- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 1-11-829/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Civilinis ieškovas
- R. B., I. N.
- Nukentėjusysis
- R. D., V. D., G. M.
- Civilinis atsakovas
- R. Š.
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Gvidas Byčius, Rita Petručionytė, Irena Haase
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam D. Ž., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. B. atstovei advokatei Irenai Haase, nukentėjusiai ir civilinei ieškovei I. N., nukentėjusiems R. D., V. D., nukentėjusio R. D. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, nukentėjusiai, civilinei ieškovei ir įstatyminei nukentėjusio G. M. atstovei J. J. bei nukentėjusio G. M. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, civilinei atsakovei R. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2013-06-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (I); 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (II); 187 str. 3 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (III) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų; taip pat nuo 22 iki 6 valandos būti namuose; Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2013-06-28 baudžiamuoju įsakymu nuteistajam D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. Ž. 2013 m. spalio 13 d. apie 14 val. 20 min., kelio (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus, tai yra automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelėje buvusią betoninę sieną. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), keleivis O. B., taip pat buvo sužaloti keleiviai: R. Š., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. N., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. M. ir R. D., kuriems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei sugadintas R. Š. priklausantis automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis D. Ž. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2013-10-13. Dieną prieš tai šventė pirties atidarymą pas juos namuose (duomenys neskelbtini). Kartu dalyvavo O. B., R. Š., M. A., kuris vakare išėjo namo. Rytojaus dieną – spalio 13 d. vyko pratęsimas. Šventė jis, jo mama R. Š. ir O. B.. Ryte nuo 8 iki 9 val. išgėrė vieną butelį degtinės ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pakeliui sustojo pas mamos draugę (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo jis, mama R. Š. ir O. B.. Jis vairavo mamai R. Š. priklausantį automobilį. Šalia jo sėdėjo mama R. Š., o O. B. sėdėjo gale. Pakeliui sustojus pas mamos draugę, O. B. išlipo iš mašinos ir pasiliko, o jis su mama R. Š. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą nusipirkti alkoholio. Viskas buvo apie pietus. Automobilį vairavo jis. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę nusipirko 2 butelius degtinės ir išvažiuojant iš parduotuvės pamatė prie staliuko stovinčius E. N., A. M., R. D. ir G. M., kurie gėrė alų. Staliukas stovėjo gal kokia 50 m atstumu nuo parduotuvės. Sustojo prie jų ir pradėjo kalbėtis. Pažinojo A. M. ir E. N.. Kitus vaikinus pažinojo iš matymo. Bešnekant nutarė, kad būtų gerai išgerti. Susėdę į mašiną pagrįžo į parduotuvę. Lyg tai A. M. nuėjo ir nusipirko alaus. Visi susėdo į mašiną ir važiavo iki mamos draugės, kur buvo likęs O. B.. Iki ten buvo 3 km. atstumas. Visiems sugrįžus pas mamos draugę, kieme išgėrė po skardinę alaus. Tada sulipo į mašiną. Kartu įlipo ir O. B.. Automobiliu, kurį jis vairavo, važiavome septyniese. Važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, iki kurio buvo 2 km. atstumas. Jis su mama sėdėjo automobilio priekyje, o jo sutikti vaikinai ir O. B. sėdėjo gale. Tiksliai negali pasakyti, bet važiavo apie 100 km/h greičiu. Netoli (duomenys neskelbtini) kaimo sugalvojo važiuoti į gamtą. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) kaimą ir privažiavus posūkį mašina pateko ant kelkraščio, ją sumėtė, automobilis pradėjo slysti ir po to daugiau nieko nepamena. Mano, kad įvykio aplinkybių nepamena dėl šoko. Jam buvo nustatytas 1,8 promilių neblaivumas. Teisės vairuoti neturi. Jos nėra įgijęs. Gailisi, kad taip įvyko. Su civiliniais ieškiniais sutinka, tik nesutinka su jų dydžiais. Tokių pinigų neturi. Gauna 270 Lt per mėnesį už neįgalumą, todėl nežino kaip reikėtų priteistus civilinius ieškinius išmokėti. Niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes šie su juo nenorėjo bendrauti. Mano, kad visi kartu važiavę asmenys žinojo, kad neturi teisės vairuoti automobilio, taip pat matė, kad yra neblaivus. Įvykio dieną „balių finansavo“ mama. Automobilio rakteliai buvo automobilyje. Kai sėdo į automobilį, mama jam nieko nesakė (III tomas, b. l. 20-23).
Kaltinamasis D. Ž. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. Be to, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, eismo įvykio vietos ir kitais apžiūros protokolais, schemomis, foto nuotraukomis, specialisto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjęs A. M. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-10-13 buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime. Vėliau atėjo E. N.. Gal po pusvalandžio atėjo R. D. su G. M.. Buvo nusipirkęs alaus, todėl jį gurkšnojo. Alų gėrė vienas. Atėję asmenys negėrė. Sėdėjo ilgai. Apie pietus atvažiavo D. Ž., kurį gan neblogai pažįsta. Jis nuvažiavo į parduotuvę, o grįždamas užsuko pas juos, išlipo, pasisveikino ir kiek pamena, jam vienam pasiūlė važiuoti gerti kartu. Pasakė, kad vienas nevažiuos, kad kartu pasiims E. N.. Kai susėdo į mašiną, priėjo R. su G. ir pasakė, kad jie važiuos kartu. Šie žodžiai jam įstrigo, nes kai dabar pagalvoja, jie į mašiną sėdo savo noru. Tada jie dar pagrįžo į parduotuvę. D. Ž. paprašė mamos 20 Lt, kuriuos ji padavė, o jis nuėjo į parduotuvę. Neatsimena kiek alaus nupirko. Kiek pamena, alų pirko skardinėmis. Paskui važiavo į gamtą. Kažkur pusiaukelėje buvo sustoję, bet nepamena kur. Sėdėjo automobilio gale. Paties eismo įvykio aplinkybių neatsimena. Eismo įvykio metu jam buvo sutrenktas stuburas. Byloje ieškinio nereiškia. Pretenzijų kaltinamajam neturi, nes į automobilį sėdo savo noru. Žinojo, kad D. Ž. neturi teisių, todėl dėl padarytų sužalojimų atsakomybę priima pats (III tomas, b. l. 23-25).
