Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1583-392/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2S-1583-392/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00793-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
I. Ž., A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1583-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00793-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovui V. B. dėl bendravimo tvarkos panaikinimo, teisės matytis su vaiku apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu numatytą atsakovo V. B. bendravimo su dukra I. B. tvarką, uždraudžiant atsakovui matytis su dukra; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti atsakovui bendrauti su dukra I. B.. Nurodo, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai šiuo konkrečiu reikalauja, jog būtų užtikrintas nepilnametės I. B. psichinės sveikatos stabilumas, jos emocinės būsenos pastovumas, sumažinta vaiko nuolat patiriama įtampa dėl būtinumo bendrauti su „dėde“ (taip vaikas vadina atsakovą). Vaiko psichiatras bei psichologas taip pat rekomenduoja stabdyti I. B. bendravimą su atsakovu. Kadangi svarbiausia yra mažametės I. B. psichinė sveikata, ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą atsakovui bendrauti su dukra iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Netaikius prašomų priemonių, akivaizdžiai bus pažeisti geriausi mergaitės interesai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai. Nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai vertinant pateiktus tikėtinus įrodymus, turi būti nustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad nepilnametei I. B. bendraujant su tėvu pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kyla pavojus vaiko sveikatai, gyvybei, kitaip daroma žala vaiko teisėtiems interesams ir lūkesčiams ar kad atsakovo aplinka yra nesaugi vaikui. Pažymėjo, kad ieškovų pagrindinis reikalavimas yra uždrausti atsakovui matytis su dukra, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – bendrauti su dukra. Tokiu būdu, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išeina už ieškinio ribų ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – visiškai, absoliučiai, besąlygiškai apriboti atsakovo teises dukros atžvilgiu, tai yra ne tik, kad matytis, bet ir bet kokiais būdais bendrauti su dukra, tuo panaikinant teismo nustatyta bendravimo tvarką. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teikdami prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo, ieškovai teismui nepateikė jokių objektyvių, įtikinamų, pagrįstų įrodymų, faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai, neabejotinai konstatuoti, kad, netenkinus ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai, o be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo turiniu yra didesnis atsakovo asmeninių neturtinių teisių ir pareigų apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nei pagrindiniu ieškovų ieškinio keliamų reikalavimu. Atsakovas teigia, kad dukra yra nuteikta prieš jį, globėjai kerštauja, nes pusę metų su dukra gražiai bendravo. Su dukra per metus laiko beveik nebendravo, o pateikta medžiaga yra dviejų metų senumo. Nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes nėra įrodymų, kad bendravimas kenkia vaikui.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, kad šioje ginčo stadijoje svarbu tai, jog dėl konfliktiškų tėvo ir vaiko globėjų santykių yra daroma žala nepilnamečio vaiko psichinei ir sveikatos būklei. Tarnyba palaiko ieškovų poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir mano, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus nepilnametės I. B. tėvui V. B. laikinai bendrauti su nepilnamete dukra, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atitiks vaiko poreikį ir užtikrins saugumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui V. B. bendrauti su nepilnamete dukra I. B. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6141-1198/2023 priėmimo dienos. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.

6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu nepilnametė I. B. buvo atskirta nuo motinos, atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia, mergaitės laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovais, vaikui iš tėvų priteistas išlaikymas bei išspręsti kiti klausimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovai yra paskirti nepilnametės I. B. globėjais. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu atsakovui neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu ir nustatyta konkreti jo bendravimo su dukra I. B. tvarka.

Šalies argumentai

7. Ieškovai nurodo, kad teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu numatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka daro nepataisomą žalą nepilnametei, atsakovas yra ūmaus būdo, dažnai kalba pakeltu balsu, toks elgesys baugina vaiką, atsakovas teisę matytis su vaiku įgyvendina taip, kaip jam yra patogu, nesikonsultuodamas su psichologu ir pan. Atsakovas gąsdina vaiką, jog bus teismas, kad jis pasiims mergaitę gyventi pas save ir pan. – toks atsakovo elgesys neigiamai paveikė vaiką, nes po susitikimų su tėvu vaikas kardinaliai pasikeičia. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) centrą, kurio darbuotojai pastebėjo, jog dar prieš susitikimus su atsakovu mergaitė būna emociškai prislėgta ir nenori vykti pasimatyti su tėvu, po susitikimų vaikas pakeičia elgesį, ji būna pikta, kandžiojasi, atsikalbinėja; po pasimatymų suprastėja vaiko miegas, mergaitė pradeda šlapintis į lovą ir pan., kartais net darželio specialistai po vaiko susitikimo su tėvu neranda bendros kalbos su mergaite. (duomenys neskelbtini) centro specialistai šiuo metu rekomenduoja stabdyti vaiko ir atsakovo bendravimą, nes toks veikimo būdas geriausiai atitiks I. B. interesus.

