekų, kai leidime didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra iki 803 t; pastate ir žemės sklype Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav. laikė 261 m³ naftos produktų, nors ten laikyti naftos produktų leidimo neturėjo. Be to, UAB „BNB Capital“ netvarkė atliekų tvarkymo ir atliekų susidarymo apskaitos Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Nemokumo administratorė 2023 m. lapkričio 28 d. atliko BUAB „BNB Capital“ turimų pavojingų atliekų inventorizaciją ir nustatė, kad UAB „BNB Capital“ veiklavietėje Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. yra likę: 2 vnt. 400 m³ talpos su naftos produktais; 9 vnt. 50 m³ talpos su naftos produktų atliekomis; 2 vnt. 25 m³ talpos su naftos atliekomis; 208 vnt. 1 m³ talpos su naftos produktais; 227 vnt. 0,2 m³ talpos su naftos produktais; 62 m³ naftos produktų priėmimo rezervuaras; 9 vnt. 0,06 m³ geltonos talpos su naftos produktais; iš viso 1 576,94 m³ arba 1 419,246 t pavojingų naftos produktų atliekų; 300 m³ naftuoto vandens, 42 vnt. metalinių talpų su tepaluotais skudurais; 200 m³ naftos produktais užteršto vandens gamybos patalpoje. UAB „BNB Capital“ veiklavietėje Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., yra likę: 50 m³ talpa su naftos produktų atliekomis; 2 vnt. 25 m³ talpos su naftos produktų atliekomis; 201 vnt. 1m³ talpos su naftos produktais; iš viso 301 m³ arba 270,9 t pavojingų naftos produktų atliekų.

Atsakovui K. B. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. balandžio 25 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino atsiliepimams į ieškinį pateikti, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „BNB Capital“, nemokumo administratore paskyrė A. P.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ieškovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. ėjo atsakovas K. B.. Bendrovės veikla apėmė rafinuotų naftos produktų gamybą. Veikla buvo vykdoma nuomos sutarčių pagrindu valdomame turte Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav. (2016 m. gegužės 30 d. nuomos sutartis, turto savininkas – UAB „Agrochema“ (žr. nekilnojamojo turto registro išrašą, Priedas Nr. 3); Stoties g. 7, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav. (2017 m. birželio 7 d. nuomos sutartis, turto savininkas – UAB „Agrochema“), Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav. (2018 m. kovo 19 d. nuomos sutartis, turto savininkas – UAB „Metaloidas“). UAB „BNB Capital“ vykdomos veikos (gamybos) procese atsiradusias pavojingas atliekas privalėjo sutvarkyti. 2019 m. gegužės 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (30.1)-A4-3473 bendrovei buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-Š.5-28/2019, 2022 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4E-3325 panaikintas dėl nustatytų pažeidimų: UAB „BNB Capital“ viršijo leidime nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį; vykdė veiklą turte, kuriame vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklą leidimas nebuvo išduotas; netvarkė atliekų tvarkymo ir atliekų susidarymo apskaitos Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Iš nemokumo administratorės 2023 m. lapkričio 28 d. sudaryto ir pateikto inventorizacijos aprašo matyti, kad UAB „BNB Capital“ veiklavietėje, adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. yra likę: 2 vnt. 400 m³ talpos su naftos produktais; 9 vnt. 50 m³ talpos su naftos produktų atliekomis; 2 vnt. 25 m³ talpos su naftos atliekomis; 208 vnt. 1 m³ talpos su naftos produktais; 227 vnt. 0,2 m³ talpos su naftos produktais; 62 m³ naftos produktų priėmimo rezervuaras; 9 vnt. 0,06 m³ geltonos talpos su naftos produktais (iš viso 1 576,94 m³ arba 1 419,246 t pavojingų naftos produktų atliekų); 300 m³ naftuoto vandens, 42 vnt. metalinių talpų su tepaluotais skudurais; 200 m³ naftos produktais užteršto vandens gamybos patalpoje. UAB „BNB Capital“ veiklavietėje, adresu Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., yra likę: 50 m³ talpa su naftos produktų atliekomis; 2 vnt. 25 m³ talpos su naftos produktų atliekomis; 201 vnt. 1m³ talpos su naftos produktais (iš viso 301 m³ arba 270,9 t pavojingų naftos produktų atliekų).