Nukentėjęs E. N. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl patirtos traumos visiškai įvykio neatsimena. Atsimena tik nuo tada, kai buvo ligoninėje. Eismo įvykio metu pats buvo blaivas. Įvykio metu jam buvo sužalota galva, krūtinė. Kaltinamajam pretenzijų nereiškia, nes pats jaučiasi kaltas dėl to, kad lipo į D. Ž. vairuojamą automobilį. Žino, kad D. Ž. neturi vairuotojo pažymėjimo. Žino tai nuo tada, kai pradėjo su juo bendrauti – prieš 2-3 metus (III tomas, b. l. 25-26).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras O. B. ryte negrįžo namo. Jis įrenginėjo pirtį. Buvo labai pikta. Parduotuvė yra beveik jų namų kieme, (duomenys neskelbtini) k. Tai yra ta pati parduotuvė, į kurią kaltinamasis atvažiavo pirkti alkoholio. Tą dieną parduotuvėje dirbo samdytas žmogus – pardavėja. Kadangi žinojo kur jos vyras buvo, todėl apie 11 val. buvo nuvažiavusi į kaltinamojo namus, kuriuose rado tik D. Ž. sugyventinę. Ši pasakė, asmenys seniai kažkur išvažiavę. Po to pardavėja jai dar pasakė, kad į parduotuvę buvo atvažiavusi R. Š. su D. Ž. ir pirko degtinės. Po to į parduotuvę jie pargrįžo ir A. M. nusipirko visą pakuotę alaus skardinių. Tuo metu nukentėję vaikai skynė pas ją obuolius ir trumpam buvo išėję ant suoliuko pasėdėti. Nesupranta kaip vaikai susėdo į kaltinamojo automobilį, kadangi jos sūnus su R. D. ruošėsi už pusantros valandos išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Apie 14.30 val. jai paskambino D. Ž. sugyventinė, kuri pasakė, kad įvyko avarija, kad jos vyras yra negyvas, kuris ir vairavo automobilį. Su sūnumi sėdo į automobilį ir išvažiavo į įvykio vietą. Kai nuvažiavo, automobilį pamatė aukštyn ratais. Dar niekas iš jo nebuvo ištrauktas. Visi vaikai buvo mašinoje, o jos vyras gulėjo prie mašinos. Jis buvo išvilktas ant žemės. Jau po laidotuvių D. Ž. sugyventinė jai sakė, kad D. Ž. šiai buvo liepęs sakyti, kad automobilį vairavo O. B.. Su O. B. gyveno santuokoje. Jų santykiai buvo geri. Įmonė buvo įregistruota vyro vardu. Jis buvo direktorius. Tai buvo vienintelės jų šeimos pajamos. Toje pačioje įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). Vyras rūpinosi įmonės veikla. Dabar tuo rūpintis turi ji pati. Šiuo metu įmonės veikla sustabdyta, nes turi labai didelių įsiskolinimų, kuriuos reikia panaikinti. Po įvykio su sveikata turėjo didelių problemų. Jai buvo pripažintas nervinis šokas. Dvi savaites negalėjo valgyti, vaikščiojo pas įvairius psichologus, buvo paskirtas gydymas. Stresą ir išgyvenimus jaučia iki dabar. Pasikeitė bendravimas su žmonėmis, nes vengia susibūrimų. Viso to priežastis yra nervinė, susijusi su eismo įvykiu. Turi 3 vaikus, iš kurių du yra studentai. Juos dabar vienai tenka išlaikyti. Ieškinį palaiko. Turtinė žala yra 4 861 Lt, kuri neapmokėta iš draudimo. Tai 800 Lt keturnedėlio išlaidų, 4 000 Lt kapavietės įruošimo ir yra už vaistus. Draudimas apmokėjo 5 179 Lt neturtinės žalos. Reikalauja dar 194 820 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi vyras buvo darbingas, abu buvo įkūrę verslą, ruošėsi atidaryti dar vieną parduotuvę. Šiuo metu įmonėms veikla sustabdyta, turi negrąžintų skolų (III tomas, b. l. 26-28).
Nukentėjusioji R. D. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjęs R. D. yra jos sūnus. Dabar jam yra 24 metai. Sūnus gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Tą savaitgalį jis buvo grįžęs į namus padėti. Sekmadienį šis atsikėlė, pavalgė ir pasakė, kad eina pas nukentėjusios R. B. sūnų, su kuriuo yra draugai nuo vaikystės, atsisveikinti. Sūnus jau buvo susiruošęs daiktus, turėjo grįžti, pavalgyti ir išvažiuoti. Buvo pietų metas, bet jis negrįžo. Skambino šiam, bet jai niekas neatsakė. Parašė SMS žinutę, bet ir į ją niekas neatsakė. Prigulė. Paskui kažkas paskambino vyrui. Jis išvažiavo. Grįžo už 15-20 min. ir pasakė, kad sūnus pateko į avariją. Tada sėdo į mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Atvežė sūnų, kuris buvo labai sužalotas. Buvo pasakyta, kad jis neišgyvens. Nuo tada ir prasidėjo jų gydymosi kelionės. Sūnus yra (duomenys neskelbtini) invalidas, (duomenys neskelbtini) proc. darbingas, dešinė jo pusė paralyžuota. Sūnui yra nutraukta pagrindinė koordinacijos siūlė, jis neturi lygsvaros. Sūnus šiuo metu yra reabilitacijoje (duomenys neskelbtini). Sūnus šiuo metu yra „pastatytas ant kojų“, tačiau jam dar daug gydymo ir operacijų reikės. Vaikas neužsimerkia, jam reikia dėti sidabrinį svarelį, kuris kainuoja 2 500 Lt, negirdi dešine ausimi, jo kalba paralyžuota – kalba puse lūpų. Sūnus labai nervuotas, būna neatsimena ką jam pasako. Avarijos jis taip pat neatsimena. Sūnus iki įvykio gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar jis yra visiškai nedarbingas ir darbingas nebus niekada. Dabar turi jam padėti, nes pats jis negali nieko. Sūnus pasidarė uždaras, nenori bendrauti su tolimesniais draugais, nes jaučia kompleksą, kadangi yra negražus, žmonės nesupranta jo kalbos. Iki avarijos sūnus buvo linksmas. Daktarai didelių prognozių dėl sūnaus būklės neteikia. Kadangi yra trūkęs pagrindinis vestibuliacinis aparatas, jis neatgis, jo prisiūti neina, todėl sūnus niekada neturės lygsvaros. Paralyžius gali praeiti arba ne. Trūkęs ausies būgnelis neatsistatys niekada. Akis taip pat niekada neužsimerks. Sūnus sako, kad jis niekada neturės nei žmonos, nei vaikų. Tai yra psichologinė trauma 24 metų vaikinui. Draudimas apmokėjo patirtas turtines išlaidas. Neturtinei žalai atlyginti sūnus reiškia 100 000 Lt (III tomas, b. l. 28-30).
Nukentėjęs V. D. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. D. duotus parodymus, papildomai nurodydamas, jog šalia avarijos vietos, ant posūkio, yra sodyba ir joje žmogus medyje pjovė šakas. Jis matė kaip įvyko avarija, matė kaip buvo bandoma atidaryti tas automobilio duris, kur sėdėjo O. B., tačiau nepavyko. Kai buvo įvykio vietoje, ten buvę žmonės kalbėjo, kad buvo bandyta O. B. ištraukti iš mašinos (III tomas, b. l. 30-31).
