Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 20 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus. Per nurodytą terminą ieškovė pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad sutiktų reikalaujamą sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog jis gauna 415,81 Eur netekto darbingumo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2024 m. sausio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-202-1059/2024, atsakovas V. B. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2023 m. birželio 11 d., apie 2.40 valandą, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pavartodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui P. K., t. y. atsakovas, norėdamas išvengti gydymosi ligoninėje, išbėgo iš gydytojo psichiatro kabineto ir, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, tyčia kumščiu sudavė pareigūnui į nosį ir jį pastūmė bei tokiu būdu nesunkiai sužalojo policijos pareigūno sveikatą. Akcentuotina, kad teismas konstatavo, jog įvykio metu atsakovas nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

8. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba atliko tarnybinį patikrinimą ir 2023 m. liepos 27 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo P. K. sužalojimo (toliau –Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareigūno sužalojimas yra susijęs su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu, taip pat konstatuota, jog dėl įvykio P. K. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 11 d. iki 2023 m. birželio 23 d. Išvadoje suformuotas siūlymas išmokėti sveikatos sužalojimą patyrusiam pareigūnui kompensaciją.

9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija 2024 m. balandžio 24 d. surašė specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 853, kurioje konstatavo, kad tarp P. K. sveikatos sutrikdymo ir 2023 m. birželio 11 d. įvykio yra tarpusavio ryšys; taip pat konstatavo, kad pareigūnui P. K. padarytas sveikatos sutrikdymas yra priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 50-TE-164 P. K. nuspręsta išmokėti 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Vadovaujantis 2024 m. balandžio 29 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės duomenimis, P. K. mokėtinos kompensacijos dydis yra 1 650,90 Eur. Šią sumą ieškovė P. K. išmokėjo 2024 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu.

10. Ieškovė 2024 m. gegužės 23 d. siuntė atsakovui raginimą atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas gera valia ieškovės patirtų išlaidų neatlygino. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra, t. y. atsakovas neneigia, kad jis nepadengė ieškovės patirtų nuostolių (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra viena civilinės atsakomybės rūšių (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis).

12. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Statutas) 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Statuto 60 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

14. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad atsakovas savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybines funkcijas, sveikatą. Teismui yra pateikti ieškovės patirtos žalos dydį patvirtinantys įrodymai, taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtų nuostolių realumą. Atsakovas neginčijo nei žalos dydžio, nei jos fakto. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (nurodytos sprendimo 11 punkte). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 650,90 Eur žalai atlyginti pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

16. Byloje iš viso patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bendrai valstybei iš atsakovo priteistina 55,92 (38 +17,92) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

18. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis, mokant 10 Eur per mėnesį. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūloma mokėjimo tvarka ir nurodo, kad sutiktų, jog sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad 2024 m. rugsėjį jis gavo 415,81 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Jokių kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį atsakovas į bylą nepateikė. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas nedirba ir periodiškai gydosi ligoninėje dėl turimos psichikos ligos.

20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir išdėstyti priteistos 1 650,90 Eur sumos mokėjimą 24 mėnesių terminui. Ši išvada darytina įvertinus aplinkybę, kad tokį skolos išdėstymo terminą siūlo ieškovė; be to, vienos įmokos suma tokiu atveju siektų apie 69 Eur, o toks įmokos dydis, priešingai, nei atsakovo siūloma mokėtina suma per mėnesį (10 Eur), atitinka protingumo kriterijų ir, manytina, nesukels atsakovui nepakeliamos finansinės naštos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti atsakovo prašymą iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokant po 68,78 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 68,96 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės biudžetinės įstaigos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei biudžetinei įstaigai Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. 291008610, 1 650,90 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų 90 ct) žalos atlyginimo.

Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos – 1 650,90 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 68,78 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 78 ct), paskutinį dvidešimt ketvirtą mėnesį – 68,96 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 96 ct).

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 55,92 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.