Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-574/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-07-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
1-121-574/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44693-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Kaltinamasis
V. K.
Civilinis ieškovas
R. K., S. K.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-574/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44693-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.3.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė,sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,kaltinamajam V. K. (V. K.), jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. K., S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nužudė kitą žmogų, t. y.

jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 04.55 val., kieme prie naktinio klubo „Malibu“, esančio Žirmūnų g. 106E, Vilniuje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį Ž. K. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio krisdamas aukštielninkas trenkėsi galva į grindinį, taip padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių kraujosruvą veido kairėje, muštinę žaizdą pakaušio kairėje su aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto ir pamato lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimą, dėl ko nuo galvos sumušimo, komplikavusis galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, Ž. K. mirė ir taip jį nužudė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad baigęs darbą susiskambino su draugu J., susitiko Olandų g,, kavinėje išgėrė porą bokalų alaus ir išsiskyrė. Paskambino draugas R., pasiūlė nuvažiuoti pas jį į Viršuliškes. Ten pabuvo, R. pasiūlė važiuoti į klubą. Į klubą atvažiavo apie 00.00 val., pabuvo iki 04.00-04.30 val. Išgėrė alaus, kokteilio ir susiruošė važiuoti namo. Jis iškvietė taksi, visi trys išėjo į lauką. Prie pat įėjimo prasidėjo kivirčas tarp merginų. Sukonfliktavo draugo mergina J. su kita mergina, kurios nepažįsta. Po to išsiskyrė, sėdo į taksi ir išvažiavo. Taksistui paskambino kažkas, kad rado telefoną. Jis apsižiūrėjo, kad neturi telefono. Apsisuko ir grįžo prie klubo. Išlipo jis ir, atrodo, J.. Pasiėmė telefoną ir iš karto sėdo į automobilį. Pribėgo du agresyviai nusitekę vaikinai, sudavė 2 smūgius ar ar daugiau į automobilio dureles ir pradėjo rėkauti. Taksistas išlipo iš automobilio aiškintis, klausė, kas vyksta. Pamatė, kad taksistui gali blogai baigtis, nes jis buvo vienas, o jie buvo dviese, galvojo, kad padės išsiaiškinti situaciją. Jam išlipus iš mašinos, iš karto jį užpuolė necenzūriniais žodžiais: tu toks ir toks, tau bus blogai. Jis nesusivaldė. Norėjo smogti vienam, bet nepataikė, o už nugaros, atrodo, buvo Ž.. Atsisukęs sudavė smūgį jam kažkur į veido sritį. Jis nugriuvo ant žemės. Negalvojo, kad nuo vieno smūgio galėtų kažką nužudyti. Tiesiog žmogus griuvo, galvojo, kad atsikels ir viskas bus gerai. Jie sėdo į taksi ir išvažiavo iš įvykio vietos. Labai gailisi, nenorėjo to daryti, jį išprovokavo. Nukentėjusiesiems dalį žalos atlygino, dėl likusios dalies atlyginimo sudarė susitarimą.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad iš „Malibu“ išėjo trise: jis, R. ir jo mergina. Išėjęs nepastebėjo, kur tuo metu buvo nukentėjusysis, nes visas veiksmas vyko ne prie pat įėjimo. Nežino dėl ko kilo konfliktas tarp merginų. Konfliktas buvo žodinis ir už plaukų pradėjo tampytis. R. jas išskyrė ir viskas. Ž. ir jo draugas atėjo ir sakė: „Mūsų taksi“, bet nelabai atsimena šias aplinkybes. Mobilųjį telefoną jam atidavė kažkoks vaikinas, ne nukentėjusysis. Kai įsėdo į taksi, pribėgo nukentėjusysis ir jo draugas, pradėjo trankyti automobilį, t. y. kumščiu sudavė į dureles, keikėsi. Kai taksistas išlipo, jis išlipo po 5 sekundžių. Taksistas paklausė, ką jie daro, kodėl tranko. Kažkuris iš jųdviejų atsakė: „Mūsų automobilis“. Jis išlipo, kai vairuotojas jau aiškinosi, vyko žodinis konfliktas. Tada ant jo pradėjo rėkti ko čia išlipo, liepė sėstis atgal. Matė, kad gali būti jam trenkiama ir nesusilaikė. Negali pasakyti, kuris iš buvusių vaikinų išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Norėjo apraminti tą žmogų, kuris arčiau jo stovėjo. Ž. stovėjo jam iš nugaros, tik atsisukęs pamatė. Atsisuko ir sudavė smūgį. Girdėjo, kad jam už nugaros keikiasi, sakė kažką panašaus į „trenksiu tuoj“, tiksliai nepamena. Sudavė kumščiu, atrodo, link veido. Nuo to smūgio nukentėjusysis nukrito, bet nukritęs jis buvo gyvas, rėkavo. Negalvojo, kad jis gali mirti. Nežino ar toje vietoje danga buvo lygi, atrodo buvo betonas. Tuo metu jautėsi išgėręs, bet ne toks girtas, kad ant kojų nepastovėtų. Nemano, kad apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams. Savo veiksmus vertina kaip gynybą. Taksistas neprašė pagalbos. Negali pasakyti, ar tie asmenys buvo užsimoję taksisto atžvilgiu. Nežino, ar tie asmenys buvo užsimoję jo paties atžvilgiu. Matė vaizdo įrašą, atsimena jo turinį. Po smūgio sudavimo išvažiavo labai greitai. Kavinėje išgėrė 2 bokalus alaus. P. R. brendžio negėrė. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Turtinę žalą atlygino, dėl neturtinės dar tariasi. Kai išėjo iš klubo, taksi jau buvo atvažiavęs. Tuo metu, kai smūgiavo, mergina ir R. sėdėjo mašinoje, o taksistas buvo lauke, už 5 metrų nuo jo. Negali pasakyti ką darė taksistas. Po smūgio Ž. iš karto nugriuvo. Nematė, kuria kūno dalimi jis nugriuvo. Atsiprašo žuvusiojo brolių, nenorėjo nužudyti (2 t., b. l. 98-99).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. patvirtino savo parodymus. Jis paaiškino, kad Ž. prieidamas sudavė smūgius į taksi automobilį, po to iš automobilio išlipo ir taksistas. Ž. priėjo prie jo, kažką jam pasakė. V. K. paaiškino ir parodė, kaip jis smogė Ž. kažkur į veido sritį, kaip nuo šio smūgio Ž. nukrito, matė, kad krito aukštielninkas. Jis iš karto sėdo į taksi automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 150-154).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. parodė, kad nužudytasis yra jo brolis. Buvo šeštadienis, kai jam paskambino brolis R. K. ir pasakė, kad brolis nužudytas prie Vilniaus klubo, kad aiškinasi, kas nutiko. Po to jam niekas nieko nepasakojo, nes po laidotuvių pabuvęs 2-3 dienas vėl išvažiavo į Prancūziją, kur dirba. Palaiko 5 303 eurų ir 13 centų civilinį ieškinį. Jam yra atlyginta 360 eurų už bilietus, kai skrido į laidotuves. Liko neturtinė žala 5 000 eurų. Su broliu susiskambindavo 3-4 kartus per savaitę, pasikalbėdavo kaip sekasi, kaip darbai. Jis kartais pirmas parašydavo. Kai į Lietuvą grįždavo, visada su juo susitikdavo. Prancūzijoje gyvena nuo 2002 m. Praėjusiais metais 4 kartus buvo grįžęs į Lietuvą, o paprastai 2-3 kartus per metus. Grįžęs visada susitinka su broliais, gyvena atskirai. Visi broliai bendraudavo. Laidotuvėmis rūpinosi R.. Paminklas dar nėra pastatytas, brolis geriau žino šias aplinkybes. Ž. niekada nėra matęs išgėrusio, todėl nieko negali pasakyti dėl elgesio. Brolis nuomojosi butą Vilniuje iš nepažįstamų asmenų. Jis nepasakojo, su kuo gyvena. Nepažįsta brolio draugų, su kuriais jis buvo naktiniame klube. Paskutiniu metu jis dirbo „Maximoje“ direktoriumi. Jo mėnesio pajamos buvo 1 700 – 1 800 eurų. Ž. yra padėjęs jam materialiai. Prieš išvažiuojant į užsienį kartu nuomojo butą Vilniuje, būdavo, kad brolis sumokėdavo už buto nuomą, kai jis neturėdavo pinigų. Priima kaltinamojo atsiprašymą (2 t., b. l. 99-100).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. parodė, kad nužudytasis yra jo brolis. Žmona sužinojo per „Facebook“, kad nužudytas Ž. K.. Policijos komisariate sužinojo, kad jo brolis nužudytas prie klubo „Malibu“. Ž. buvo jo dukros krikštatėvis. Pats gyvena 20 km už Vilniaus, Ž. beveik kiekvieną savaitgalį būdavo pas jį. Vos ne kas antrą dieną užvažiuodavo po darbo pas Ž. pasišnekėti. Jeigu nesusitikdavo, tai telefonu pasiskambindavo. Santykiai su broliu buvo labai geri. Įvykis sukrėtė, dar ir šiandien negali atsigauti. Turtinė žala 3 000 eurų yra atlyginta, šioje dalyje ieškinio nepalaiko. Dėl neturtinės žalos su kaltinamuoju sudarė susitarimą. Ž., išgėręs nebūdavo argesyvus. Vieną bokalą išgėręs, kviesdavosi taksi. Kiek pasakojo draugai, jis buvo ne iš tų, kuris pultų ant kito žmogaus. Brolis gyveno vienas, nuomojo butą (duomenys neskelbtini). Šeimos, vaikų neturėjo. Paskutinį kartą su išgėrusiu broliu bendravo prieš mėnesį iki jo mirties. Nepažinojo tų žmonių, su kuriais buvo „Malibu“ klube. Labiau jis broliui materialiai padėdavo nei Ž. jam. Brolis sakydavo, kad uždirba 1 000 į rankas. Gal kas pusę metų gaudavo premijas už gerus rezultatus (2 t., b. l. 100-101).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dienos, valandos negali pasakyti. Jis ir Ž. važiavo į „Malibu“ klubą su taksi. Ten susitiko Ž. draugą, svaiginosi alkoholiniais gėrimais, šoko, sugalvojo važiuoti į kitą klubą, ten pabuvo,išėjus iš klubo, kažkoks vyras trenkė Ž. pažįstamam į veidą, kažkas ir Ž. trenkė. Nematė kaip buvo suduotas smūgis. Pirmas įvykis buvo prie durų. Tai buvo susiginčijimas dėl merginos. Daug nieko neatsimena, nes jam buvo šokas. Atsimena, kad kažkas buvo pametęs telefoną, jis buvo paimtas, norėjo nešti apsaugai. Paskui grįžo tas taksistas, buvo konfliktas. Iš pradžių, kai Ž. išėjo iš klubo, norėjo įsėsti į taksi. Ar įsėdo, tiksliai negali pasakyti. Taksistas pasakė parodyti žinutę. Tie, kurie buvo išsikvietę, turėjo tą žinutę ir parodė. Jis buvo pakankamai išgėręs. Atsimena, kad jam irgi norėjo trenkti, jį vijosi. Atsimena, kad Ž. buvo prie lango priėjęs, pats ėjo kartu. Negali pasakyti, dėl ko ėjo. Jam irgi smogė, bet kai atsisuko, Ž. jau gulėjo. Jis pribėgo prie Ž..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi. Negali pasakyti, kodėl jie ėjo link taksi automobilio po to, kai atidavė telefoną. Ž. trenkė į automobilio langą, negali pasakyti kumščiu ar ranka. Tai prasidėjo nuo pirmo konflikto. Ž. vydamasis nieko nesakė. Pirmas konfliktas vyko iš karto išėjus lauke, o antras – prie taksi automobilio. Negali pasakyti, ar antro konflikto metu taksistas buvo išlipęs iš automobilio. Jie kalbėjo pro langą. Link tos mašinos ėjo jis, Ž. ir dar kažkas. Negali pasakyti, po kiek laiko taksi automobilis išvažiavo iš vietos. Kai Ž. gulėjo, taksi nebebuvo. Greitai viskas įvyko. Kai Ž. sudavė į automobilio langą, taksi nuvažiavo ir grįžo atgal. Negali pasakyti, kada Ž. sudavė į langą – ar prieš, ar po telefono atidavimo. Jam atrodo, kad antras konfliktas vyko prieš telefono atidavimą. Pirmo konflikto metu buvo aukšta, juodais ilgais plaukais moteris. Jai trenkė kažkas iš tos kompanijos, kurie išvažiavo taksi. Atpažįsta ją iš liudytojų, nes kartu rūkė. Negali pasakyti, ar Ž. trenkė tas pats asmuo, kuris vijo liudytoją. Netoli jį vijosi, nes jis bėgo į vidų, link apsaugos. Negali pasakyti, dėl ko konfliktas įvyko tarp merginų. Negali pasakyti ar buvo išlipęs iš taksi automobilio antrasis vaikinas. Tą vakarą namuose jie nevartojo alkoholio, tik klube nusipirko butelį, išgėrė dviese ir dar alaus gėrė. Ž. norėjo važiuoti su taksi, nors jo nekvietė. Ž. visada toks buvo – neagresyvus, nepiktybinis, bet mokėdavo pajuokauti. Į langą jis trenkė dėl pirmojo konflikto. Ž. kalba labai neaiški, todėl galėjo pasirodyti, jog jis išgėręs. Kai atvažiavo į klubą, gėrė alų, o paskui visi gėrė degtinę. Atvažiavę susitiko merginas. Ž. žinojo, kad jos ten bus, jie sąmoningai važiavo su jomis ten susitikti (2 t., b. l. 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad gyveno su Ž. K. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018 m. rugsėjo 14 d. su Ž. K. išgėrė namuose, vakare nuvyko į klubą „Malibu“ Žirmūnuose, ten sutiko dvi Ž. pažįstamas merginas, jo buvusias bendradarbes. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 04.00-05.00 val. jie išėjo iš klubo. Ž. priėjo prie taksi automobilio. Kilo konfliktas tarp Ž. ir šalia buvusių vaikinų ir merginos. Viena mergina pradėjo stumdyti ir mušti Ž. bendradarbę. Dalis kompanijos išvažiavo. Po kiek laiko pamatė, kad Ž. guli ant šaligatvio ant nugaros, buvo be sąmonės, nereagavo, ant pakaušio buvo kraujas. Vienas iš šalia buvusių asmenų iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 89).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu D. M. parodė, jog dėl 2018 m. rugsėjo 15 d. įvykdyto Ž. K. nužudymo buvo apklaustas anksčiau, tačiau ir dabar smulkiau nieko paaiškinti negali, nes tą dieną buvo labai stipriai išgėręs, be to, kai sužinojo, kad Ž. mirė, jį ištiko šokas. Neprisimena, kuri buvo tiksliai valanda, gal apie 00.00 val., jis su Ž. atvažiavo į naktinį klubą „Malibu“, kur atsitiktinai susitiko dvi Ž. pažįstamas, kurių vardų neprisimena, jas matė pirmą kartą ir su jomis nebuvo pažįstamas. Jie sėdėjo klube, išgėrinėjo, šoko. Kuri buvo valanda, neprisimena, bet lauke jau po truputį švito, jie susiruošė važiuoti į kitą naktinį klubą ir visi keturi išėjo į lauką. Lauke buvo ir dar viena kompanija - tai du vaikinai ir mergina. Visi dar stovėjo, rūkė, kai staiga Ž. vieną iš pažįstamų užpuolė mergina iš antros kompanijos. Dėl ko jos susimušė, nežino, girdėjo, jog jos apsižodžiavo ir šios muštynės ilgai neužsitęsė. Prisimena, lauke stovėjo taksi automobilis, jie jo nebuvo išsikvietę, tačiau juo norėjo važiuoti. Paaiškėjo, jog šį taksi automobilį buvo išsikvietusi antra kompanija, tad tarp jų visų įvyko šioks toks konfliktas, kurį išsprendė taksi vairuotojas, paprašydamas parodyti SMS žinutę su taksi kvietimu. Išaiškėjus, jog šį taksi automobilį iškvietė antra kompanija, jie susėdo į taksi ir išvažiavo. Tada pamatė, kad tas išvažiavęs taksi automobilis sustojo ir grįžta atgal. Prisimena, kad ant žemės rado pamestą mobilaus ryšio telefoną ir suprato, kad telefonas priklauso kažkuriam iš tos antros kompanijos, nes jis buvo nukritęs toje vietoje, kur tarp jų įvyko konfliktas prie taksi automobilio, o daugiau nieko kito ten nebuvo. Kai jie sugrįžo, iš mašinos išlipo mergina ir vaikinas ir jis atidavė tą rastą mobilaus ryšio telefoną. Kam padavė telefoną, dabar neprisimena, bet kaip jam atrodo, jog merginai. Tuomet jie vėl grįžo prie taksi automobilio ir susėdo į jį, o jis su Ž. nusekė paskui. Kaip tuo metu elgėsi Ž., negali pasakyti, jis buvo įsiaudrinęs dėl to pirmo konflikto, gal ir apsižodžiavo su jais, bet jo manymu, jis elgėsi ramiai. Jis su Ž. link jų ėjo tik todėl, kad norėjo išvengti konflikto, norėjo nuraminti. Po to prisimena, kad įvyko vėl konfliktas. Vaikinas, sėdėjęs taksi automobilyje išlipo, ir užsipuolė jį, pradėjo stumdyti ir jis bėgo nuo to vaikino. Tai, kad tas vaikinas sudavė jam, neprisimena ir apie tai nieko negali pasakyti. Po to, jis atsisukęs pamatė, kad Ž. guli ant grindinio. Kas atsitiko, nematė. Nematė, kas jam sudavė ir kur sudavė. Vaikinas, kuris buvo išlipęs iš taksi automobilio, labai greitai įsėdo į jį atgal ir taksi išvažiavo vėl su visa kompanija. Ž. liko gulėti ant grindinio. Jis labai išsigando. Prie jų pribėgo dar du žmonės iš klubo, jis prašė kviesti tuoj pat greitąją pagalbą. Jis palietė Ž. ranką, jis nereagavo, ranka buvo šalta, suprato, kad negyvas. Kada išvažiavo Ž. pažįstamos net neprisimena ir negali pasakyti. Pirmo konflikto metu jos dar buvo, nes viena iš jų dalyvavo konflikte, o kai įvyko antras konfliktas – kai buvo nužudytas Ž., jų jau nebebuvo (1 t., b. l. 90-91).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad vakare su krikšto dukra K. atvažiavo į klubą, prisėdo prie staliuko. Ž. su D. vėliau atvažiavo ir juos pakvietė prie staliuko. Priėjo apsaugos darbuotojai, pasakė, kad užsidaro, jie išsikvietė taksi, išėjo į lauką. Prie klubo buvo daugiau žmonių. Taksi atvažiavo ir jie nuėjo link taksi. Ji sukonfliktavo su mergina, pastaroji ją užpuolė. Ją šiek tiek patampė, laikė. Atvažiavus jų taksi, jie įsėdo ir išvažiavo. Ji išvažiavo išvažiavo po to. Kas atsitiko su tuo telefonu, nežino. Tyrėja sakė, kad telefonas buvo iškritęs. Telefoną D. rado tada, kai laukė taksi. Kai jie grįžinėjo atgal, jie jau išėjo link savo taksi. Ją ir kitą merginą išskyrė apsauginiai. Jie iš karto sėdo į taksi ir išvažiavo. Nebuvo konflikto dėl to, kas iškvietė taksi automobilį. Kompanija susėdo į taksi ir išvažiavo. Matyt sėdant į automobilį kažkam iš jų iškrito telefonas. D. pakėlė, pasikalbėjo, kad reikia jiems grąžinti arba apsauginiams atiduoti. Buvo aišku, kad telefonas yra jų. Ž. K. tuo metu su kitu taksistu kalbėjo. Pamatė, kad jie grįžta, bet tada jau išėjo ir daugiau nieko nematė. Ryte sužinojo, kad į Ž. buvusią darbovietę buvo atvykusi policija. Daugiau nieko nežinojo apie tai, kas įvyko. Anksčiau nebuvo mačiusi Ž. išgėrusio. Ž. buvo labai išgėręs, labiau negu ji. Ž. atvažiavo į klubą jau išgėręs. Jie visi buvo išgėrę, klube susitiko atsitiktinai. Ž. pats sakė, kad dar prieš tai kažkur buvo ir vartojo alkoholį (2 t., b. l. 118).