Nukentėjusioji J. J. 2014-11-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-10-13 apie 13.50 val. ji ėjo pro parduotuvę, kur jos sūnus su draugais sėdėjo ant suolelio. Šiam šūktelėjo eiti namo. Jis linktelėjo galva. Apie 14.30 val. jai paskambino R. B. sūnus ir pasakė, kad įvyko avarija, žuvo O. B., kad ten yra ir jos sūnus. Sūnus 4 savaites buvo komoje. Po to gyvenimą pradėjo nuo 2 mėnesių kūdikio. Iki balandžio su sūnumi visą laiką prabuvo ligoninėje. Viską mokinosi nuo pradžių. Šiai dienai jam atmetinėja kaulus, nes tino smegenys ir juos reikėjo išimti. Negana to, esant dideliam smegenų pažeidimui, išsivystė epilepsija, prasidėjo traukuliai. Šiai dienai sūnaus mąstymo orientacija atitinka 11 metų vaiką. Kaip gydytojai aiškino, dieną žmogaus smegenys mąsto, o naktį viską įrašinėja, tačiau sūnaus smegenys naktį nedirba. Apie save sūnus susitvarko. Namų aplinką jis suvokia. Kalbėjo su psichologais, kurie paaiškino, jog sūnus nežino, ar jis vaikas, ar jau suaugęs. Jis turi agresiją, nelabai kontroliuoja save. Sūnus šiai dienai nesimoko. Į namus ateina psichologas ir logopedė, kurie lankosi dėl smegenų lavinimo. Sūnus skaito, tačiau kitą dieną vaikas nežino ką perskaitė. Sūnus buvo labai aktyvus, sportuodavo. Šiai dienai jis gali kelti tik kilogramą. Vaikas neturi baimės jausmo, suvokimo apie galimą žalą. Jis išeina į lauką, vienas pavaikščioja, tačiau yra uždrausta jį vieną palikti maudytis, nes gali užeiti priepuolis. Po įvykio jos pačios gyvenimas pasikeitė visapusiškai. Nuo spalio 13 d. visą laiką buvo su vaiku. Sau negalėjo leisti gerti raminančių ar migdančių vaistų, nes reikėjo prižiūrėti sūnų. Kai vaikas išmoko sėdėti, jis šokdavo iš lovos. Bijodavo užmigti. Palaiko reikalavimą jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi smegenų pažeidimas ir epilepsija sūnui niekada neišnyks, jis niekada nesuaugs. Savo gyvenimą privalo orientuoti pagal vaiko poreikius ir turės visą gyvenimą prižiūrėti bei išlaikyti. Labai pasikeitė vaiko bendravimas. Jis dabar nenori su niekuo bendrauti, niekur eiti (III tomas, b. l. 31-32).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. N. 2015-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jos sūnus E. N. buvo nepilnametis, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis tapo pilnametis. Byloje pareiškė 5 000 Lt civilinį ieškinį dėl moralinės bei materialinės žalos atlyginimo ir jį palaiko. Žala jai nėra atlyginta. Po avarijos sūnus 4 paras buvo reanimacijoje, apie įvykį nieko neatsimena. Reikėjo važinėti, su vaiku ligoninėje gulėti. Sūnus šiai dienai greičiau pavargsta ir daugiau miega nei iki avarijos. Jai pačiai reikėjo tiek psichiatro, tiek psichologo pagalbos. Po įvykio iki šiol naudoja antidepresantus. Tiksliai neskaičiavo kiek pinigų išleido važinėjimams, bet reikėjo važinėti į Kauno klinikas. Tai galėjo sudaryti apie 300 Lt. Savo ir sūnaus vaistams išleido apie 500 Lt. Avarijos metu sūnus buvo su firminiais rūbais, kedais, kurie dabar netinkami dėvėjimui. Rūbai ir avalynė kainavo apie 1 000 Lt. Jai pačiai apie 300-400 Lt kainavo gulėjimas ligoninėje bei maisto pirkimas. Turtinė žala sudaro 2 200 Lt, o neturtinė – 2 800 Lt. Tokį ieškinį ir palaiko (III tomas, b. l. 70-71).
Civilinė atsakovė R. Š. 2015-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, su kuria įvyko eismo įvykis. Prieš išvažiuojant iš namų alkoholio nevartojo. Važiuojant iki draugės vairavo O. B., kuris ryte taip pat buvo blaivus. Pakui automobilio rakteliai buvo pas ją kišenėje arba automobilyje. Išgėrusi alkoholio nuėjo į automobilį, atsisėdo ir miegojo. Automobilio raktelių tikrai neperdavė sūnui. Buvo išsikvietusi vairuotoją, kuris turėjo juos parvežti namo. Kai sūnus sėdo už vairo, ji nieko nematė, nes miegojo. Neprisimena, kad būtų važiavusi į parduotuvę alkoholio pirkti. Nežino kas tuo metu vairavo mašiną. Sūnus už vairo atsisėdo savavališkai. Tuo metu miegojo. Kai atsibudo, už vairo sėdėjo ir automobilį vairavo D. Ž.. Liepė sūnui nevairuoti, laukti atvažiuojančio vairuotojo, kuris yra šeimos draugas ir buvo iškviestas prieš kokias 2 valandas iki įvykio, tačiau sūnus jos neklausė. Ikiteisminiame tyrime to nepasakojo, nes niekas jos to ir neklausė. Tąkart sūnus pirmą kartą paėmė jos automobilį ir vairavo. Mano, kad nėra atsakinga už suaugusiojo sūnaus veiksmus. Pati yra bedarbė. Gyvena ūkiškai, užsiaugina gyvulių, daržovių. Turi neįgalumą, tačiau išmokų negauna, nes neturi reikiamo darbo stažo. Prisidėjo prie šermenų apmokėjimo nuveždama R. B. 2 000 Lt. Laidojimo išlaidas atlygino iš sutaupytų ir dukters paskolintų piniginių lėšų. Nuo draugės kiemo iki įvykio vietos buvo tik 1,5 km atstumas (III tomas, b. l. 63-66).
