Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles bei sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2022 m. balandžio 1 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) K. R. vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0383 2022 m. balandžio 1 d. 19.06 val. jam nustatytas 2,63 prom. neblaivumas, 19.22 val. – 2,60 prom. neblaivumas. Ties minėtos gatvės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro ta pačia kryptimi važiavusią dviratininkę J. D., K. R., elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, apvažiuodamas dviratininkę J. D. nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir ją partrenkė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais K. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>), 126 p. (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <...> Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš vakaro turėjo svečių, stipriai „pabaliavojo“, ryte atsikėlęs išvažiavo į darbą. Dirbo visą dieną, gerai jautėsi. Penktą valandą baigė darbą, po darbo nusipirko alaus, o kiti bendradarbiai nusipirko degtinės. Parke atsisėdęs išgėrė alaus, tada dar šiek tiek degtinės. Po to nuėjo apie kilometrą iki mašinos, pagalvojo, kad gerai jaučiasi, todėl sėdo į mašiną ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie septintą valandą vakaro. Važiuodamas matė dviratininką, jis važiavo tiesiai, tada pasirodė, kad dviratininkas suvinguriavo ir jis automobilio veidrodėliu kliudė dviratininką. Važiuodamas metro tarpo iki dviratininko nepaliko, šis tarpas galėjo būti apie 0,5 metro. Susidūrimas įvyko prie (duomenys neskelbtini) ženklo. Tuo metu jis važiavo leistinu greičiu. Supratęs, kad kliudė dviratininką, jis apsisuko ir važiavo pagelbėti, po to greitai atvažiavo policija ir jį sulaikė. Su jam nustatytu neblaivumu sutinka. Per advokatą sužinojo, kad nukentėjusiąją paguldė į ligoninę. Tada jai skambino, bandė susitaikyti, bet ji visko atsisakė. Nukentėjusiosios dukra irgi nenorėjo kalbėtis. Savo poelgį vertina labai blogai, dėl to labai gailisi. Prašo taikyti laidavimą, laiduotoja paskirti jo žmoną, su kuria jis yra vedęs 10 metų, sutaria gerai. Žmona jam gali daryti teigiamą įtaką. Turi tris nepilnamečius vaikus, jo atlyginimas yra 1 100 Eur. Jų šeimą sudaro penki asmenys. Per mėnesį bendros šeimos pajamos yra iki 2 000 Eur. Turi nemažai kreditorių, jiems per mėnesį sumoka apie 1 000 Eur. Jaunystėje vairuodamas traktorių yra gavęs visokių baudų. 2002 metais buvusio teistumo nepamena. 2013 m. susimušė, po to atliko visokius darbus. Administracine tvarka yra baustas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. R. pripažįsta padaręs inkriminuojamą BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, taip pat anksčiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. R., elgdamasis neatsargiai, nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, apvažiuodamas ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią J. D., nepaliko iš šono tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, ir ją partrenkė. Tokiais savo veiksmais K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat 126 punkto nuostatą, pagal kurią atsižvelgdamas į greitį, vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Minėti K. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – veiką, pasireiškiančią kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu.

Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalstamą veiką K. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,60 prom. neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šią aplinkybę pripažino, su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko bei paaiškino, kokiomis aplinkybėmis vartojo alkoholį.

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo sužalota dviračiu važiavusi J. D.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados matyti, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų J. D. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina ir kito būtinojo BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo sudėties požymio buvimą – padarinius, t. y. eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pažymėtina, kad nesant Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų pažeidimo, t. y. K. R. ėmusis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevairavus apsvaigus nuo alkoholio, lenkiant dviratininkę palikus tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog K. R. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytais padariniais.

Nors pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad dėl neatidumo, apsvaigimo ir netinkamo situacijos vertinimo kaltinamasis nesuprato savo veiksmų rizikingo pobūdžio ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) gali įvykti eismo įvykis, tačiau elgdamasis nusikalstamai ir rizikingai, t. y. vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas transporto priemonių vairavimo patirties, matydamas ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę, K. R. turėjo ir galėjo numatyti, kad jo veiksmais gali būti sukeltas eismo įvykis ir atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Dėl to konstatuotina, kad K. R. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Šioje byloje kaltinimas K. R. yra pareikštas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Šiuo klausimu formuojamoje aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvusi BK 281 straipsnio 7 dalis) įtvirtintos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, kaltininko veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo esant neblaiviam požymis nėra įtrauktas į BK 281 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį. Todėl kvalifikuojant kaltininko veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis teismų praktikoje atsižvelgiama ir į neblaivumo laipsnį, todėl veikų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies) kvalifikavimas pagal sutaptį praktikoje realiai sukeltų dvigubo nubaudimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-320-693/2018, Nr. 2K-291-697/2019, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-306-348/2021, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-175-316/2021). Atsižvelgiant į tai, kad K. R. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo padaryta veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį papildomai nekvalifikuojama.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje buvo gautas kaltinamojo sutuoktinės G. V. R. prašymas atleisti K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį G. V. R. atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 134). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, šį prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė taip pat prašė teismo taikyti laidavimo institutą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti G. V. R., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė. G. V. R. sutinka būti K. R. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta G. V. R. nurodė, kad su kaltinamuoju santuokoje gyvena jau 10 metų, sutaria gerai, sutuoktinis klauso jos patarimų įvairiais gyvenimo klausimais, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. G. V. R. neteista, prašyme ir posėdžio metu patvirtino, jog nėra bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 134, 140). G. V. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės yra charakterizuojama teigiamai kaip pareiginga, atsakinga darbuotoja. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad G. V. R. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis K. R. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis yra teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas jau buvo išnykęs, todėl laikoma, kad BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme K. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Tokios pozicijos aptariamu klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Kaltinamasis K. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Taigi šiuo atveju yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laidavimo taikymo sąlygos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai J. D. sumokėjo 3 700 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, taip pat sumokėjo 1 901,29 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai gydymo paslaugoms apmokėti. Be to, iš J. D. ir K. R. 2022 m. rugsėjo 27 d. pareiškimo matyti, kad kaltinamasis K. R. savo noru papildomai atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, kurios buvo prašoma šioje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Nukentėjusioji teisme pareiškė, kad šiuo metu turtinė ir neturtinė žala jai atlyginta visiškai, pretenzijų K. R. ji neturi, todėl civilinio ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga.