Žemesnės instancijos teismas

8. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojos aprašyme nurodyta, jog I. B. taikant reabilitacinį gydymą, 2022 m. lapkričio 28 d.-gruodžio 17 d., fiksuotas raidos pablogėjimas, psichologo konsultacijų metu pastebėta, kad mergaitei susitikimas su biologiniu tėvu kelia nemalonias emocijas, stresą, nerimą; 2023 m. kovo 2 d. konsultacijos metu išliekant skundams dėl mergaitės elgesio ir epizodinių pablogėjimų, rekomenduota nuotoliniai susitikimai su tėvu, tokiu būdu mažinant reikalingų intervencijų, stacionarinio ar psichotropinio gydymo poreikį. (duomenys neskelbtini) pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio mėn. rašte pažymima, kad mergaitė atvirai išsako tiesioginį nenorą bendrauti su tėvu, pagal savo gebėjimus pabrėžia stiprius kūno pokyčius, sukeltus nemalonių emocijų; siūloma stabdyti I. B. ir jos biologinio tėvo susitikimus dėl vaiko prigimtinių saugaus prisirišimo, nuspėjamumo, meilės, identiteto poreikių patenkinimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad konfliktiškų tėvo ir vaiko globėjų santykių yra daroma žala nepilnamečio vaiko psichinei ir sveikatos būklei, todėl uždraudus atsakovui laikinai bendrauti su nepilnamete dukra, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.

9. Teismas, nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo ir tik preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei susipažinęs su jas pagrindžiančiais ieškinio priedais, padarė išvadą, kad šioje civilinio proceso stadijoje ieškovai pateikė pakankamai faktinių duomenų, kurie šiuo metu leidžia pagrįstai teigti, jog mažametei I. B. bendraujant su atsakovu (tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu) galimai yra pažeidžiama vaiko emocinė būklė ir psichologinė sveikata, o pati mažametė atvirai išsako tiesioginį nenorą bendrauti su tėvu, pagal savo gebėjimus pabrėžia stiprius kūno pokyčius, sukeltus nemalonių emocijų. Todėl teismo vertinimu, siekiant užtikrinti, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo nebūtų pažeidžiami jos asmeniniai neturtiniai interesai ir mažametė nepatirtų žalingo poveikio, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai uždraudžiant atsakovui bendrauti su dukra.

10. Teismas vertindamas atsiliepimo argumentą, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo turiniu yra didesnis atsakovo asmeninių neturtinių teisių ir pareigų apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nei pagrindiniu ieškovų ieškinio keliamų reikalavimu, sprendė, kad nėra pagrindo pritarti tokiai pozicijai, kadangi, kaip matyti iš ieškinio turinio, tiek pagrindiniu ieškinio reikalavimu, tiek prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai iš esmės siekia uždraudimo atsakovui bendrauti su dukra, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta mažametės ir atsakovo bendravimo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

11.1. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai vertinant pateiktus tikėtinus įrodymus, turi būti nustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad nepilnametei dukrai bendraujant su tėvu pagal teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu nustatytą tvarką, kyla pavojus vaiko sveikatai, gyvybei, kitaip daroma žala vaiko teisėtiems interesams ir lūkesčiams, arba atsakovo aplinka yra nesaugi vaikui.

11.2. Apelianto įsitikinimu, globėjai nuteikinėja nepilnametį asmenį (vaiką) prieš jo biologinį tėvą; po susitikimų tėvo perduotos dovanos yra atimamos, vaikui neleidžiama naudotis būtent tėvo perduotomis dovanomis. Vaikas susitikimų metu skundžiasi, kad globėjai neleidžia naudotis tėvo pirktais daiktais. Pažymėjo, kad visuose susitikimuose su vaiku dalyvauja vaikų psichologė ir tuo metu dirbanti (duomenys neskelbtini) centro koordinatorė. Susitikimai nebuvo nutraukiami, nebuvo gauta pastabų dėl galimai netinkamo tėvo bendravimo su vaiku. Nors teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. sausio 10 d., tačiau gyvai su dukra atsakovas bendravo iki 10 kartų, paskutinį kartą – 2023 m. sausio 28 d. Visi susitikimai įvykdavo tik po atsakovo skundų dėl nuolat nukeliamų susitikimų. Nors ieškovai nurodo, kad tėvui ir dukrai susitikimų metu nepavyko sukurti artimų santykių, dukra neturi prieraišumo prie tėvo, tačiau nuolat, nepertraukiamai, periodiškai nebendraujant su vaiku, neįmanoma sukurti artimus santykius, o jam nuolat sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku.

11.3. Apeliantas nurodo, kad ieškovai teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nepateikė jokių objektyvių, įtikinamų, pagrįstų įrodymų, faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai, neabejotinai konstatuoti, jog netenkinus ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai. Be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo turiniu yra didesnis atsakovo asmeninių neturtinių teisių ir pareigų apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nei pagrindiniu ieškovų ieškinio keliamų reikalavimu. Apelianto nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai.