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-899/2023, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 8 d., pripažintas kaltu pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas) ir BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Nuosprendžiu konstatuota, kad kaltinamasis (atsakovas K. B.) savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jam yra pareikšti kaltinimai, visiškai pripažino, kaltės neneigė. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolai, kratos protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados (tiek aplinkosaugos, tiek finansų srities) ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė visas jam inkriminuojamas veikas. Būtent, K. B., būdamas UAB „BNB Capital“ direktoriumi, organizuodamas bendrovės darbą ir duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, netinkamai laikė ir sandėliavo pavojingas naftos produktų atliekas, dėl ko galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, tokiais savo veiksmais K. B. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, todėl veikė tyčia.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atliekų sutvarkymui UAB „BNB Capital“ turėjo AB Šiaulių banko 2018 m. sausio 4 d. suteiktą mokėjimo garantiją Nr. G-00-SB-365723 3 000,00 Eur sumai. Ši garantija, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 21 d. pareikalavus, buvo išmokėta ir panaudota 2023 m. sausio 19 d. iš Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., išvežant sutvarkyti 33 talpas – 13,443 tonas atliekų galutiniam sutvarkymui.

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.

Prevencinis ieškinys yra galimas ne tik tada, kai atsakovo veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, bet žala dar neatsirado (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir tada, kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (CK 6.255 straipsnio 2 dalis). Kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tokiais atvejais tęstinis, pasikartojantis žalos darymas ar tokiai žalai atsirasti keliantys grėsmę tikėtini atsakovo veiksmai yra pagrindas teikti prevencinį ieškinį.

Kaip nurodyta, ieškovė vienu iš alternatyvių reikalavimų prašo įpareigoti atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti UAB „BNB Capital“ veiklavietėje, Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. bei veiklavietėje, Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., sukauptas pavojingas naftos produktų atliekas ir sandėliuojamą naftos produktais užterštą vandenį, perduodant šias atliekas teisės aktų reikalaujamus leidimus turintiems atliekų tvarkytojams bei sutvarkyti patalpas ir teritoriją, Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. ir Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav.

Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neturi teisės byloje disponuoti ginčo dalyku, dėl to negali reikšti reikalavimo ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina tik ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir kartu su ieškiniu pateikė nurodomas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad UAB „BNB Capital“ veiklavietėje, adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. yra likę 1 419,246 t pavojingų naftos produktų atliekų įvairiose talpose; 500 m³ naftos produktais užteršto vandens; 42 vnt. metalinių talpų su tepaluotais skudurais; UAB „BNB Capital“ veiklavietėje, adresu Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., yra likę 270,9 t pavojingų naftos produktų atliekų įvairiose talpose; BUAB „BNB Capital“ iki bankroto bylos iškėlimo sukauptų pavojingų atliekų sutvarkymui yra reikalinga preliminariai 1 507 109,60 Eur suma; BUAB „BNB Capital“ neturi pakankamai turto (iš turto pardavimo geriausiu atveju galima gauti iki 6 301,00 Eur) ir piniginių lėšų (piniginės lėšos sudaro 4 408,00 Eur), kad galėtų sutvarkyti sukauptas atliekas; susidariusi situacija yra sąlygota išimtinai buvusio UAB „BNB Capital“ vadovo K. B. neteisėtų veiksmų; situacija dėl pavojingų atliekų laikymo su kiekviena diena blogėja; buvęs vadovas atsakovas K. B. privalo prisiimti atsakomybę dėl likusių nesutvarkytų pavojingų atliekų sutvarkymo.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis JANĮ 56 straipsnio 1 dalimi juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Taigi, atsakovas K. B., UAB „BNB Capital“ vadovu buvęs nuo 2015 m. lapkričio 12 d., teismui 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „BNB Capital“, ir šiai nutarčiai įsiteisėjus 2022 m. gegužės 12 d., neteko savo įgaliojimų, atitinkamai ir pareigos tvarkyti įmonės veiklavietėse sukauptas atliekas. Vadovaujantis JANĮ 56 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktu, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Vadovaujantis JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos priskiriamos bankroto proceso išlaidoms. Vadovaujantis JANĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, prie šio prašymo be kita ko pridedama ir institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo.

Įvertinus tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą K. B. sutvarkyti UAB „BNB Capital“ veiklavietėje, adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. bei veiklavietėje, adresu Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., sukauptas pavojingas naftos produktų atliekas ir sandėliuojamą naftos produktais užterštą vandenį, perduodant šias atliekas teisės aktų reikalaujamus leidimus turintiems atliekų tvarkytojams bei sutvarkyti patalpas ir teritoriją, adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. ir adresu Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav. negali būti tenkinamas. Ginčo situacijoje, atsakovui netekus įgaliojimų, susijusių su vadovavimu juridinio asmens veiklai, kas apima ir sukauptų atliekų tvarkymo organizavimą, aktualus atsakovo civilinės atsakomybės, atlikus neteisėtus veiksmus, taikymo klausimas.

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d, įsakymu Nr. 217, IX skyriaus 70 punkte numatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė, kai ji privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano priemonių įgyvendinimo pradžios turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos apie veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo pradžią. Apie veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo pabaigą atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi pranešti ne vėliau kaip po 3 darbo dienų nuo veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo pabaigos. Gavęs informaciją apie veiklos nutraukimo priemonių, įgyvendinimo pabaigą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos patikrina, ar tinkamai įgyvendintos suderintame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės, ir surašo patikrinimo aktą, jo išspausdintą kopiją ar elektroninio dokumento išrašą ar nuorašą persiunčia Agentūrai.