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. J. parodė, kad atvyko su A. B.. Taksi per programėlę iškvietė apie 00.30 val. į „Malibu“ klubą. Buvo dviese, vėliau atėjo Ž. su D.. Jie buvo grupelėje, kiti asmenys irgi buvo grupelėje. Klube jokių konfliktų nebuvo. Išėjus iš klubo visi kvietėsi taksi. Iš jų kitos kompanijos mergina iš pavydo tampė A. už plaukų, prasidėjo tampymasis. Jie išsikvietė taksi, sėdosi į atvykusį automobilį, ir, atrodo, Ž. arba D. irgi sėdosi į tą patį taksi. Jie pasakė, kad išsikvies kitą. D., atrodo, rado mobilųjį telefoną, pakėlė. Ji pasakė, kad reikia nunešti apsaugos darbuotojams, kurie buvo prie įėjimo. Tada jie nuėjo toliau, o ji su A. pamatė, kad grįžta ta kompanija su taksi. Ji jau buvo išsikvietusi taksi per programėlę, pakvietė A. eiti, kad nebūtų muštynių toliau ir jos nuėjo link pagrindinio kelio, atsisėdo į taksi ir išvažiavo. Akivaizdžiai nesimatė, kad Ž. būtų buvęs išgėręs, jis nesvyravo, pakampėmis nevaikščiojo. Nematė kaip Ž. sudavė į automobilį. Kai atvažiavo pirmasis taksi automobilis, ta kompanija susėdo, Ž. irgi klausė ir dar viena grupelė norėjo juo važiuoti. Varžėsi, kas greičiau į tą automobilį atsisės. Kaip ir atidavė jiems tą taksi, kadangi buvo vykęs tas konfliktas tarp moterų. Kai jos išvažiavo, Ž. su D. liko. Apie tai, kas įvyko, sužinojo kitą dieną (2 t., b. l. 119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad tą vakarą V. atvažiavo pas jį, jie persirengė ir važiavo į klubą. Sėdėjo klube, vėliau išėjo, sėdo į taksi. V. išlipo iš taksi automobilio. Buvo smūgiai, bet jų nematė. Į klubą atvažiavo naktį, apie 00.00-01.00 val. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Kad mirė žmogus sužinojo iš pareigūnų duodamas parodymus. Lyg tai buvo kažkoks smūgis į mašiną, bet jis buvo labai išgėręs, dėl to nieko negali pasakyti. Apklausai buvo iškviestas po dviejų dienų. Jo draugas – geras žmogus, nekonfliktuojantis. Išgėręs jis netampa agresyvus. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Ne iš piktos valios jis jam trenkė. Neprisimena konflikto dėl to, kas važiuos taksi automobiliu. Neatsimena, kad buvo grįžę (2 t., b. l. 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 00.00 val. jam paskambino draugas V. K. ir pokalbio metu jie nusprendė važiuoti į klubą. V. pasakė, kad yra su treningais ir į klubą niekas neįleis, tad jis pasiūlė V. atvažiuoti pas jį. V. atvažiavo 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 00.30 val., davė savo rūbus – džinsines kelnes, šviesiai mėlynos spalvos bei geltonos spalvos marškinėlius ir ant viršaus jis užsidėjo savo berankovę liemenę. Namuose jis buvo su mergina J., kurios pavardės nežino. Tuomet jis iškart iškvietė taksi automobilį ir jie trise išvažiavo į naktinį klubą „Malibu“. Namuose jie nesėdėjo ir neišgėrinėjo kartu, tiesiog vos tik V. atvažiavo, davė šiam persirengti ir jie išvažiavo. Klube visi išgėrinėjo, jis gėrė alų, draugė – kokteilį, ir matė, jog V. taip pat geria alų. Bebūnant klube V. nusirengė duotus geltonos spalvos marškinėlius ir liko tik su baltos spalvos trumpomis rankovėmis maikute. Kiek laiko užtruko klube, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, bet kokias 2 valandas tikrai buvo. Po to, kai nusprendė važiuoti namo, V. iškvietė taksi ir jie išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką, jis tuoj pat atsisėdo į taksi automobilį į galinę sėdynę. Prisimena, kad besėdint taksi automobilyje, dar iš automobilio išlipo taksistas, bet kodėl jis išlipo, nežino. Jokio konflikto lauke nematė, tik įsėdusi dar į taksi automobilį draugė J., pasakė, kad sukonfliktavo su kažkokia mergina. Po to į automobilį įsėdo ir V.. Kas toliau vyko, negali papasakoti, nes po to jis iškart „nulūžo“. Jis net nežinojo, kad buvo sugrįžę prie to klubo. V. nakvojo pas jį ir ryte atsikėlus, V. pasakė, kad lauke prie klubo trenkė vienam vaikinui ir daugiau nieko nekalbėjo, o ir jis nieko daugiau neklausinėjo. Kaip ir minėjo, jokio konflikto nematė, kaip buvo suduotas smūgis, taip pat nematė ir tai, kad V. kažkam sudavė, žino tik iš jo paties. Su kokiu vaikinu konfliktavo ir dėl ko taip pat nežino (1 t., b. l. 115-116).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad buvo su draugu namuose, pas juos į svečius atvyko V.. Sugalvojo važiuoti į šokius ir nuvažiavo į klubą „Malibu“. Apie 03.00-04.00 val. susiruošė važiuoti namo. Ji buvo daug išgėrusi. Išėjusi iš klubo kalbėjo su panele ir paskui atsisėdo į taksi mašiną pas draugą. Negali pasakyti, ar salėje yra mergina, su kuria kalbėjosi. Kilo moteriškos pavydo scenos. Teismo salėje atsistojus liudytojai A. B. jos neprisiminė (liudytoja A. B. atpažino merginą (J. B.), su kuria kilo konfliktas). Sėdėdama mašinoje girdėjo, kad kažkas per kapotą tranko. Kaip suprato, kažkas kitas norėjo atsisėsti į taksi automobilį, bet tuo metu ji su draugu R. jau sėdėjo mašinoje. Matė, kad taksi vairuotojas buvo išlipęs, bet nežino dėl ko, nematė, ar su kuo kalbėjo. Jai atrodo, kad sėdėjo automobilyje, kai taksistas buvo išlipęs, bet to neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja J. B. teigė, jog gali būti, kad viskas buvo taip, kaip parašyta. Nekreipė dėmesio į tai, ar vaikinas gulėjo, ar sėdėjo prieš jai sėdant į automobilį. Tyrėjas sakė, kad ji buvo išlipusi iš mašinos, nes per kameras matosi, bet ji pati to neatsimena. Negali patikslinti, kada matė gulintį vaikiną. Neatsimena, kad kas nors jai būtų perdavinėjęs telefoną. Tyrėja sakė, kad jie taksi automobiliu išvažiavo ir grįžo, bet to ji neatsimena (2 t., b. l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad maždaug apie 04.00 val. nusprendė važiuoti namo, V. iškvietė taksi ir jie išėjo į lauką. Taksi jau buvo atvažiavęs, tad R. nuėjo ir atsisėdo į automobilį, o ji tuo tarpu pradėjo konfliktuoti su lauke buvusia mergina. Kadangi buvo išgėrusi, o dar yra ir pavydi, jai pasirodė, kad ta mergina, kurios nepažinojo, tiesiog ne taip pažiūrėjo į R. ir aišku ji pradėjo konfliktuoti. V. tuo metu buvo lauke, tačiau kuo jis buvo užsiėmęs, nematė. Kiek laiko tęsėsi konfliktas, negali pasakyti ir konfliktas buvo prie pat įėjimo į „Malibu“ klubą. Kai viskas jau aprimo, ji pradėjo eiti link taksi automobilio, kuris stovėjo toliau nuo klubo durų ir beeidama matė, kad ant šaligatvio guli vaikinas, tačiau kas jam atsitiko, kodėl jis guli, nežino. Be to, kol ji dar buvo lauke, matė kaip iš taksi automobilio išlipo taksistas ir pasakė „Ko tu čia trankai?“, tačiau ji net negali pasakyti kam jis tai pasakė. Ji taksi automobilyje atsisėdo ant galinės sėdynės šalia R., o po to į mašiną įsėdo ir V., po ko visi nuvažiavo pas juos namo, kur ir V. nakvojo. Ji tikrai neprisimena, jog jie būtų grįžę prie šio klubo, tad apie tai nieko ir papasakoti negali. Kad V. sudavė smūgį vaikinui, nematė, o ir kai jis buvo pas juos namuose, bent jau jai nieko nesakė (1 t., b. l. 118-119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad dirbo pavežėju, atvažiavo pagal užsakymą. Prie „Malibu“ klubo buvo dvi kompanijos, ginčijosi, kurie sės į jo automobilį važiuoti. Jis paprašė parodyti mobiliajame telefone žinutę, kurioje būtų nurodytas jo numeris. Parodė vaikinas, galimai kaltinamasis (parodė į kaltinamąjį), kuris sėdosi į jo mašiną. Įsėdo į mašiną, dar kažkas ginčijosi (nesuprato dėl ko ir nesigilino) ir išvažiavo. Išvažinėjant susistabdė kitas taksi automobilis, pasakė, kad kažkas iš jų kompanijos ar iš tos kompanijos pametė telefoną. Grįžo atgal. Ten vėl vyko kažkokie aiškinimaisi. Pasiėmė telefoną, visi įsėdo į mašiną ir išvažinėjant, tas vaikinukas, kuris vėliau nukrito ir mirė, pradėjo daužyti mašiną iš galo. Nesuprato, rankomis ar kojomis, neleido pravažiuoti. Liudytojas išlipo iš mašinos ir agresyviai jam pasakė, kad duotų pravažiuoti. Tada keleivis išlipo, davė jam smūgį, po kurio jis nukrito. Jie sėdo ir išvažiavo. Matė, kad pribėgo žmonės, bet nesigilino. Kai buvo suduotas smūgis, jis buvo lauke. Matė tik kaip jis krito. Matė, kas sudavė smūgį, nes daugiau žmonių šalia nebuvo, jie tik dviese buvo išlipę. Ta kompanija elgėsi tikrai agresyviai, ypač tas vaikinas. Jam pasirodė, kad jis girtas ir dar neįgalus, nes visiškas nesąmones šnekėjo. Liepė jam trauktis nuo mašinos, duoti pravažiuoti, o jis kažką pradėjo aiškinti, bet sunku buvo suprasti, jis šnekėjo nerišliai. Žmogus buvo akivaizdžiai neadekvatus dėl neblaivumo, dėl paties elgesio.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas teigė, kad parodymai teisingi. Smūgių buvo suduota gal 2-3. Neatsimena, ar vaikinas, kuris išlipo iš jo automobilio, ėjo prie kitų žmonių. Kaltinamasis jo mašinoje elgėsi adekvačiai. Nukentėjusysis kažką šūkavo. Gal kaltinamajam „susišvietė“, kad reikia padėti. Liudytojas ir pats susinervino, nes jam nepatinka tokie dalykai, ypač kai girti žmonės daužo jo turtą, netoleruoja to. Negali pasakyti, kad matė smūgį, nuo kurio nukrito nukentėjusysis. Iš asmens su „kiškio lūpa“ smūgių nebuvo. Jam buvo smūgis kažkur į viršų, gal į sprandą. Negali pasakyti, kiek kartų tas vaikinas trenkė į automobilį. Jis tiesiog stovėjo ir daužė rankomis, kojomis. Kol neišlipo, tol ir daužė. Nežino, kodėl tas vaikinas taip elgėsi. Nebuvo galima suprasti, ką jis sako, galimai dėl alkoholio poveikio ir kalbos defekto. Jam tas vaikinas pasirodė visiškai girtas. Kaltinamasis buvo gerai išgėręs. Nematė, kas grąžino telefoną (2 t., b. l. 121-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad jis teikia pavežėjo paslaugas ir dirba pagal programėlę „etransport“, t. y. jam yra nurodoma vieta kur turi vykti, koks atstumas ir t.t. Šioje programėlėje jokių kvietėjų duomenų nemato, matomi tik keli paskutiniai skaičiai ir juos nuspaudus gali perskambinti kvietėjui, bet, kaip ir minėjo, programėlėje viso telefono numerio nematyti. Šio kvietimo informacija planšetėje nėra išlikusi ir kokiu numeriu buvo gautas kvietimas, negali atsakyti. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 04.00 val. gavo iškvietimą prie „Malibu“ klubo ir pagal mobilaus ryšio telefono navigaciją žinojo, kad turi vežti į Viršuliškių g. Atvykus prie „Malibu“ klubo, jis sustojo netoli įėjimo durų prie kelkraščio ir netrukus prie automobilio priėjo vaikinas su stikline ir jis tam vaikinui pasakė, kad su gėrimu automobilyje nevažiuos. Taip pat tuo pačiu metu priėjo ir kita kompanija, prisimena, kad vienas iš vaikinų su „kiškio lūpa“ ir taip pat pradėjo aiškinti, kad tai jų taksi. Tuomet jis paprašė parodyti SMS žinutę, kurią gauna žmonės, kai iškviestas taksi atvažiuoja ir SMS žinutę parodė tas pirmas vaikinas, kuris norėjo sėstis su stikline ir ten buvo nurodyta jo automobilio numeris. Jis paaiškino, kad antra kompanija su juo niekur nevažiuos, nes tai ne jų taksi. Tuomet į taksi galinę sėdynę atsisėdo vienas vaikinukas, o kitų dviejų jis vis laukė. Buvo išlipęs keletą kartų iš automobilio, matė, kad prie klubo durų už plaukų tamposi merginos, dėl kažko sukonfliktavusios. Taip pat matė, kad ir vaikinai apsistumdė, tačiau konkrečiai kas stumdėsi, negali įvardinti. Kai jau pagaliau visi klientai susėdo į automobilį, jis išvažiavo iš klubo kiemo ir jau ruošėsi važiuoti į Žirmūnų g., kai jį sustabdė kitas taksi vairuotojas ir pasakė, kad likusi prie klubo kompanija rado telefoną, kurį pametė kompanija, kurią jis įsisodino į taksi automobilį. Tuomet jis vėl nuvažiavo prie klubo ir pasakė jiems, kad nesiveltų į konfliktus. Tuomet iš automobilio išlipo mergina ir nuėjo prie apsaugos darbuotojų bei išlipo vaikinas, kuris sėdėjo šalia jo. Vienas vaikinas, sėdėjęs ant galinės sėdynės taip ir liko sėdėti automobilyje. Jis nėra tikras ar jis pats išlipo iš automobilio iškart, ar po kažkurio laiko ir jau ėjo prie apsaugos, kai pribėgo vaikinas, sėdėjęs pas jį automobilyje priekinėje sėdynėje ir rankoje turėjo mobilų telefoną, pasakė „viskas, aš jau jį turiu, važiuojam“. Kol jie ėjo link mašinos, vaikinas iš kitos kompanijos su „kiškio lūpa“ vis šūkavo, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo toks jausmas, kad jis elgėsi labai neadekvačiai. Jie susėdo į automobilį ir jau norėjo apsisukinėti, kai pajautė, kad į mašiną daužoma delnais ir pamatė, kad tai daro vaikinas „kiškio lūpa“. Tuomet jis išlipo ir priėjo prie jo, paklausė ką jis daro, ar jis ieško problemų, paprašė ramintis ir jis nurimo, pasakė, kad gerai, bet tą pačią minutę pradėjo vėl keiktis. Jis stovėjo nugara į savo mašiną kai pamatė, kad tas vaikinas, kuris sėdėjo automobilyje priekinėje sėdynėje, prišoko prie vaikino „kiškio lūpa“ ir pradėjo jį mušti. Kiek konkrečiai buvo suduota smūgių negali pasakyti, bet tikrai ne vienas. Smūgiai rankomis buvo suduoti kažkur į sprandą, veido sritį. Kažkuriuo momentu, jis galbūt buvo nusisukęs, bet tai truko labai trumpai ir staiga pamatė, kad tas vaikinas su „kiškio lūpa“ guli ant grindinio aukštielninkas. Šalia to vaikino „kiškio lūpa“ stovėjo ir vaikinas, kuris buvo iš jo taksi automobilio. Paties smūgio kaip sudavė, nematė, tik, kaip ir sakė, pamatė vaikiną „kiškio lūpa“ jau gulintį ant grindinio. Tuomet jis pasakė, kad važiuoja iš čia ir vaikinas vėl atsisėdo pas jį į priekinę sėdynę ir jie išvažiavo. Kai pamatė nukritusį vaikiną „kiškio lūpa“, jis tikrai nepagalvojo, kad yra kažkas blogai, ar tai gali baigtis mirtimi, kitu atveju būtų suteikęs tam vaikinui pagalbą. Jis buvo labai pavargęs, buvo atidirbęs visą naktį, todėl kas buvo kalbama mašinoje, net nesiklausė, juos parvežė iki namų ir viskas (1 t., b. l. 123-124).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. Z. parodė, kad su draugu atvažiavo į „Malibu“. Sėdėjo lauke ant šaligatvio prie išėjimo durų ir išgirdo šauksmus: „Padėkit, padėkit“. Pribėgo, iškvietė greitąją pagalbą. Kai jis išėjo, jie pradėjo muštis. Tiksliai nematė, nes tai vyko šiek tiek už mašinų. Nematė, kokie asmenys mušėsi. Žmonės sakė, kad dėl taksi susimušė. Paties konflikto dėl taksi nematė. Kai priėjo, pamatė, kad žmogus guli ant nugaros, vos kvėpuoja. Paguldė ant šono. Iš pradžių jis buvo be sąmonės, paskui truputį atsigavo. Jam atrodo, buvo kraujas iš galvos. Žmogus gulėjo ant betono. Kvietė greitąją kelis kartus. Iš pradžių atvažiavo policija, paskui greitoji. Policija atvažiavo gal po 7 minučių. Jis ne visą laiką buvo prie nukentėjusiojo. Paguldęs ant šono, paėjo į šoną. Prie jo liko draugas. Kai policijoje buvo apklausiamas, geriau atsiminė. Nelabai atsimena, ar matė kraują. Negali pasakyti po kiek laiko atvažiavo greitoji (2 t., b. l. 135).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas K. Z. paaiškino, kad nukentėjusysis Ž. K. griuvo nuo smūgio. Mirė nuo mirtinų sužalojimų – smegenų pažeidimo. Jų morfologinis vaizdas ir lokalizacija rodo, kad jie susidarė traumos metu, kuomet buvo kontaktas su kietu, buku daiktu pakaušio srityje, dėl ko susidarė smegenų kontuzija, subduras ir komplikacijos, dėl kurių nukentėjusysis ir mirė. Tačiau visumoje apėmus visus sužalojimus, tai kad buvo nustatyta kraujosruva veido srityje ir pakaušio srityje, tai yra būdingiau griuvimui su pagreičiu. Tai reiškia, kad buvo suteiktas pagreitis veido srityje, dėl ko nukentėjusysis labiausiai tikėtina ir griuvo ir patyrė visus sužalojimus. Nustatė vieną bendrą sužalojimą – galvos sumušimą. Į tą sumušimą įeina kraujosruva veido srityje, žaizda pakaušyje, galvos smegenų sumušimas su pamato lūžiu. Trauminiai poveikiai mažiausiai du ir jų taškai yra veido kairėje srityje ir pakaušyje. Veido srities sužalojimai nėra būdingi griuvimui, būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimai pakaušyje galėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriuvus ant kieto pagrindo. Jeigu vienintelis kontaktas būtų buvęs į veido kairę sritį ties skruostikaulio lanku, kraujosruva minkštuose audiniuose būtų kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Negali konkrečiai pasakyti, kokia alkoholio koncentracija kraujyje buvo sužalojimo metu, kadangi tai yra multifaktorinis procesas. Tai priklauso nuo to, ar jis vartojo alkoholį po traumos patyrimo. Jei negėrė, teoriškai traumos metu koncentracija turėjo būti šiek tiek didesnė, kadangi metabolizmas vyksta mažėjimo linkme. Etilo alkoholis visada sutrikdo žmogaus koordinaciją. Tam tikrą laiką nukentėjusysis dar buvo gyvas, kadangi tai yra tęstinis procesas – išsivystė smegenų pabrinkimas ir smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju. Tą rodo papildomų tyrimų duomenys – histologinis smegenų ištyrimas. Tai nėra labai konkretus tyrimas. Tituliniame lape nurodė, kad buvo konstatuota mirtis. Lavono tyrimo metu rado kontaktinius taškus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą, jog sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Kategoriškai teigti negali. Gali būti, kad daugiau jų nenustatė arba jie neužsifiksavo. Iškvietimo laikas, atvykimo laikas ir mirties konstatavimo laikas neprieštarauja išvadai, kad nukentėjusysis buvo gyvas dar 1-4 val. Neaišku, kiek laiko buvo nuo traumos iki iškvietimo. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir mažiau negu 1 valanda. Valandų skaičiavimas yra labai sudėtingas, dažniausiai skaičiuojama pusės paros, 8 valandų paklaida. Smūgis į skruostikaulį ne visada pasibaigia mirtimi, griuvimu (2 t., b. l. 134-135).

