Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 24 d. paduotu ieškovų UAB „Argentina“ ir L&M International Trading Ltd kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Argentina“ ir L&M International Trading Ltd ieškinį atsakovui Ž. B. dėl žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį priteisti ieškovei UAB „Argentina“ 24,53 Eur procesines palūkanas; ieškovui L&M International Trading Ltd 51,02 Eur procesines palūkanas; ieškovei UAB „Argentina“ 3702,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui L&M International Trading Ltd 1989 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atrankos kolegija 2025 m. kovo 13 d. nutartimi DOK-825 atsisakė priimti ieškovų pirmą kartą 2025 m. vasario 28 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovų paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotame kasaciniame skunde keliami tie patys teisės klausimai, kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį jau buvo atsisakyta priimti (dėl to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nemokumo administratoriaus imperatyvią pareigą nedelsiant vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kai bankrutuojanti įmonė bent iš dalies tą gali padaryti iš turimų lėšų; teismai nepagrįstai pripažino nemokumo administratoriaus diskrecijos teisę, kada ir kokias bankroto proceso administravimo išlaidas apmokėti, ir taip teismai pažeidė CK 6.930¹ straipsnį ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat CPK 18 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teismų sprendimų privalomumo principą, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą; be to, teismai nepagrįstai nepriėmė ieškovų teiktų rašytinių įrodymų). Antrą kartą paduoto kasacinio skundo turinys yra pertvarkytas, kai kurie argumentai suformuluoti iš naujo, o kai kurie argumentai yra visiškai identiški pirmą kartą paduotam kasaciniam skundui. Antrą kartą paduoto kasacinio skundo esmė išliko nepakitusi lyginant su pirmą kartą paduoto kasacinio skundo argumentais, nes abiejuose skunduose sutampa keliami teisės klausimai.

Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija 2025 m. kovo 13 d. nutartimi DOK-825 nutarė grąžinti 2025 m. vasario 28 d. sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį, todėl iš naujo žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.