- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-2508-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13310-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Milenija“
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milenija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17964-925/2022 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milenija“ dėl prievolės įvykdymo natūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Milenija“ įvykdyti Rezervavimo sutartimi Nr.2020/10/16 prisiimtus įsipareigojimus natūra – per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovu Rezervavimo sutarties 1.1 punkte nurodyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1194 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalies ir ant jo statomame dvibučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esančio buto (toliau – Butas), kurio preliminarus plotas 100 kv. m, pirkimo – pardavimo už 165 000 Eur kainą sutartį; 2) skirti atsakovei 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo; 3) priteisti iš atsakovės 15 097 Eur dydžio delspinigius.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ir ant šio sklypo esantį atsakovei nuosavybės teise priklausantį Namą, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad yra tikslinga areštuoti tą turtą, dėl kurio sukūrimo ir perdavimo nuosavybės teise ieškovui Rezervavimo sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovas ir toliau siekia šį turtą įsigyti, reikšdamas atsakovei ieškinį dėl prievolės vykdymo natūra. Atsakovės veiksmai: sumokėto avanso grąžinimas, būsto remonto tęsimas, nukrypstant nuo su ieškovu suderintos sąmatos, – leidžia spręsti apie atsakovės siekį kuo greičiau perleisti turtą kitam asmeniui. Dėl to tam, kad būtų užtikrintas ir būtų įmanomas ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas, egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Milenija“ nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ir ant šio sklypo esantį atsakovei nuosavybės teise priklausantį Namą, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra aiškiai suformuluotas tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek dalykas, ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Žemės sklypas, kuriame yra atsakovės statomas Butas, dėl kurio perleidimo ieškovui šalys buvo sudarę Rezervavimo sutartį ir kuria atsakovės prisiimtus įsipareigojimus ieškovas prašo teismo įpareigoti įvykdyti natūra, Nekilnojamojo turto registre registruotas atsakovės vardu. Dėl to atsakovė gali juo laisvai disponuoti: perleisti kitiems asmenims, apsunkinti hipoteka, nuoma ar kitais turto suvaržymais. Atsakovei perleidus turtą tretiesiems asmenims, o teismui tenkinus ieškovo ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų.
6. Teismas pripažino, kad yra pagrindas manyti egzistuojant realią grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo vykdymas. Dėl to yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.
7. Pagal šalių sudarytą Rezervavimo sutartį šalys nebuvo sutarusios, kokio konkrečiai dydžio viso Žemės sklypo dalis bus priskirtina Butui, taip pat nebuvo nurodyta, kad ši dalis bus atidalinama kaip atskiras sklypas. Pagal Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą registre yra įregistruotas Žemės sklypas, ant kurio esančio Namo būklė yra „formuojamas“. Butas nėra suformuotas, kaip atskiras jau esamame Name esantis turtinis vienetas. Dėl to areštuotinas visas Žemės sklypas ir visas Namas, kuriame yra Butas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Milenija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, netinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą. Ieškovas ieškinyje neneigia, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, o sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), jeigu tokie nuostoliai yra įrodomi. Taigi įstatyme nėra teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima įpareigoti šalį priverstinai sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Dėl to atsakovės teisė laisvai valdyti ir disponuoti jai priklausančiu turtu apribota negali būti. Ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, tai yra nėra vieno iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
8.2. Teismo išvada dėl egzistuojančios galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkėjimo grėsmės taip pat yra nepagrįsta. Ieškovas teigdamas, kad tokia grėsmė egzistuoja, iš esmės nurodė tik savo situacijos vertinimą ir prielaidas dėl atsakovės nesąžiningumo. Deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės neturėtų sudaryti teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovas turėjo pateikti konkrečius įrodymus, kuriais remdamasis teismas būtų galėjęs nustatyti grėsmę būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą ginčo turtą perleisti ar kitaip suvaržyti.
Atsiliepimas
9. Ieškovas S. V. atsiliepimu nesutinka su atsakovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimo tikslas yra nustatyti, ar ieškovo reiškiamas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, tai yra teismas turi įsitikinti, kad ieškinio reikalavimas iš viso galėtų būti tenkinamas, jeigu bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų ieškinio faktinis pagrindas. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę įvykdyti preliminariąją sutartį teismo galėtų būti tenkinamas, nes toks ieškovo teisių gynybos būdas nėra negalimas. Šalių sudarytos Rezervavimo sutarties turinys patvirtina, kad joje yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, iš esmės atitinkančių preliminariosios sutarties požymius. Nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki nustatyto termino 2021 m. liepos 31 d., abiejų šalių elgesys po šio termino patvirtina, kad jos nelaikė, jog termino praleidimas nutraukė šalių susitarimą sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys iš esmės nesutarė tik dėl vienos iš siekiamos sudaryti sutarties sąlygų – kainos.
9.2. Rezervavimo sutarties nuostata, pagal kurią ieškovui buvo suteikta teisė pasirinkti kitokį Buto apdailos variantą, nei atsakovės siūlomas, ir aplinkybė, kad ieškovas šia jam suteikta teise naudojosi, patvirtina, jog sudarytoji Rezervavimo sutartis yra ne vien preliminarioji pagal CK 6.165 straipsnį. Jeigu sutarties turinys buvo daug platesnis, nei vien organizacinio pobūdžio nuostatos dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai ir atsakomybė dėl būsimos sutarties nesudarymo yra platesnio pobūdžio, nei tik nuostolių atlyginimas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Pagal teismų praktiką preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais.
9.3. Rezervavimo sutartis yra preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ieškovas savo pažeistas teises gali ginti, reikalaudamas prievolę įvykdyti natūra, t. y. įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį – Buto pirkimo–pardavimo sutartį ar naudotis kitais civilinių teisių gynimo būdais. Be to, ieškovas Rezervavimo sutartį sudarė savo šeimos asmeninių poreikių tenkinimui, siekdamas apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Dėl to šalių sudaryta sutartis taip pat gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Tai lemia būtinumą sutarties sąlygas aiškinti vartotojų naudai pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį. Bylą nagrinėjant iš esmės, pasitvirtinus aplinkybėms, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kad pagrindinės sutarties sudaryti Rezervavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis nėra jokių objektyvių kliūčių, teismas tokį ieškinio reikalavimą galėtų tenkinti.
9.4. Atsakovė Bute savo iniciatyva atliko Rezervavimo sutartyje nenumatytus ir nesutartus su ieškovu Buto apdailos darbus. Atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu ir tikslu Butas buvo įrenginėjamas ne pagal Rezervavimo sutartį, dėl kurios galiojimo tarp šalių tuo metu nebuvo ginčo. Tikėtina, kad ieškovui nežinant, atsakovė Butą įrenginėjo nebe ieškovui, o kažkokiam kitam asmeniui. Dėl to yra reali grėsmė, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu atsakovė parduos turtą naujam pirkėjui už daug didesnę kainą, nei buvo įsipareigojusi parduoti ieškovui. Atsakovei šių aplinkybių paneigti negalint, jos nesąžiningumas yra akivaizdus. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina padėtį, esančią šiuo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei priklausantis Žemės sklypas ir jame esantis Namas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovę įvykdyti Rezervavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus natūra ir per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovu Rezervavimo sutarties 1.1 punkte nurodyto nekilnojamojo turto – Žemės sklypo dalies ir ant jo statomame Name esančio Buto pirkimo – pardavimo už 165 000 Eur kainą sutartį. Taigi ieškiniu ieškovas siekia iš atsakovės įsigyti Butą ir Žemės sklypo dalį. Atsakovė atskiruoju skundu teigia, kad šis ieškovo reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovės atskirojo skundo argumentu.
14. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jeigu aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
16. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kartu su ieškiniu pateikė su atsakove sudarytą Rezervavimo sutartį, pagal kurią atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo atskiros rašytinės sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas, kaip pirkėjas, nupirkti už šioje Sutartyje nurodytą 165 000 Eur kainą bei šioje Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis Butui priklausančią dalį Žemės sklypo ir būsimą Butą. Pagal Rezervavimo sutarties 4.3 punktą pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2021m. liepos 31 d. Ieškovas taip pat pateikė teismui mokėjimo dokumentų, baldų ir apdailos medžiagų užsakymo dokumentų kopijas, susirašinėjimo su atsakove duomenis. Taigi pripažinta, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pateikė tas aplinkybes patvirtinančius duomenis.
18. Pastebėtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pačios Rezervavimo sutarties sąlygų aiškinimo, jos vertinimo ir, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės teisės reikalauti sutarties įvykdymo natūra. Taigi ieškovo ieškinyje, atsakovės atskirajame skunde ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo, teisės normų bei teismų praktikos taikymo argumentų pagrįstumas galės būti patikrintas tik pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neatlieka Rezervavimo sutarties sąlygų aiškinimo ir vertinimo. Dėl to konstatuotina, kad ieškinys gali būti preliminariai pagrįstas.
19. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
20. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Namą atsakovė stato, turėdama tikslą jį parduoti ir gauti pelną. Taigi atsakovei pardavus ieškovo norimą įgyti Butą ir Žemės sklypo dalį, akivaizdu, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būtį įvykdytas, nes ginčo turtas jau priklausys kitiems tretiesiems asmenims. Todėl tokia situacija kelia ne tik grėsmę ieškovo interesams dėl jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, tačiau kartu reiškia, kad bus keliami nauji ieškiniai dėl Buto ir dalies Žemės sklypo pardavimo sandorių nuginčijimo, tai yra ieškovas, o kartu ir atsakovė turės papildomų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu ieškinio netenkinimo atveju, atsakovė galės toliau laisvai disponuoti jai priklausančiu Žemės sklypu ir Namu bei su kitais pirkėjais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
22. Nagrinėjamoje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotas ne visas atsakovės turtas, o tik Žemės sklypas ir ant jo stovintis Namas, kurie yra tiesioginis ginčo dalykas. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių apie šio turto areštu daromą žalą jos teisėms ir interesams. Pažymėtina, kad atsakovė pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį gali prašyti teismo, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės UAB „Milenija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.