Iš specialisto išvados Nr. M1158/2018 matyti, jog Ž. K. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo - minkštųjų audinių kraujosruva veido kairėje, muštinė žaizda pakaušio kairėje su aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimas. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais galimai 1 - 4 val. iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 punktais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ž. K. lavone nustatytas galvos sumušimas padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 17 d., 10.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1 – 3 paros laiko. Ž. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį (1,51-2,5 promilės) neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 27-34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies ir iškloto trinkelėmis šaligatvio netoli naktinio klubo „Malibu“, adresu Žirmūnų g. 106 D, Vilniuje. Apžiūros metu apžiūrėtas Ž. K. lavonas, kuriame nustatyta nedidelė žaizda pakaušyje su aplink sukrešėjusiu krauju. Apžiūrint trinkelėmis grįstą šaligatvį matyti raudonos spalvos dėmės, kurios nuo asfalto dangos yra apie 1,15 m atstumu, o nuo pirmo apšvietimo stulpo – 5,7 m atstumu. Ant klubo „Malibu“ ir šalia esančios parduotuvės „Iki“ yra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Nuotraukos ir vaizdo įrašas perkelti į IBPS (1 t., b. l. 7-16).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, kuriame filmuojama gatvės dalis, nutolusi apie 50 metrų nuo klubo „Malibu“. Vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas 09/15/2018 04:59:52. Vaizdo įraše matoma, kaip nuo klubo eina penki asmenys, link prie gatvės pastatyto tamsaus automobilio. Dalis asmenų įsėdą į šį automobilį ir dalis lieka stovėti prie jo. Matoma, kaip 05:00:28 atsidaro automobilio durelės ir iš jos išlipa asmuo ir matoma, jog ant šaligatvio, prie automobilio prasideda konfliktas. Matoma, jog 05:00:36 yra pastumiamas vienas iš vyriškių, bandoma jam suduoti, po to tas pats asmuo, kuris bandė suduoti vyriškiui, prieina prie antrojo vyriškio ir matoma kaip 05:00:49 jis užsimoja ir 05:00:50 antrasis vyriškis krenta aukštielninkas ant grindinio. Matoma, jog tas pats asmuo, dar kartą prieina prie pirmojo vyriškio ir greitai nueina. Sudavęs smūgį asmuo, sėda į tamsųjį automobilį ir automobilis išvažiuoja, o prie nukritusio vyriškio prieina dar du kiti asmenys (1 t., b. l. 22-25).

