Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje mažosios bendrijos (toliau ir – MB) „(duomenys neskelbtini)“, vadovas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., nuo 2024 m. birželio 7 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), vadovu, žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turint 26 122,42 Eur mokestinę nepriemoką, kuri susidarė pagal mokesčių administratoriaus iniciatyva apskaičiuotas prievoles bei Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, iš jų: 10 236,00 Eur pelno mokestis (toliau – PLN) už 2024 m., 14 783,44 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PPVM) už 2024 m. lapkričio – gruodžio mėn., 368,92 Eur PLN delspinigiai, 718,20 Eur PVM delspinigiai, 15,86 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI – kreditoriniams reikalavimams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per MB „(duomenys neskelbtini)“ AB (duomenys neskelbtini) banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Dėl administracinio nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrijoje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P., būdamas Bendrijos vadovu ir mokesčių mokėtoju, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais. Tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI – teises ir interesus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto. Tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Minėta, kad šioje byloje teismas nustatė, jog Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką ir trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. Taip analizuojamu laikotarpiu Bendrijai vadovavęs R. P. elgėsi tyčia, nes suprato, kad nevykdo savo prievolės dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atsiskaitymo tvarkos su kreditoriais pažeidimas ir tai, kad nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos nei pagal priimtus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos sąskaitos, nei pagal sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, patvirtina susidariusią sudėtingą finansinę situaciją dėl kurios Bendrija aptariamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, fakto, kad Bendrijos vadovas padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prioritetą teikdamas atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pats Bendrijos vadovas neginčijo, savo pozicijos aptariamu klausimu apskritai nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir byloje nustatytų faktų, teismas sprendžia, kad R. P. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. P., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. neilgą R. P. vadovavimo laikotarpį. Atsakomybę lengvinančių, kaip ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, bylos duomenimis, turi teisėtą pajamų šaltinį, Administracinių nusižengimų registrų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus administracine tvarka baustas itin daug kartų – išrašą sudaro 79 psl., šiais metais administracine tvarka baustas 7 kartus, paskutinį kartą dėl 2025 m. lapkričio 28 d. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kartą teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta sumažinta 54 MGL (2 700 eurų) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 3 d., o savanoriškai baudos nesumokėjus – 2025 m. birželio 6 d. patvarkymu perduota vykdyti antstoliui.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, R. P. skirtinas ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos dydis – 2 200 Eur dydžio bauda. Teismo vertinimu, ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti R. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB „Šiaulių bankas“), LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.