Liudytojas V. Ž. 2015-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo eismo įvykio vietos buvo gal 30 metrų atstumu. Pirmiausiai išgirdo garsą, t. y. kad dideliu greičiu atlekia automobilis ir trenksmą. Atrodė, kad lėktuvas atskrenda. Toje vietoje yra gyvenvietės ribos. Mano, kad automobilis važiavo daugiau nei 100 km/h greičiu. Atsisukęs matė kaip automobilis verčiasi ore, nukrenta ant stogo. Matė pro galinių durelių langą iškritusią žmogaus galvą, iš kurios tekėjo kraujas. Tuo metu ėmė telefoną ir skambino pagalbos centrui. Ėjo artyn. Per priekines vairuotojo dureles pamatė išlipant D. Ž., kuris svirduliavo. Išlipęs vairuotojas buvo pasimetęs, blaškėsi, buvo agresyvus. Visi automobiliu važiavę asmenys buvo be sąmonės. D. Ž. juos ėmė ir traukė iš mašinos. Tik po keleto minučių vienas asmuo pats iš jos išlindo. Nemano, kad asmenys buvo prisisegęs diržus, nes apsivertusiame automobilyje žmonės gulėjo sukritę apačioje, nė vienas nebuvo pakibęs ant diržo. Prašė, kad kaltinamasis nieko nedarytų, nes nebuvo aiškūs asmenų sužalojimai, o be to, pavojaus asmenims nebuvo, nes automobilis buvo užgesintas. Kaltinamasis sakė, kad ne jis automobilį vairavo. Jis pasakojo, kad sėdėjo gale ir automobiliui verčiantis „atskrido“ į priekį, nors iš gyvenvietės atėję žmonės sakė, kad matė vairuojant būtent D. Ž. (III tomas, b. l. 66-68).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Šakių rajone, buvo nustatyta, jog įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) 12,600 km. Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad įvykio vietoje leistinas greitis 50 km/h. Kelio danga – asfaltas pereinantis į žvyrą. Kelio danga sausa. Ant asfaltuotos kelio dangos kairėje pusėje fiksuotas automobilio ratų slydimo pėdsakas, kurio ilgis yra 23,50 m. Pėdsakas eina link betoninės tvoros, ties kuria slydimo pėdsakas pereina į žemės išrausimą, kurio ilgis 11,30 m. Sugadinta 3 metrai betoninės sienos. Užfiksuota, kad automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) stovi kairiajame kelkraštyje. Nuo automobilio 3,70 m. atstumu ant žemės guli O. B. lavonas. Iš automobilio paimtos trys oro pagalvės, nuoplovos su biologiniais pėdsakais, mikroobjektai nuo vairuotojo sosto, kurie saugomi Šakių rajono PK (I tomas, b. l. 11-22).
2013-10-13 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Matyti, kad labiausiai apgadinta galinė transporto priemonės dalis (I tomas, b. l. 23-24).
Specialisto išvada patvirtina, kad A. M. kūne sužalojimų nebuvo nustatyta (I tomas, b. l. 68).
Specialisto išvada patvirtina, kad O. B. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo skeveldrinių nosies kaulų, kairio skruostikaulio, viršutinių žandikaulių, kaktikaulio, momenkaulių, smilkinkaulių, pakauškaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimų su galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimų, suardymų, stuburo kaklinės dalies 7 ir krūtininės dalies 1 slankstelių kūnų lūžimų (I tomas, b. l. 73-78).
Specialisto išvada patvirtina, kad R. Š. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 117-118).
Specialisto išvada patvirtina, kad E. N. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, muštinė žaizda pakaušyje, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos ir plaučių sumušimas, sukėlęs dešinio plaučio uždegimą. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 131).
Specialisto išvada patvirtina, kad R. D. nustatytas dešinio momenkaulio, smilkinkaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių, dešinio pusrutulio momeninės skilčių, smegenėlių dešinio pusrutulio sumušimai, difuzinis aksomų pažeidimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, kas sukėlė komą, higromas abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 142-144).
Specialisto išvada patvirtina, kad G. M. nustatytas kraujo išsiliejimas po padangte, kairės akiduobės stogo ir išorinės sienelės, kairio momenkaulio skeveldrinis įspaustinis lūžimas, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės, momeninės skilčių sumušimai, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vidine hipertenzija, strigimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (II tomas, b. l. 7-10).
Asmens blaivumo testas patvirtina, jog 2013-10-13 15.16 val. D. Ž. buvo nustatytas 1,61 promilės neblaivumo laipsnis (II tomas, b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. Š. vardu registruoto automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta „BTA Insurance Company“ Se (I tomas, b. l. 29).
Nukentėjusioji R. B. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį dėl 4 861 Lt dydžio turtinės ir 194 820,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 92, 93-97, III tomas, b. l. 26-28).
Nukentėjęs E. N. civilinio ieškinio byloje nereiškia (I tomas, b. l. 134, III tomas, b. l. 25-26).
Nukentėjusioji I. N. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį dėl 2 200 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2 800 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo – iš viso 5 000 Lt dydžio (I tomas, b. l. 137; III tomas, b. l. 70-71).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. pareiškė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II tomas, b. l. 173-174).
Nukentėję ir civilinis ieškovas G. M. pareiškė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II tomas, b. l. 98-101).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 5 220,10 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 98-101, III tomas, b. l. 31--32).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys oro pagalvės, nuoplovos su biologiniais pėdsakais, mikroobjektai nuo vairuotojo sosto, kaltinamojo D. Ž. rūbai dėvėti eismo įvykio metu, kurie saugomi Marijampolės AVPK Šakių rajono PK, teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti nebuvo (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. kelio (duomenys neskelbtini)12.600 km., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šakių rajone, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus, tai yra automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelėje buvusią betoninę sieną. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) keleivis O. B., taip pat buvo sužaloti keleiviai: R. Š., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. N., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. M. ir R. D., kuriems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei sugadintas R. Š. priklausantis automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Šie kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Ginčo byloje dėl to nekilo. D. Ž. kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vairuojant automobilį ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta net keturių asmenų sveikata, padarant jiems nežymų, nesunkų ir sunkius sveikatos sutrikdymus, vienas iš kartu važiavusių asmenų žuvo, pilnai įrodyta, jo veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. yra teisinga.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, kad automobilio gale sėdėjusių nukentėjusiųjų veiksmai – neprisisegimas saugos diržais, galėjo turėti įtakos jų patirtų sužalojimų mastui ir mirčiai.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad, automobilio gale sėdėję keleiviai – O. B., E. N., G. M., R. D. patyrė įvairaus dydžio sužalojimu, tai yra nuo nesunkaus iki lėmusių asmens mirtį. Nukentėjęs A. M. sužalojimų nepatyrė. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad ne saugos diržų nenaudojimas lėmė patirtų traumų sunkumą, o konkrečios automobilio nuvažiavimo nuo kelio ir virtimo aplinkybės, kurias sukėlė automobilio vairavimas. Iš įvykio vietos apžiūros nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobilio virtimo metu labiausiai nukentėjo automobilio užpakalinė dalis, kurioje būtent ir sėdėjo nukentėjusieji. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ne keleivių naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai (KET 60 ir 202 punktuose numatytų taisyklių nesilaikymas), o būtent kaltinamojo D. Ž. prieštaraujantis KET neatsargus elgesys – nesaugus, netinkamas automobilio valdymas, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo ir žmogaus žūties bei sužalojimų priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, išgyvena dėl to ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį iš karto po įvykio ir vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pareiškus jam įtarimą savo kaltę pripažino, jos neneigė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirminėje jo apklausoje buvo nurodęs, jog automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė O. B.. Kad kaltinamasis eismo įvykio vietoje kaltinamasis neigė automobilį vairavęs, patvirtina ir liudytojo V. Ž. parodymai. Iki teisiamojo posėdžio kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, jiems niekaip nepadėjo. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nors kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu neneigia kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau išvados apie jo nuoširdų gailėjimąsi daryti negali.
Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Dėl bausmės skyrimo.
Skiriant kaltinamajam D. Ž. bausmę už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą atsižvelgtina į tai, jog padarytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 16 str. 2 d.), tačiau sukėlė sunkius padarinius – gyvybės neteko vienas žmogus, dviem sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, kitiems asmenims sveikata sutrikdyta nežymiai ir nesunkiai; D. Ž. nusikalsta nebe pirmą kartą; jis dešimt kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų ir už šiurkščius KET pažeidimus; nuobaudos, paskirtos už vairavimą neblaiviam, nepaklusimą teisėtiems pareigūno reikalavimams sustoti, greičio viršijimą ir kt., ne kartą baustas administraciniu areštu, tačiau trumpalaikis laisvės apribojimas jam jokio poveikio nepadarė; D. Ž., būdamas pakankamai jaunas ir darbingas, niekur nedirbo, darbo biržoje nėra registruotas – girtavo, ką patvirtina ir jo baustumas administracine tvarka už girto pasirodymus vietoje; nusikalstamą veiką padarė būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti; seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (II tomas, b. l. 60-62, 63-73, 80); į D. Ž. nustatytą neįgalumo dydį (II tomas, b. l. 82); į tai, kad D. Ž. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam D. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskirtą bausmę nustatant atlikti atvirtojoje kolonijoje.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.
Nors D. Ž. šiuo atveju padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau veika pasireiškė šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu – vairuojant automobilį neturint tokios teisės, apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles ir sukėlė sunkius negrįžtamus padarinius – žuvo žmogus, du žmonės nukentėjo sunkiai, likę du patyrė nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus, todėl ja pažeistas ir visuomenės interesas. Be to, šį nusikaltimą D. Ž. padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, neturint tokios teisės, todėl yra reikšmingos vertinant D. Ž. asmenybę ir grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Atsižvelgęs į minėtas D. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Ž. atžvilgiu nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl kardomosios priemonės paskyrimo.
Kaltinamajam D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Dėl specialiosios teisės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis D. Ž., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, vairavo automobilį važiuodamas gyvenvietėje ir viršydamas greitį. Visa tai rodo jo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Be to, jo veika sukėlė sunkius padarinius, nes žuvo žmogus, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (Baudžiamoji byla Nr. 2K-122/2012).
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį dėl 4 861 Lt dydžio turtinės ir 194 820,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 93-97).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. nurodo, kad po įvykio su sveikata turėjo didelių problemų. Jai buvo pripažintas nervinis šokas. Dvi savaites negalėjo valgyti, vaikščiojo pas įvairius psichologus, buvo paskirtas gydymas. Stresą ir išgyvenimus jaučia iki dabar. Pasikeitė bendravimas su žmonėmis, nes vengia susibūrimų. Viso to priežastis yra nervinė, susijusi su eismo įvykiu. Turi 3 vaikus, iš kurių du yra studentai, kuriuos vienai tenka išlaikyti. Ieškinį palaiko. Jai yra likusi neatlyginta 4 861 Lt turtinė žala. Tai 800 Lt keturnedėlio išlaidų, 4 000 Lt kapavietės įruošimo ir yra už vaistus. Draudimas apmokėjo 5 179 Lt neturtinės žalos. Reikalauja dar 194 820 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi vyras buvo darbingas, abu buvo įkūrę verslą, ruošėsi atidaryti dar vieną parduotuvę. Kadangi šiuo metu įmonėms veikla sustabdyta, turi negrąžintų skolų (III tomas, b. l. 26-28).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant įstatymo normą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, prie jų nepriskiriamos išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams. Teismas pripažįsta, kad išlaidos, turėtos, kaip ieškovė jas įvardija - keturnedėlio gedulingam paminėjimui, nėra būtinos laidojimo išlaidos, kurias ieškovei privalėtų kompensuoti atsakovai, todėl jos nepriteistinos. Išlaidos už gedulingus pietus, pagal susiformavusį paprotį tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių, gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos, kurios šiuo atveju nukentėjusiajai yra atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Byla 2A-551-260/2013).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. nurodo, kad patyrė 9 000 Lt kapavietės įrengimo išlaidų. Kadangi draudimas jai atlygino 5 000 Lt, todėl teismo prašo priteisti iš atsakovų likusią 4 000 Lt kapavietės įrengimo išlaidų sumą. Taip pat byloje yra pateikta išankstinė PVM sąskaita faktūra, išrašyta 9 000 Lt sumai dėl kapavietės sutvarkymo (I tomas, b. l. 94-95, 110).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad kapavietės sutvarkymo išlaidos yra nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi. Tai reiškia, kad atlyginamos įprastos ir vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo išlaidos. Lietuvos Respublikos CK 6.291 str., reglamentuojančiame laidojimo išlaidų atlyginimą, tiesiogiai nurodyta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju 5 000 Lt suma kapavietei sutvarkyti laikytina pagrįsta ir atitinkančia tiek paminėtą teismų praktiką, tiek ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis) (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2A-692-71/2010). Atsižvelgiant į tai, kad 5 000 Lt dydžio žala nukentėjusiajai yra atlyginta draudimo bendrovės, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. taip pat reiškia reikalavimą dėl 60,85 Lt žalos atlyginimo, patirto dėl pirktų vaistų (I tomas, b. l. 95, 107). Kadangi nukentėjusioji pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Vertindama patirtą neturtinės žalos dydį R. B. nurodo, kad iki šiol išgyvena didelį dvasinį sukrėtimą, kadangi su sutuoktinių juos siejo glaudus, stiprus emocinis ryšys. Jie buvo labai artimi, turėjo sukūręs savo verslą, jį planavo plėsti. Šiuo metu įmonės veikla yra sustabdyti, yra likę daug su jos veikla susijusių skolų, viena išlaiko tris vaikus, kurių du yra studentai. Nurodo, kad po įvykio sumažėjo jos bendravimo galimybės, vengia žmonių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju dėl kaltinamojo D. Ž. padaryto nusikaltimo nukentėjusioji R. B. neteko sutuoktinio, su kuriuo gyveno vienuose namuose, turėjo bendrą šeimos verslą, kuris buvo vienintelės šeimos pajamos, todėl darytina išvada, kad sutuoktinius siejo artimi ryšiai ir kad, O. B. žuvus, nukentėjusioji tikrai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą, ir emocinę depresiją, buvo priversta gydytis, vartoti medikamentus. Medikamentus vartojo ir praėjus pusei metų po eismo įvykio. Tačiau būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusioji gydosi ir medikamentus vartoja šiuo metu. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą taip pat atsižvelgia sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra iš dalies darbingas (II tomas, b. l. 82), į jo gaunamų mėnesinių pajamų dydį – 78,20 Eur, į tai, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (II tomas, b. l. 74, 75, 76; III tomas, b. l. 51, 52), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kai eismo įvykio metu žūva žmogus, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt), į tai, kad žuvusysis būdamas suaugęs asmuo pats elgėsi ypač neatsakingai, sutikdamas važiuoti su kitais asmenimis vairuojant neblaiviam kaltinamajam, pats girtavo, kas sudaro pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios R. B. dvasinį skausmą – 40 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai R. B.. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino dalį – 5 179,20 Lt neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 34 820,870 Lt (10 084,80 Eur) priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo D. Ž..