Vertindamas, ar yra pagrindo manyti, jog K. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teismo nuomone, neatsargaus nusikaltimo padarymas neleidžia daryti išvados apie aiškiai išreikštas K. R. antivisuomenines nuostatas bei polinkį nusikalsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. R. buvo teistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu dėl 2001 metais padarytos nusikalstamos veikos, kuri padaryta dar iki šiuo metu galiojančio BK įsigaliojimo. Jis taip pat teistas 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo. Per pastaruosius 5 metus kaltinamasis 4 kartus baustas administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Nors ankstesni teistumai bei administraciniai nusižengimai nėra teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, tačiau ankstesni teistumai šiuo metu yra išnykę, todėl jis laikytinas neteistu. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2001 metais padarytos nusikalstamos veikos jau yra praėję daugiau nei 20 metų, o 2013 metais buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ankstesni kaltinamojo teistumai nelaikytini lemiančiu kriterijumi sprendžiant dėl laidavimo taikymo šioje byloje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo elgesys iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. bandė suteikti pagalbą nukentėjusiajai, vėliau bandė su ja susisiekti, domėjosi jos sveikata, atsiprašė ir siūlė pagalbą, taip pat jo elgesys ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, išgyveno dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių bei savo noru papildomai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. šiuo metu dirba, yra vedęs, augina tris nepilnamečius vaikus, leidžia tikėtis, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad vien asmens nubaudimas ir bausmės paskyrimas nėra pagrindinis baudžiamosios atsakomybės tikslas, juolab, kad nukentėjusioji šiuo metu jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi, su juo susitaikė, o teisingumo principo įgyvendinimas gali būti užtikrintas taikant kaltinamajam įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos G. V. R. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Apklausiama teisme G. V. R. nurodė, kad esant būtinybei galėtų ir sutiktų sumokėti užstatą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laidavimas be užstato pakankamai neskatintų laiduotojos kontroliuoti kaltinamojo elgesio bei daryti jam įtaką, sulaikant jį ne tik nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir nuo kitų teisės pažeidimų padarymo, šiuo atveju sprendžia, kad laidavimas turi būti skiriamas su 500 Eur užstatu.

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla K. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl poreikio taikyti baudžiamojo poveikio priemones.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju K. R. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, dėl jo veiksmų atsirado realios neigiamos pasekmės kito žmogaus sveikatai. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat įvertinus kitas K. R. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2022 m. balandžio 7 d. (t. 2, b. l. 75-76). Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, atitinkančio šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad K. R. šiuo laikotarpiu nevairuotų transporto priemonių ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju K. R. 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri jam priklauso nuosavybės teise (t. 1, b. l. 155). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką transporto priemonės konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką yra pagrįstas (kasacinė nutartis Nr. 2K-291-697/2019).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios J. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 64-65). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022 m. rugsėjo 27 d., į bylą pateiktas rašytinis nukentėjusiosios atsisakymas nuo civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 143). Posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė patvirtino, kad atsisako civilinio ieškinio, jo atsisakymo pasekmes supranta. Kadangi pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia civilinio ieškovo ir (ar) kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir bylos dalis dėl J. D. civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajai J. D. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Marina Saveljeva. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato dalyvavimą procese sudaro 305 Eur. Kadangi prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam K. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Siekiant užtikrinti teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu K. R. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki 2023 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 159-160).

Kompaktiniai diskai (5 vnt.), pridėti prie bylos, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. V. R. atsakomybei 2 metų terminui.

Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris iki 2022 m. spalio 21 d. turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. R., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. V. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti K. R. draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 7 d.

Konfiskuoti K. R. priklausančią transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priimti civilinės ieškovės J. D. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti valstybei iš K. R. 305 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu K. R. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki 2023 m. sausio 4 d.

Kompaktinius diskus (5 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.