Iš Vilniaus apskrities VPK KP SNTV 2 skyriaus vyriausiojo tyrėjo I. S. (I. S.) 2018 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus naktinio klubo „Malibu“ vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad asmuo, sudavęs smūgį Ž. K. iš įvykio vietos pasišalina su tyrimo metu nenustatyta moterimi, kuri buvo apsirengusi tamsios spalvos suknele su baltais „žirneliais“ bei nenustatytu vyru, taksi automobiliu 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 05.02 val. Nustatyta, kad prie klubo „Malibu“ atvyko taksi automobilis – pavežėjas „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kuris policijos registrų duomenimis priklauso A. Š., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele 2“). Taip pat nustatyta, kad taksi automobilio vairuotojo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“), o kvietusio taksi asmens mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele 2“). Iš vaizdo įrašo matosi, kad Ž. K. smūgį suduoda būtent vyras, kuris buvo apsirengęs balta maikute trumpomis rankovėmis bei ant viršaus užsidėjęs tamsios spalvos liemene. Minėtas vyras iki konflikto 04.42 val. kviečia taksi, kuris prie klubo „Malibu“ adresu Žirmūnų g. 106 D, Vilnius atvyksta 2018 m. rugsėjo 15 d. 04.49 val. (2 t., b. l. 5-7).