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. pareiškė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II tomas, b. l. 173-174).
R. D., grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nurodė, kad patyrė daugybines traumas, didžiulius fizinius skausmus, potrauminį šoką – sunkią galvos traumą, dešinės pusės paralyžių. Po traumos 16 dienų buvo gydomas reanimacijos skyriuje, vėliau stacionare, po to turėjo vykti reabilitaciniam gydymui. Buvo atlikta ne viena operacija, buvo teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo ir logoterapeuto konsultacijos ir tik 2014-02-16 paleistas gydytis į namus. Šiuo metu jam yra nustatyta 80 procentų netektas darbingumas. Iki šiol negaliu pats savęs apsitarnauti, reikalinga pastovi priežiūra ir pagalba, kadangi yra pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų, pažeista dešinės pusės ausis, su ja visiškai negirdi. Ateityje dar laukia daug gydymo, reabilitacijų, nors prognozės nėra palankios. Ir dabar vartoja vaistus nuo skausmo, yra priverstas dažnai lankytis gydymo įstaigose. Nuolat jaučia didelį baimės jausmą, nerimą. Po autoįvykio prarado pasitikėjimą savo jėgomis, mintis, kad negalės gyventi kaip iki autoįvykio, varo mane į neviltį.
Bylos duomenimis nukentėjusiajam R. D. dėl eismo įvykio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 142-144). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą – po eismo įvykio buvo operuotas, per trumpą laiką tapo neįgalus, prarado 80 proc. darbingumo ir kartu priklausomas nuo kito asmens nuolatinės priežiūros, dėl blogos sveikatos būklės nutrūko įprasti ryšiai su kitais asmenimis, sutriko normalus nukentėjusiojo gyvenimo ritmas, pakoregavęs jo ateities planus, kadangi šiuo metu nukentėjusysis nedirba, pasveikimo prognozė yra sunkiai prognozuojama (II tomas, b. l. 176, 180, 181, 182, 183, 184), tačiau kartu negali neįvertinti ir tos aplinkybės, kad būdamas suaugęs asmuo pats elgėsi ypač neatsakingai, sutikdamas važiuoti su kitais asmenimis vairuojant neblaiviam kaltinamajam, matydamas kaip sustojus pasiimti O. B. yra geriamas nusipirktas alkoholis, kas sudarytų pagrindą šiek tiek mažinti neturtinės žalos dydį; taip pat tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jam sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, iš dalies yra darbingas (II tomas, b. l. 82), į jo gaunamų mėnesinių pajamų dydį – 78,20 Eur, į tai, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (II tomas, b. l. 74, 75, 76; III tomas, b. l. 51, 52), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius sunkius sveikatos sutrikdymus, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt), bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo R. D. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 40 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino dalį – 6 905,66 Lt neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 33 094,34 Lt (9 584,78 Eur) priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo D. Ž..
Nukentėjęs ir civilinis ieškovas G. M. pareiškė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo (II tomas, b. l. 98-101).
G. M., grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo, kad dėl patirtų sunkių traumų jis įvairiose gydymosi įstaigose gydėsi iki 2014 metų balandžio mėnesio. Dėl patirtų sunkių traumų jo intelekto lygis sumenko, jo gebėjimai po patirtos sunkios galvos traumos atitinka 5-6 klasės mokinio gebėjimus. Buvo tris savaites komoje, po kurios išsivystė epilepsija. Ateityje bus reikalinga kaukolės atstatymo operacija bei papildomas lavinimas, kurio pagalba bus galima pasiekti jo amžių atitinkantį intelekto lygį. Jam bus sunku pritapti prie bendraamžių, laiku neįgis išsilavinimo, ko pasėkoje bus priklausomas nuo kitų tiek fiziškai, tiek materialiai.
Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą – po eismo įvykio buvo operuotas, per trumpą laiką tapo neįgalus, prarado 60 proc. darbingumo ir kartu priklausomas nuo kito asmens nuolatinės priežiūros, dėl blogos sveikatos būklės nutrūko įprasti ryšiai su kitais asmenimis, sutriko normalus nukentėjusiojo gyvenimo ritmas, pakoregavęs jo ateities planus, kadangi šiuo metu nukentėjusysis bendro lavinimo mokykloje nesimoko, jam yra skirtas mokymasis namuose, pasveikimo prognozė yra sunkiai prognozuojama (II tomas, b. l. 102-147; III tomas, b. l. 10, 11, 12, 13, 47-48, 49, 50), į tai, kad nors nepilnametis nukentėjusysis ir pats elgėsi ypač neatsakingai, sutikdamas važiuoti su kitais asmenimis vairuojant neblaiviam kaltinamajam, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo tik 16 metų amžiaus, jo apsisprendimas lipti į automobilį greičiausiai buvo įtakotas ne savo sąmoningo apsisprendimo, o kitų pilnamečių asmenų, todėl teismas sprendžia nemažinti priteistinos žalos dydžio; taip pat tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jam sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra iš dalies darbingas (II tomas, b. l. 82), į jo gaunamų mėnesinių pajamų dydį – 78,20 Eur, į tai, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (II tomas, b. l. 74, 75, 76; III tomas, b. l. 51, 52), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius sunkius sveikatos sutrikdymus, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt), bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo G. M. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 50 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam sumokant jo įstatyminei atstovei atlygino dalį – 6 560,32 Lt neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 43 439,68 Lt (12 581 Eur) priteistina nukentėjusiajam iš atsakingų už padarytą žalą asmenų.
Nors civilinė atsakovė R. Š. teigia nesant šiuo atveju atsakinga už eismo įvykio metu jos sūnaus padarytą žalą, tačiau teismas negali sutikti su šiuo civilinės atsakovės teiginiu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 3 d. nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008). Nors šiuo atveju civilinė atsakovė R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus D. Ž. jai priklausančio automobilio raktelius pasiėmė savavališkai, ji pati tuo metu miegojo automobilyje ir nematė kaip jis pradėjo važiuoti, o bevažiuojant prasibudusi šį drausmino, tik D. Ž. jos neklausė, tačiau nėra pagrindo tikėti tokiais R. Š. parodymais. Visų pirma, pats kaltinamasis D. Ž. nurodė, kad jo mama matė kaip jis vairuoja automobilį, pati davė pinigų alkoholio pirkimui. Tą paliudijo ir nukentėjęs A. M.. Visų antra, R. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė šiek tiek kitokius parodymus – kad matė ir nemiegojo, kai sūnus sėdo už jai priklausančio automobilio vairuoti.