Atsiliepimas

12. Ieškovai atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nenukrypo nuo šiais klausimais formuojamos teisminės praktikos, ir išskirtinai atsižvelgė į I. B. teises bei teisėtus interesus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

12.2. Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tikslu užtikrinti normalią vaiko psichologinę ir emocinę būklę. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Skirtingai nei akcentuojama atskirajame skunde, ieškovai pateikė užtektinai objektyvių duomenų, rodančių, jog vaiko ir tėvo kontaktų palaikymas tik traumuoja vaiką ir bendravimą šiuo metu reikia stabdyti. Be to iš šių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog neuždraudus atsakovui bendrauti su dukra, stipriai nukentės pastarosios psichinė, emocinė sveikata.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovai nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimas suformuluotas plačiau nei pagrindinis reikalavimas. Atskirajame skunde plačiai pasisakoma apie tariamus ieškovų trukdymus atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau pažymėjo, kad tai yra aplinkybės, kurios analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje. Be to, visi šie atsakovo argumentai nėra patvirtinti jokiais duomenimis ir iš esmės yra atsakovo išgalvoti. Globėjai negalėjo trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku, nes fiziškai susitikimuose nedalyvaudavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu nepilnametė I. B. buvo atskirta nuo motinos, atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia, mergaitės laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovais, vaikui iš tėvų priteistas išlaikymas bei išspręsti kiti klausimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovai yra paskirti nepilnametės I. B. globėjais. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu atsakovui neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu ir nustatyta konkreti jo bendravimo su dukra I. B. tvarka.

16. Ieškovai, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kartu su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos panaikinimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti atsakovui bendrauti su dukra. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino, padaręs išvadą, jog šioje civilinio proceso stadijoje ieškovai pateikė pakankamai faktinių duomenų, kurie šiuo metu leidžia pagrįstai teigti, jog mažametei I. B. bendraujant su atsakovu (tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu) galimai yra pažeidžiama vaiko emocinė būklė ir psichologinė sveikata, o pati mažametė atvirai išsako tiesioginį nenorą bendrauti su tėvu, pagal savo gebėjimus pabrėžia stiprius kūno pokyčius, sukeltus nemalonių emocijų.

17. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovai teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nepateikė jokių objektyvių, įtikinamų, pagrįstų įrodymų, faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai, neabejotinai konstatuoti, jog netenkinus ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos.

19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Tai reiškia, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).

20. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka turi būti nutraukta, nes daro nepataisomą žalą vaikui. Pasak ieškovų, atsakovas yra ūmaus būdo, dažnai kalba pakeltu balsu, toks elgesys baugina vaiką, be to, atsakovas gąsdina vaiką, jog bus teismas, kad jis pasiims mergaitę gyventi pas save ir pan. – toks atsakovo elgesys neigiamai paveikė vaiką, nes po susitikimų su tėvu vaikas kardinaliai pasikeičia. Ieškovų kartu su ieškiniu pateiktame (duomenys neskelbtini) centro rašte nurodyta, jog pastebėta, kad po susitikimų su biologiniu tėvu mergaitės elgesys radikaliai pasikeičia, ji būna pikta, kandžiojasi, prieštarauja, atsikalbinėja, į susitikimus vyksta labai nenoriai, prieš susitikimus būna emociškai prislėgta, o po – suirzusi. (duomenys neskelbtini) pagalbos tarnybos psichologė I. Z. 2022 m. spalio 6 d. rašte nurodė, kad mergaitė niekada nėra pareiškusi noro susitikti su biologiniu tėčiu, o po susitikimų dažnai stebimas padidėjęs jautrumas, sustiprėjęs nesaugumo ir nerimo jausmai. (duomenys neskelbtini) pagalbos tarnyba 2023 m. balandžio rašte siūlė sustabdyti I. B. ir jos biologinio tėvo susitikimus dėl vaiko prigimtinių saugaus prisirišimo, nuspėjamumo, meilės, identiteto poreikių patenkinimo. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojos aprašyme nurodyta, jog I. B. taikant reabilitacinį gydymą, 2022 m. lapkričio 28 d. - gruodžio 17 d., fiksuotas raidos pablogėjimas, psichologo konsultacijų metu pastebėta, kad mergaitei susitikimas su biologiniu tėvu kelia nemalonias emocijas, stresą, nerimą; 2023 m. kovo 2 d. konsultacijos metu išliekant skundams dėl mergaitės elgesio ir epizodinių pablogėjimų, rekomenduoti nuotoliniai susitikimai su tėvu, tokiu būdu mažinant reikalingų intervencijų, stacionarinio ar psichotropinio gydymo poreikį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat nurodyta, kad dėl konfliktiškų tėvo ir vaiko globėjų santykių yra daroma žala nepilnamečio vaiko psichinei ir sveikatos būklei, todėl uždraudus atsakovui laikinai bendrauti su nepilnamete dukra, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje ieškovai pateikė pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog mažametei I. B. bendraujant su atsakovu galimai yra pažeidžiama vaiko emocinė būklė ir psichologinė sveikata. Apeliantas jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog siekiant užtikrinti, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo nebūtų pažeidžiami mažametės asmeniniai neturtiniai interesai ir mažametė nepatirtų žalingo poveikio, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai uždraudžiant atsakovui bendrauti su dukra.

22. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius