Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto B. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo B. B., už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 21 d. 18.39 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,5 promilių girtumas (po 1,7 % paklaidos).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytus procedūrinius pažeidimus priėmė nutarimą. Be to iš priimto sprendimo matyti, kad jo prašymas palikti vairuotojo pažymėjimą atmestas ir ATPK 30¹ straipsnis netaikomas remiantis 14 metų senumo įvykiais, t. y. negaliojančiomis nuobaudomis ir visiškai neatsižvelgus į tai, kad jam automobilis yra reikalingas vykti pas gydytojus, kurie yra pakankamai dažni ir po kelis per dieną skirtingose vietose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, duomenis vertindamas atskirai ir siedamas į visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad B. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą yra teisėta ir pagrįsta.

Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apeliaciniame skunde B. B. nurodytus galimai policijos pareigūnų padarytus pažeidimus sustabdžius B. B. ir nustatant jo neblaivumą, tokių aplinkybių B. B. nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl tokius argumentus teismas vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Apelianto manymas, kad jis negalėjo būti tokio girtumo, koks jam buvo nustatytas policijos pareigūnų, taip pat niekuo nepagrįstas.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad B. B. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Iš byloje esančios Vairuotojo sveikatos patikrino medicininės pažymos matyti, kad B. B. gali vairuoti visų kategorijų transporto priemones, kad iš asmens blaivumo testo matyti, kad jam buvo nustatytas 1,53 (po paklaidos 1,5) promilių neblaivumas, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. B. sveikatos būklė netrukdo vairuoti transporto priemonių ir vartoti alkoholio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad B. B. netekus teisės vairuoti transporto priemonių jis neturės kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigas, todėl šios aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis, leidžiančiomis skirti švelnesnę nuobaudą nei yra numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą. Teismas įvertinęs tai, kad B. B. buvo nustatytas 1,5 promilių neblaivumas, kuris yra artimas vidutiniam girtumo laipsniui, kad B. B. buvo sustabdytas vairuojantis mieste, kad 2013 m. gruodžio 28 d. buvo baustas administraciniu nurodymu už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad praeityje buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, daro išvadą, kad B. B. akivaizdžiai suvokdamas, jog yra neblaivus, žinodamas galinčias kilti pasekmes, taip pat atsakomybės už padaryto pažeidimo griežtumą, vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir tai rodo jo neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą, jo abejingumą į galinčias kilti nepataisomas pasekmes, bei kilsiančias pasekmes netekus teisės vairuoti transporto priemones. Tai, kad B. B. sumokėjo paskirtą baudą ir įvykdė visus reikalavimus siekiant atgauti vairuotojo pažymėjimą, taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtos nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 36 straipsnį jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praeityje asmens padaryti pažeidimai leidžia daryti išvadas apie jo asmenį, požiūrį į teisės normų laikymąsi ir kt. aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad B. B. praeityje buvo baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, vertino ne kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o kaip aplinkybę charakterizuojančią asmenį ir tai nelaikytina procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą B. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti B. B. apeliacinio skundo ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.