Laikytina, kad aplinkybė, jog R. Š. sūnus D. Ž., neturintis teisės vairuoti transporto priemonę, galėjo netrukdomas pasiimti civiliniai atsakovei priklausančio padidinto pavojaus šaltinio raktą ir patį šaltinį, leidžia abejoti, kad atsakovė tinkamai kontroliavo transporto priemonės laikymo, naudojimo tvarką ir pakankamai rūpinosi jos apsauga. Todėl teismas laiko, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog civilinė atsakovė, t. y. padidinto pavojaus šaltinio valdytoja prarado šio valdymo kontrolę dėl savo kaltės, o ne dėl savavališko transporto priemonės paėmimo. Taigi, tokiu atveju ji yra solidariai su kaltinamuoju atsakinga už nukentėjusiajam G. M. padarytą neturtinę žalą, todėl neturtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamojo D. Ž. bei civilinės atsakovės R. Š..
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis). Šiuo metu prievolė dėl žalos atlyginimo dar nėra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą, todėl ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintina (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-234/2010).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 5 220,10 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 98-101).
J. J., grįsdama patirtos turtinės žalos dydį nurodė, kad patyrė 2 809,79 Lt kelionės išlaidų, susijusių su sūnaus slaugymu, 77,131 Lt išlaidų slaugos priemonėms, medikamentams, 139 Lt už sūnaus autoįvykio sugadintus rūbus, taip pat 1 500 sutuoktinio T. J. negautų pajamų. Teismas laiko nepagrįstais šiuos reiškiamus reikalavimus. Visų pirma, iš civilinio ieškinio matyti, kad pajamų negavo T. J., todėl jis šioje civilinėje byloje turėtų būti reikalavimą priteisti negautas pajamas reiškiantis asmuo, kadangi tik žalos patyrės asmuo gali reikalauti savo negautų pajamų. Iš byloje esančios civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE pažymos nustatyta, jog ieškovei J. J. draudimo bendrovė išmokėjo 2 809,79 Lt kelionės išlaidų, susijusių su sūnaus slaugymu, 77,131 Lt patirtų išlaidų slaugos priemonėms, medikamentams, 139 Lt už sūnaus autoįvykio sugadintus rūbus, iš viso 3 720,09 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
J. J., grįsdama patirtos turtinės žalos dydį nurodė, kad jai ir šeimai padarytos pasekmės yra skaudžios, nes gyveno rizikoje ir baimėje. Sūnui atmesti kaulai, todėl reikalinga rizikinga operacija – pagal kaukolę daryti implantus, kadangi spaudžiamas smegenų nervas. Medikai bijo rizikuoti, nes sūnus gali grįžti į pradinę padėtį. Gyvena baisioje baimėje. Kiekvieną dieną džiaugiasi, kad sulaukė rytojaus.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus. Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. ir kt. v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-2005). Plėtodamas šią praktiką ir atsižvelgdamas į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 1 dalies nuostatas dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo ar teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-2010).
Kadangi nukentėjusysis G. M. eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, iki šios yra gydomas, gydymas yra labai sunkus, o pasveikimas yra sunkiai prognozuojamas, dėl ko jo, kaip nepilnamečio vaiko mama, privalo sūnumi rūpintis, jau daugiau nei metus laiko patiria sunkius išgyvenimus. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu turi pagrindą spręsti, jog dėl nustatytos G. M. sveikatai padarytos žalos, kaip ieškovės išgyvenimo šaltinio, jo trukmės ir padarinių yra teisinis pagrindas konstatuoti jos išimtinio pobūdžio išgyvenimus kaip pagrindą neturtinei žalai nustatyti. Nustatant jos dydį teismas atsižvelgia ir į sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra iš dalies darbingas (II tomas, b. l. 82), į jo gaunamų mėnesinių pajamų dydį – 78,20 Eur, į tai, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (II tomas, b. l. 74, 75, 76; III tomas, b. l. 51, 52), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios J. J. dvasinį skausmą – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai J. J. solidariai iš kaltinamojo D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š..
Ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo aukščiau išdėstytais motyvais netenkintina.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. N. pareiškė teismui civilinį ieškinį dėl 2 200 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro vaistų pirkimas, važinėjimas į Kauno klinikas, eismo įvykio metu sugadinti nepilnamečio sūnaus rūbai, o neturtinę – 2 800 Lt dydžio žalą I. N. patyrė dėl eismo įvykio metu nepilnamečiu buvusio sūnaus sužalojimo (III tomas, b. l. 70-71).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. N. prašo teismo priteisti 2 200 Lt dydžio turtinę žalą. 300 Lt sudaro išlaidų už važinėjimą pas sūnų į Kauno klinikas. Savo ir sūnaus vaistams išleido apie 500 Lt. Avarijos metu sūnus buvo su firminiais rūbais, sportiniais batais, kurie yra netinkami dėvėjimui. Rūbai ir avalynė kainavo apie 1 000 Lt. Jai pačiai apie 300-400 Lt kainavo gulėjimas ligoninėje kartu su sūnumi bei maisto pirkimas. Ieškovė nurodo, kad neturi įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent tokio dydžio turtinė žala dėl sūnaus sužalojimo buvo patirta.
Dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Dažnu atveju asmuo, nusipirkęs daiktą, nemato reikalo saugoti to daikto pirkimo dokumentų (netgi galima situacija, kai daiktas nuperkamas ir be dokumentų), todėl atmesti jo ieškinį dėl turtinės žalos vien dėl to, kad nėra išsaugoti šio daikto įsigijimo dokumentai, arba daiktai nepatekti ekspertui įvertinti, būtų neteisinga. Akivaizdu, kad įsigydamas daiktą, asmuo patiria vienokias ar kitokias išlaidas (jų dydis neabejotinai priklauso nuo daikto kokybės, pardavėjo statuso (turgaus prekeivis ar prabangi parduotuvė), galimo daikto naudojimo iki įsigijimo ir pan.). Kaip nurodo I. N., autoįvykio metu buvo sugadinti tuo metu nepilnamečio sūnaus firminiai drabužiai, kuriuos nukentėjusioji įvertino bendra 1 000 Lt suma. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilio apgadinimai ir E. N. padarytų sužalojimų pobūdis neabejotinai patvirtina, jog ieškovės sūnui eismo įvykio metu buvo sugadinti nurodyti drabužiai Nors nukentėjusioji nedetalizuoja kokie ir kokių firmų rūbai buvo apgadinti, kiek jie kainavo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko rudenį – spalio mėnesio viduryje, į tokiu sezono metu įprastai asmenų dėvimų rūbų pobūdį ir kiekį – batai, kelnės, marškiniai arba megztukas, striukė, abejoti nukentėjusios parodymais apie sugadintų rūbų vertę nėra pagrindo, juolab, kad kiekvieno jų vertė nėra neprotingai didele, kas leistų manyti, jog nukentėjusioji siekia pasipelnyti, todėl 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimas priteistinas nukentėjusiajai I. N..
