Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Ilonai Prokofjevai, civilinėje byloje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą (pareiškimą) dėl termino atnaujinimo, kurioje suinteresuotais asmenimis yra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. yra nemoki, todėl jis 2017-09-05, teismui pateikė naują civilinį ieškinį. Nurodo, kad T. S. jam melavo, kad ji jam skolą grąžins viena.

Apie teismo posėdį, numatytą 2018-02-27, J. V., T. S. ir K. A. informuoti tinkamai. T. S. ir K. A. prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Teismas nusprendė bylą nagrinėti pareiškėjui J. V. ir suinteresuotiems asmenims T. S. ir K. A. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012-09-28, Visagino miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-304-664/2012, buvo išduoti 2 (du) vykdomieji raštai. Išieškotojas J. V., skolininkai K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vykdomuosiuose raštuose nurodyta, kad 2012-09-27, kad Visagino miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams K. A. (L.) ir T. S. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovų K. A. (buvusi pavardė L.) ir T. S. solidariai J. V. naudai 2200,00 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų 00 ct) paskolą, 40,48 Lt (keturiasdešimt litų 48 ct) delspinigių, 330,00 Lt (tris šimtus trisdešimt litų 00 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d., 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2570,48 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo K. A. 38,57 Lt (trisdešimt aštuonis litus 57 ct) žyminio mokesčio J. V. naudai (b. l. 3; 4).

Nors vykdomuosiuose raštuose ir nurodyta, kad jie išduoti civilinėje byloje Nr. 2-304-644/2012, tačiau susipažinus su Lietuvos Teismų informacine sistema LITEKO (toliau LITEKO), matyti, kad jie išduoti civilinėje byloje Nr. 2-304-664-2012. Todėl yra aišku, kad juos išduodant, Visagino miesto apylinkės teisme, buvo suklysta rašant teisėjos indekso numerį, jį nurodant 644, o ne 664.

Tai įvertinęs teismas pažymi, kad minimi vykdomieji raštai buvo išduoti civilinėje byloje Nr. 2-304-6642012, o ne civilinėje byloje Nr. 2-304-644/2012.

CPK 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo (Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13). Įsigaliojo 2011-10-01).

Susipažinus su LITEKO duomenimis, matyti, kad 2012-03-27, teismo sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-304-664/2012, įsiteisėjo 2012-09-21, nes 2012-09-21, Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1394-431/2012, buvo palikta nepakeista 2012-04-23, Visagino miesto apylinkės teismo nutartis, kuria J. V. buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

2012-09-26, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-304-664/2012, buvo nutarta pareiškėjo J. V., prašymą dėl 2012-04-19, apeliacinio skundo pateikto civilinėje byloje Nr. 2-304-664/2012, dėl 2012-03-27 priimto sprendimo už akių, atsiėmimo, tenkinti ir apeliacinį procesą nutraukti.

Šios aplinkybės įrodo, kad vykdomuosius raštus, išduotus civilinėje byloje Nr. 2-304-664/2012, J. V. turėjo teisę pateikti vykdymui iki 2017-09-21.

Nors J. V. teismui ir nepateikė tiesioginių įrodymų, kad jis kreipėsi su minimais vykdomaisiais raštais į antstolių kontorą, norėdamas pateikti juos vykdymui, ir kad antstolio kontoroje juos buvo atsisakyta priimti, nes praleistas jų pateikimo vykdymui terminas, tačiau teismo vertinimu, jie nėra būtini.

J. V. prašymas dėl minimo termino atnaujinimo teisme užregistruotas 2017-09-29.

Ši aplinkybė įrodo, kad terminas dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdymui yra praleistas 8 (aštuoniomis) dienomis. Taip, kaip ir nurodo išieškotojas J. V..

Todėl jau po 2017-09-21, J. V. šių vykdomųjų raštų nebegalėjo pateikti vykdymui, ir tai supratęs kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo.

CPK 608 straipsnis numato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

J. V. nurodo, kad jis įstatymo nustatytą terminą praleido t. y. išduotų vykdomųjų dokumentų nepateikė vykdyti todėl, jog tikėjo, kad tiek T. S. ir tiek K. A. geranoriškai įvykdys 2012-03-27, civilinėje byloje Nr. 2-304-664/2012, priimtą teismo sprendimą už akių.

Teismo manymu, tokios J. V. nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

Susipažinus su LITEKO sistemos duomenimis, matyti, kad J. V. yra daug iniciavęs teismo procesų teismuose, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymo nuostatos jam yra pakankamai gerai žinomos ir suprantamos, todėl jis tikrai žinojo, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdymui terminas yra penkeri metai. Tai žinodamas ir būdamas atsakingu savo pažeistų teisių gynėju, jis turėjo rūpintis minėto teismo sprendimo įvykdymu, tačiau svarbių priežasčių pateisinančių jo tokį neveikimą, teismui nenurodė, o jo nurodytas priežastis, teismas nepripažįsta svarbiomis.

Tai, kad jis laukė ir tikėjosi, kad skolininkė arba skolininkai geranoriškai įvykdys teismo sprendimą, ir dėl to nesikreipė į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, jo procesinio neaktyvumo nepateisina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Pažymėtina tai, kad įstatymų nustatytas terminas, tai nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti, realizuoti savo pažeistas teises. Per tokį terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama valstybės deleguotų institucijų.

Tokiam terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė į savo pažeistų teisių gynybą neišnyksta, nes savo pareigą už jos įvykdymą atsakingas asmuo gali patenkinti gera valia, tačiau prieš tokio asmens valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.

Civilinio kodekso įstatymu nustatytas terminas reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad įstatymais nustatytais terminais, įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga arba pratęstas ar atnaujintas tokios pareigos terminas. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą civilinio proceso įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į valstybės deleguotas institucijas, kad šios apgintų jo pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisakė savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista.

Įstatymais nustatytais terminais siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius operatyviau ginti pažeistas teises.

Teismo vertinimu, išieškotojas J. V. nepateikdamas minėtų vykdytinų dokumentų vykdymui, prisiėmė sau riziką, kad skolininkai grąžins jam skolą ir be priverstinio išieškojimo. Taip jis elgėsi geranoriškai ir laisvai, todėl tokio jo elgesio negalima vertinti pateisinamu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo J. V. prašymo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo tenkinimui, todėl J. V. pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo atmetamas.

Išieškotojas J. V. prašo išieškoti solidariai jo naudai iš T. S. ir K. A. 50,00 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Kadangi J. V. pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo atmetamas, todėl iš T. S. ir K. A. nepriteisiamas 50,00 Eur žyminis mokestis išieškotojo J. V. naudai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. V., gimusio 1959-09-15, pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo atmesti.

J. V. paaiškinama, kad dėl teisėjos indekso Nr. 664, yra pasisakyta šios nutarties aprašomojoje dalyje.

Nutartis per septynias dienas, nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.