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių̨, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija), 71 punkte numatyta, kad veiklos vykdytojas privalo nedelsdamas pranešti apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai (kurą deginančių įrenginių atveju – išmetamų teršalų ribinių verčių laikymuisi); apie bet kokius planuojamus atliekų tvarkymo įrenginyje vykdomos atliekų apdorojimo (naudojimo ar šalinimo, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) veiklos pakeitimus. Pranešime veiklos vykdytojas pateikia informaciją remdamasis poveikio aplinkai vertinimo dokumentais arba informacija atrankai, jei tokios procedūros atliktos, arba išsamią informaciją apie planuojamus pakeitimus ir jų poveikį aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (ginčo atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.) 20 punkte buvo numatyta, kad įmonė tikslina garantijos sumą ne rečiau kaip kas 2 metai Agentūrai pateikdama atnaujintą suderintame Plane nurodytų priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą ir bent 2 atliekų tvarkytojų komercinius pasiūlymus arba viešai atliekų tvarkytojų pateiktą informaciją (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.) garantijos sumai pagrįsti. Nurodyto aprašo 21 punkte buvo numatyta, kad garantija turi būti suteikta Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje įmonė vykdo veiklą naudai. Garantijoje turi būti numatyta, kad bankas ar draudimo bendrovė, gavę raštišką Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento, kurio kontroliuojamoje teritorijoje įmonė vykdo veiklą reikalavimą ir aprašo 29 punkte nurodytus dokumentus, įsipareigoja aprašo 28 punkte nurodytu atveju (-ais), Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje įmonė vykdo veiklą sumokėti Garantijoje nurodytą sumą Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti. Nurodyto aprašo 24 punkte taip pat buvo numatyta, kad už suderintame plane numatytų priemonių įgyvendinimą yra atsakingas įmonės vadovas.

Atsakovas K. B. atliko neteisėtus veiksmus: pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su vykdyta veikla, gaminamos produkcijos eigoje gaunamų šalutinių produktų (atliekų) laikymu ir sutvarkymu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 2 dalį; 19¹ straipsnio 2 dalį; Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d, įsakymu Nr. 217, IX skyriaus 70 punktą; Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija), 71 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.) 20, 21 ir 24 punktus). Neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-899/2023 konstatuotos aplinkybės, kurios laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pavojingos atliekos yra nesutvarkytos ir dėl jų pavojingo poveikio aplinkai jas neišvengiamai būtina sutvarkyti, dėl to teismas, įvertindamas būsimą žalą (sutvarkymo išlaidas) remiantis realia jos atsiradimo tikimybe pagal ieškovės pateiktą atliekų sutvarkymo sąmatą (UAB „Ekovalis“ 2024 m. vasario 1 d. Preliminarus komercinis pasiūlymas), sprendžia, kad 1 507 109,60 Eur žalos dydis yra įrodytas (CK 6.249 straipsnis).

Atsakovui procesiniai dokumentai byloje įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl žalos dydžio prieštaravimų neišreiškė. Bankrutuojanti bendrovė neturi lėšų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukauptoms atliekoms sutvarkyti, todėl šią žalą turi atlyginti neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo – atsakovas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas K. B., būdamas UAB „BNB Capital“ vadovu, būtų vykdęs tesiės aktuose jam nustatytas pareigas, įmonės veiklavietėse nebūtų sukauptas toks didelis pavojingų atliekų kiekis, be to, įmonė turėtų pakankamo dydžio banko garantiją, kuri užtikrintų įmonėje sukauptų atliekų sutvarkymui reikalingas lėšas, dėl to sukauptos atliekos galėtų būti sutvarkytos, o žalos išvengta. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 507 109,60 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 12 278,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 31,72 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atmesti alternatyvų reikalavimą įpareigoti atsakovą K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sutvarkyti uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ veiklavietėje, adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. bei veiklavietėje, adresu Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., sukauptas pavojingas naftos produktų atliekas ir sandėliuojamą naftos produktais užterštą vandenį, perduodant šias atliekas teisės aktų reikalaujamus leidimus turintiems atliekų tvarkytojams bei sutvarkyti patalpas ir teritoriją, adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų k., Pakruojo r. ir adresu Dolomito g. 4, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BNB Capital“, juridinio asmens kodas 302793916, iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 507 109,60 Eur (vieno milijono penkių šimtų septynių tūkstančių vieno šimto devynių eurų ir šešiasdešimties centų) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 278,00 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro ir septyniasdešimt dviejų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.