Iš V. K. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbini) (UAB „Tele2“) išklotinių buvo nustatyta, kad V. K. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. 23.56 val. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. 00.03 val. buvo celės bokšto A117 (Vilnius, Lyglaukio g.) veikimo zonoje, 00.04 val. buvo celės bokšto 108 (Vilnius, Srovės g.) veikimo zonoje, nuo 00.04 val. iki 00.35 val. buvo celės bokšto A117 (Vilnius, Lyglaukių g.) veikimo zonoje, 00.42 val. buvo celės bokšto B046 (Vilniue, Konstitucijos pr. 23) veikimo zonoje, nuo 00.449 val. iki 00.50 val. buvo celės bokšto 168 (Vilnius, Viršuliškių g. 73) veikimo zonoje, 01.21 val. buvo celės bokšto B228 (Vilnius, Ozo g./Geležinio Vilko g. sankryža) veikimo zonoje, nuo 02.57 val. iki 04.42 val. buvo celės bokšto B272 (Vilnius, Žirmūnų g. 139) veikimo zonoje, nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 10.39 val. iki 15.47 val. buvo celės bokšto B438 (Vilniuje, Viršuliškių g. 43) veikimo zonoje. Išanalizavus R. R. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) išklotines buvo nustatyta, kad R. R. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. 23.56 val. iki 01.12 val. buvo celės bokšto B438 (Vilnius, Viršuliškių g. 43) veikimo zonoje, nuo 01.37 val. iki 04.55 val. buvo celės bokšto B276 (Vilnius, Žirmūnų g. 139) veikimo zonoje, 05.03 val. buvo celės bokšto A30F (Vilnius, Geležinio Vilko g. 18A) veikimo zonoje, nuo 05.33 val. iki 11.23 val. buvo celės bokšto B438 (Vilnius, Viršuliškių g. 43) veikimo zonoje. Išanalizavus J. B. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Telia“) išklotines buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. 20.10 val. buvo celės bokšto 02C11920 (Vilnius, Metalo g. 8) veikimo zonoje, 2018 m. rugsėjo 15 d. 00.23 val. buvo celės bokšto 02C95D1F (Vilnius, Viršuliškių g. 43) veikimo zonoje, nuo 02.22 val. iki 03.58 val. buvo celės bokšto 1676 (Vilnius, Žirmūnų g. 139) veikimo zonoje, 08.23 val. buvo celės bokšto 02C95D1F (Vilnius, Viršuliškių g. 43) veikimo zonoje (2 t., b. l. 57-58).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatytos esminės faktinės bylos aplinkybės, t. y. kad kaltinamasis V. K. sudavė smūgį ranka į veido sritį Ž. K., po kurio nukentėjusysis, krisdamas aukštielninkas, trenkėsi galva į grindinį. Tai tiesiogiai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, taip pat jo parodymai įvykio vietos apžiūros metu, taip pat vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriame aiškiai matyti kaip V. K. smogia Ž. K. ir jis nukrenta. Įvykių eigą taip pat patvirtina liudytojo D. M. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nes šis asmuo, nors ir nematė kas trenkė Ž. K., tačiau patvirtino, kad prieš tai kaltinamasis bandė trenkti jam pačiam (D. M.). Šios liudytojo nurodomos aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše. Iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad jis nematė paties smūgio sudavimo momento, tačiau matė kaip Ž. K. krito, o šalia jo buvo V. K., todėl darytina išvada, kad niekas kitas, išskyrus V. K., negalėjo suduoti smūgio Ž. K.. Kitų liudytojų parodymai svarbūs tuo, jog šie asmenys nors ir patys nematė įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau jų parodymai svarbūs vertinant prieš tai tarp dviejų kompanijų vykusio konflikto eigą, kurios pasėkoje vėliau ir buvo įvykdyta nusikalstama veika. Liudytojas P. Z. nematė nei konflikto, nei smūgio Ž. K. sudavimo momento, tačiau nurodė, jog iš kitų žmonių girdėjo apie dėl taksi vykusį konfliktą. Rašytinė bylos medžiaga - I. S. tarnybinis pranešimas, mobilaus ryšio abonentų išklotinių duomenys taip pat svarbūs, nes šie duomenys nors ir patys nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo, tačiau patvirtina V. K. buvimo nusikaltimo vietoje faktą. Taigi, visuma bylos duomenų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. sudavė į smūgį Ž. K. į veido sritį, po kurio pastarasis griuvo aukštielninkas ant grindinio, patyrė sužalojimus, nuo kurių mirė.

Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis esmines faktines aplinkybes pripažino, tačiau jo gynėja baigiamosios kalbos metu iškėlė abejones dėl to, ar tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių nusikalstamų padarinių egzistuoja būtinasis ar atsitiktinis priežastinis ryšys, taip pat kokia kaltės forma – tyčine ar neatsargia buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip minėta, kaltinamojo atlikti veiksmai – smūgis ranka į Ž. K. veido sritį yra įrodyti byloje surinktais duomenimis. Specialisto išvadoje Nr. M1158/2018 konstatuota, jog Ž. K. mirė nuo galvos sumušimo. Teisiamojo posėdžio metu specialistas K. Z. teigė, kad smegenų pažeidimų morfologinis vaizdas ir lokalizacija rodo, kad jie susidarė traumos metu, kuomet buvo kontaktas su kietu, buku daiktu pakaušio srityje, dėl ko susidarė smegenų kontuzija, subduras ir komplikacijos, dėl kurių nukentėjusysis ir mirė. Tačiau visumoje vertinant visus sužalojimus, tai kad buvo nustatyta kraujosruva veido srityje ir pakaušio srityje, yra būdingiau griuvimui su pagreičiu. Tai reiškia, kad buvo suteiktas pagreitis veido srityje, dėl ko nukentėjusysis labiausiai tikėtina, griuvo ir patyrė visus sužalojimus.

Teismų praktikoje nužudymo bylose taip pat yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja. Kita vertus, priežastinis ryšys gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis, pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan. Tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-342/2009, 2K-292-489/2015, 2K-7-74-788/2019).

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog būtent V. K. smogė į veido sritį Ž. K., o šis po smūgio griuvo. Ž. K. mirtį sukėlė ne kokie nors šalutiniai veiksniai, o būtent kritimo ant betoninio grindinio metu patirti sužalojimai pakaušio srityje. Šių sužalojimų Ž. K. nebūtų patyręs, jei prieš tai nebūtų sekę neteisėti V. K. veiksmai – smūgis į veido sritį. Todėl teismo vertinimu, tarp V. K. veiksmų ir po to kilusių padarinių yra nustatytas būtinasis priežastinis ryšys.

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine. Tuo tarpu nustačius, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo turėtų būti svarstomas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnį klausimas. Kaltinamojo gynėja prašo ginamojo veiksmus kvalifikuoti kaip BK 140 straipsnio 1 dalies ir 132 straipsnio 1 dalies sutaptį, t. y. iš esmės prašo pripažinti, jog kaltinamasis veikė mišria kaltės forma. Tačiau pažymėtina, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, taikyti gynėjos pasiūlytą kvalifikavimą būtų galima tik tada, kai vienais veiksmais padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau mirtį sukelia kiti kaltininko veiksmai, kuriuos darydamas asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti ar nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (kasacinė nutartis 2K-P-247/2009). Nagrinėjamu atveju, tiek mirtį sukėlęs sužalojimas, tiek kiti sužalojimai buvo nulemti vieno vienintelio kaltinamojo veiksmo, t. y. smūgio į Ž. K. veido sritį, todėl jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį nėra galimas.

Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-788/2019). Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2009, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-408/2014, 2K-174-788/2017).

Teismo vertinimu, kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė ne dėl neatsargumo, bet veikdamas netiesiogine tyčia. Tai parodo baudžiamojoje byloje užfiksuotų jo veiksmų visuma. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis į įvykius dėl kilusio konflikto, kuomet nukentėjusysis Ž. K. sudavė smūgius į taksi automobilį, įsitraukė norėdamas padėti taksistui, tačiau teisme liudydamas A. Š. nepatvirtino, jog dėl kilusios grėsmės jam būtų reikėję kokios nors pagalbos. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo medžiagos, pirmiausia kaltinamasis mėgino trenkti liudytojui D. M. ir šį keletą metrų netgi vijosi, tačiau smogdamas į jį nepataikė. Po to, sudavė Ž. K. į veidą.

V. K. pagal savo amžių, psichofizines savybes ir gyvenimišką patirtį aiškiai suvokė smūgio sudavimo į galvą - viena iš pagrindinių žmogaus gyvybines funkcijas atliekančių kūno dalių, pavojingumą, todėl neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gali atsirasti padariniai – sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl aiškiai veikė netiesiogine tyčia. Išvada apie tyčios turinį darytina atsižvelgiant į smurto pobūdį (intensyvus, per labai trumpą laiko tarpą), sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, tarpusavio santykius (kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, ginčas kilo dėl menkavertės dingsties).

Kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nužudė kitą žmogų.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę. Tai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala. V. K. padarytas BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. V. K. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 184), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 185-190), dirba (2 t., b. l. 115).

Kaltinamasis V. K. viso proceso metu pripažino savo kaltę, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kaltinamasis pagal sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo atlygino abiem nukentėjusiesiems visą turtinę žalą (R. K. – 3 000 eurų, S. K. – 360 – eurų). V. K. yra sudaręs susitarimą su nukentėjusiaisiais, dalis neturtinės žalos jau yra atlyginta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlyginus ne visą, tačiau žymią atlygintinos žalos dalį, ši aplinkybė gali būti pripažįstama lengvinančia aplinkybe. Teismas sprendžia, jog kaltininkui atlyginus visą turtinę ir dalį neturtinės žalos, sudarius susitarimų dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų yra pagrindas pripažinti esant ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis po įvykio pasišalino, todėl nebuvo nustatinėjamas V. K. neblaivumas, tačiau tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus yra nustatyta pagal paties V. K. parodymus, liudytojų parodymus. Teismas taip pat daro išvadą, kad suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, t. y. spręsti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016). Šioje nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad Ž. K. savo veiksmais būtų išprovokavęs kaltinamąjį nusikalsti prieš jį. Nors byloje yra duomenų, jog tarp dviejų skirtingų kompanijų, metu buvo kilęs konfliktas dėl iškviesto taksi automobilio, vis tik Ž. K. elgesį pripažinti rizikingu ar provokuojančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nėra pagrindo. Juo labiau, iš vaizdo įrašo matyti, jog išlipęs iš taksi automobilio kaltinamasis pirmiau puolė liudytoją D. M., tik po to smogė Ž. K., todėl negalima teigti, kad būtent Ž. K. netinkamas elgesys išprovokavo kaltinamojo smurto proveržį.

Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuri turi savo paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 ir 2 dalys). Paprastai teismas bausmes skiria BK specialiosios dalies sankcijos ribose. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė teismui skirti švelnesnę nei įstatyme (sankcijoje) numatytą bausmę. Teismai pagal susiformavusią praktiką visų pirma turi vertinti ar yra galimybė taikyti BK 62 straipsnį, tik po to ar yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju byloje nėra nustatytos BK 62 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

BK 41 straipsnyje (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labia sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, vertinant bausmės paskirties prasme.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Nors V. K. padarė tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurio padariniai nepataisomi – mirė žmogus, tačiau nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, savo pavojingumu mažesnė nei kitos panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos (buvo suduotas vienintelis smūgis, darant nusikaltimą nepanaudoti įrankiai, priemonės), padaryta spontaniškai, netiesiogine tyčia, nustatytos dvi aukščiau aptartos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, V. K. anksčiau neteistas, dirba. Nors šioje byloje yra nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vis tik, tai nenusveria kitų aptartų duomenų, teigiamai charakterizuojančių keltinamąjį. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad net ir minimali BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė būtų pernelyg griežta ir neteisinga. Paskyrus net ir minimalią bausmę būtų užtikrinamas tik vieno BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės tikslo – nubaudimo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam skirtina trumpesnė, nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.30 val. (1 t., b. l. 140) ir suėmime nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 167-170, 181-183) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ar suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusieji R. K. ir S. K. yra pareiškę civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinė žala nukentėjusiesiems yra atlyginta. Kaltinamasis ir nukentėjusieji 2019 m. vasario 25 d. sudarė susitarimą dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurią kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu – kiekvienam nukentėjusiajam ją įvertinus po 4000 Eur sutinka ir susitarimo pasirašymo metu abiem nukentėjusiesiems sumoka po 1000 Eur, viso 2000 Eur. Likusią žalą kaltinamasis V. K. moka dalimis po 600 Eur per mėnesį į nukentėjusiojo R. K. sąskaitą iki pilno atsiskaitymo. Nukentėjusieji pareiškia, kad po visiškos žalos atlyginimo, jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajam dėl šio įvykio neturės (t. 2, b.l. 132). Susitarime kaltinamasis ir nukentėjusieji susitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų. Susitarime taip pat nurodoma dėl kokios konkrečios galutinės žalos sumos yra susitariama.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. numato šalių procesines teises ir pareigas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 str. 3 d., šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Sudarytas susitarimas patvirtintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Kaltinamajam nevykdant susitarimo, nukentėjusieji įgyja teisę pagal patvirtintą susitarimą gauti vykdomąjį raštą ir kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.

Po susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo, kaltinamasis 2019 m. balandžio 29 d. bei 2019 m. gegužės 28 d. nukentėjusiesiems sumokėjo po 600 Eur. Byloje yra duomenys apie du po šio susitarimo atliktus mokėjimus, kuriais V. K. į R. K. banko sąskaitą pervedė po 600 eurų (b.l. 133, 139).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuoplova; 2 konteineriai su biologiniais pėdsakais nuo rankų; DNR pavyzdys, kurie šiuo metu yra patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 17-18) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka. Du CD diskai, prisegti prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 125-126) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 299, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

BK 66 straipsnio pagrindu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. ir suėmime nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.

Patvirtinti V. K. ir nukentėjusiųjų R. K. ir S. K. 2019 m. vasario 25 d. susitarimą dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurią kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu – kiekvienam nukentėjusiajam ją įvertinus po 4000 Eur sutinka ir susitarimo pasirašymo metu abiem nukentėjusiesiems sumoka po 1000 Eur, viso 2000 Eur. Likusią žalą kaltinamasis V. K. moka dalimis po 600 Eur per mėnesį į nukentėjusiojo R. K. sąskaitą Nr. LT027300010108994264 iki pilno atsiskaitymo. Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- nuoplovą; 2 konteinerius su biologiniais pėdsakais nuo rankų; DNR pavyzdį, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka;

- du CD diskus, prisegtus prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Mačionytė