Nukentėjusioji I. N. nurodo, kad dėl nepilnamečio sūnaus gydymo patyrė išlaidų važinėdama į VšĮ Kauno klinikas, kur kelias dienas gulėjo kartu su savo sūnumi ir išleido pinigų maistu, gulėjimui ligoninėje, vaistams ir patyrė 1 200 Lt išlaidų. Nors šios dalies patirtų išlaidų ieškovė pateikti negali, tačiau kaltinamasis ar civiliniai atsakovai nepateikė jokių argumentų, kad toks žalos dydis yra akivaizdžiai neteisingas, todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios I. N. sūnus dešimt dienų gydėsi VšĮ Kauno klinikose, ką patvirtina specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, vaistų reikalingumą, į reikalingų kelionių skaičių, dideles kuro kainas, teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodyta suma nėra akivaizdžiai neteisinga ir ji pripažintina pagrįsta. Nepriteisti šios sumos vien tik dėl to, kad nukentėjusioji, neturėdami teisinių žinių nesurinko rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Kaip jau buvo paminėta sprendžiant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. pareikštą reikalavimą neturtinei žalai atlyginti, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad E. N. patyrė muštinę žaizdą pakaušyje, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos ir plaučių sumušimą, dešinio plaučio uždegimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 130-131). Kadangi nukentėjusysis E. N. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dešimt dienų buvo gydomas VšĮ Kauno klinikose, iš jų tris dienas reanimacijoje, tikėtina, kad vaiko mama dėl eismo įvykio metu dar nepilnamečiu buvusio sūnaus sužalojimo, jo gydymo patyrė psichologinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau iš specialisto išvados nustatyta, kad E. N. sveikatos būklė pradėjo gerėti po trijų dienų, o po dešimties dienų jis buvo išleistas iš gydymo įstaigos, teismui nėra pateikta įrodymų, kad E. N. gydymas truko ilgai, buvo ypatingai sunkus, kad I. N. dėl patirtų išgyvenimų sutriko sveikata ir ji gydėsi bei gydosi šiuo metu. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu neturi pagrindo spręsti ar dėl nustatytos vaiko sveikatai padarytos žalos, kaip ieškovės išgyvenimo šaltinio, jo trukmės ir padarinių yra teisinis pagrindas konstatuoti jos išimtinio pobūdžio išgyvenimus kaip pagrindą neturtinei žalai nustatyti, todėl priteisti ją pinigais nėra pagrindo.
Kaltinamojo D. Ž. vairuoto automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta „BTA Insuranse Company“ SE, todėl maksimalūs įstatymu nustatytos žalos dydžiai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteistini iš atsakovo „BTA Insuranse Company“ SE, likusi dalis – iš paties kaltinamojo D. Ž. arba solidariai iš kaltinamojo D. Ž. ir civilinės atsakovės R. Š.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų nuo 2012-06-11 – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi šioje byloje iš viso trims nukentėjusiesiems yra išmokėta net daugiau nei 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, todėl likusi neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo D. Ž. arba solidariai iš kaltinamojo D. Ž. ir civilinės atsakovės R. Š.. Turtinė žala priteistina iš atsakovo „BTA Insuranse Company“ SE.
Dėl daiktinių įrodymų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys oro pagalvės, nuoplovos su biologiniais pėdsakais, mikroobjektai nuo vairuotojo sosto, taip pat kaltinamojo D. Ž. rūbai dėvėti eismo įvykio metu, nesant šio prašymo jų grąžinti, sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismo 2015-01-13 nutartimi, nukentėjusiųjų G. M. ir J. J. pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui buvo laikinai apribotos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į jos vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas nepakeistas iki priteistų civilinių ieškinių atlyginimo.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.
Nukentėjusioji R. B. teismo paprašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui pinigų paėmimo kvitą 1 000 Lt dydžio sumai (I tomas, b. l. 112; III tomas, b. l. 9). Nukentėjusioji J. J. teismo paprašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui pinigų paėmimo kvitą 2 500 Lt dydžio sumai (III tomas, b. l. 14).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir tai, kad advokatai ruošė ieškinius, atstovavo nukentėjusiuosius ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, į tai, kad vyko net keli teismo posėdžiai, taip pat į atstovavimo išlaidų dydžius, laikytina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra proporcingos ir adekvačios atliktam darbui, žymiai nesiskiriančios nuo vyraujančios praktikos ir yra pakankamos advokato paslaugoms apmokėti, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. Ž..
Dėl kitų proceso išlaidų.
Byloje pateikta pažyma patvirtina, kad valstybė patyrė 144,75 Eur išlaidų už nukentėjusiajam R. D. teiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendžia, kad šios patirtos išlaidos yra proceso išlaidos, todėl jos priteistinos valstybei iš kaltinamojo D. Ž..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteisti laivės atėmimu 8 (aštuoniems) metams.
Bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje.
Bausmės termino pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, palikti nepakeistus.
Civilinės ieškovės R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE septyniolika eurų 62 ct (17,62 Eur) (60,85 Lt) turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. B..
Priteisti iš kaltinamojo D. Ž. dešimt tūkstančių aštuoniasdešimt keturis eurus 80 ct (10 084,80 Eur) (34 820,80 Lt) civilinei ieškovei R. B..
Kitoje dalyje R. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo D. Ž. du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct (289,62 Eur) (1 000 Lt) bylinėjimo išlaidų ieškovei R. B..
Civilinio ieškovo R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo D. Ž. devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 78 ct (9 584,78 Eur) (33 094,34 Lt) civiliniam ieškovui R. D..
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš kaltinamojo D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š. dvylika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą (12 581 Eur) (43 439,68 Lt) neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui D. M..
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš kaltinamojo D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š. du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct (2 896,20 Eur) (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei J. J..
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo D. Ž. septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 05 ct (724,05 Eur) (2 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų civilinei ieškovei J. J..
Priteisti iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE septyniolika eurų 62 ct (17,62 Eur) (637,16 Eur) (2 200 Lt) turtinės žalos atlyginimo ieškovei I. N..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo D. Ž. vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 75 ct (144,75 Eur) proceso išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630).
Teismo 2015-01-13 nutartimi civilinės atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki bus visiškai atlyginti nukentėjusiųjų G. M. ir J. J. civiliniai ieškiniai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris oro pagalves, nuoplovas su biologiniais pėdsakais, mikroobjektus nuo vairuotojo pasostės, taip pat kaltinamojo D. Ž. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.