Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Įvertinęs aptartus bylos duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovei buvo žinoma apie nusikalstamą veiką ir jį padariusį asmenį, taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie įstatyme įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.80 straipsnis), dėl ieškovės nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

9. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės argumentų apie atsakovės siekį dvigubos naudos, prisiteisus žalą pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir ieškovei vykdant įsipareigojimus pagal taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad, nuteistajam A. D. atlikus paskirtą bausmę, ieškovė gali realizuoti į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl taikos sutarties, kuri patvirtinta Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, nuginčijimo. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 296 straipsnį šalis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį jį galėjo apskųsti teismui. Remiantis DK 297 straipsniu, Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties nuostatomis, galėjo ginčyti šią sutartį pareikšdama ieškinį teisme per vieną mėnesį, t. y. iki 2017 m. balandžio 20 d., tačiau to nepadarė. Ieškinys teismui paduotas tik 2018 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo Darbo ginčų komisijos priėmimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi DK 296 straipsnyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą sprendimui ginčyti, todėl, atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neįvertino to, kad apeliantė neturi jokių galimybių atsakovei sumokėtus pinigus prisiteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens, nes baudžiamojoje byloje patenkintu civiliniu ieškiniu visa žalos atlyginimo suma priteista atsakovei. Toks teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes nepaneigtas faktas, kad atsakovė tos pačios žalos atlyginimą gauna ir iš apeliantės, ir iš pinigus nusikalstamu būdu pasisavinusio asmens.

11.5. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad, sudarant ginčijamą taikos sutartį, apeliantei atstovavo advokatė, yra teisiškai nereikšmingi. Taikos sutarties pasirašymo metu nei apeliantei, nei jos atstovei nebuvo žinoma apie A. D. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkintą atsakovės civilinį ieškinį, nes apeliantė nebuvo baudžiamojoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl objektyviai nebuvo galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.

11.8. Teismo argumentai, kad apeliantė galės įgyvendinti regreso teisę į nusikalstama veika žalą padariusį asmenį, yra nepagrįsti. Negalima tokia situacija, kad A. D., sumokėjęs atsakovei žalos atlyginimą pagal baudžiamojoje byloje patenkintą civilinį ieškinį, dar turėtų atlyginti žalą apeliantei. Akivaizdu, kad atsakovė negali gauti žalos atlyginimo daugiau, nei patyrė žalos. Teismas priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

11.9. Teismo išvada, kad ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatis nepraleista, nes aplinkybę, kad atsakovė tos pačios žalos atlyginimą prisiteisė ir iš pinigus pasisavinusio asmens, sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, su apkaltinamuoju nuosprendžiu susipažino tik 2018 m. gegužės 28 d., nes susipažinti su išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga galima tik po to, kai joje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėja. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, taikydamas ieškinio senatį, nes ji objektyviai nebuvo suėjusi, o teismas turėjo šį terminą atnaujinti, nes apeliantė teisminės gynybos kreipėsi tuojau pat, kai sužinojo apie pažeistas savo teises.

12.1. Apeliantės argumentai dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais yra nepagrįsti. Šalims sudarant taikos sutartį, nebuvo jokių viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei prieštaraujančių ketinimų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė neįrodė tariamai nesąžiningų atsakovės tikslų, sudarant ginčijamą taikos sutartį.

12.2. Apeliantė pripažįsta žinojusi apie A. D. padarytą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu inicijuotą baudžiamąjį procesą. Atsakovė niekada neslėpė fakto, kad baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Baudžiamoji byla nagrinėta ir 2018 m. kovo 14 d. apkaltinamasis nuosprendis paskelbtas viešai, taigi atsakovė ir norėdama nebūtų galėjusi nuslėpti nuo apeliantės civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo fakto. Be to, apeliantė nuo pat darbo bylos iškėlimo Darbo ginčų komisijoje pradžios buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuri turėjo visas galimybes susipažinti su atstovaujamajai aktualia baudžiamosios bylos medžiaga.

12.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad, sudarydama taikos sutartį, atsakovė siekė praturtėti ar praturtėjo apeliantės (ieškovės) sąskaita, yra nepagrįsti. Net esant dviem teisiniams aktams – Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintai taikos sutarčiai ir apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, – bendra atsakovės išieškoma suma negalės viršyti faktiškai patirtos žalos dydžio – 30 652,45 Eur. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo įžvelgti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ar siekį dvigubo žalos atlyginimo. Pripažįstant pagrįsta apeliantės poziciją, kad žalos atlyginimo priteisimas iš kelių asmenų neva lemia dvigubos atsakomybės taikymą, tai iš esmės reikštų, jog, pavyzdžiui, negalima ir solidari atsakomybė, kai kreditorius gali reikalauti visos žalos atlyginimo sumos iš bet kurio skolininko, o šį reikalavimą įvykdęs skolininkas turi teisę reikšti regresinį reikalavimą kitiems bendraskoliams.

12.5. Apeliantė į teismą dėl taikos sutarties nuginčijimo kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo patenkintas atsakovės civilinis ieškinys pinigus pasisavinusiam asmeniui, priimtas ir paskelbtas 2017 m. kovo 14 d., t. y. prieš darbo ginčo šalims pasirašant 2017 m. kovo 19 d. taikos sutartį. Apeliantei (ieškovei), atstovaujamai advokatės, tai turėjo būti žinoma. Daugiau kaip po vienerių metų pareikštas reikalavimas dėl taikos sutarties nuginčijimo reiškia nesąžiningą ir neteisėtą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

15. Paduodama apeliacinį skundą, apeliantė pridėjo naujus įrodymus: 2018 m. gegužės 25 d. prašymo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. lydraščio nuorašus, kuriais siekia pagrįsti priežastis, kodėl į teismą su ieškiniu dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo patvirtinti darbo ginčo šalių sudarytą taikos sutartį priėmimo.

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Apeliantė nenurodė, kodėl prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo proceso pradžios apeliantė buvo atstovaujama advokatės, darytina išvada, jog visi įrodymai, susiję su byloje pareikštu ieškiniu, galėjo ir turėjo būti pateikti teismo proceso pirmojoje instancijoje metu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė išreiškė sutikimą dėl naujų įrodymų priėmimo bei išdėstė savo poziciją dėl šių įrodymų vertinimo, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

19. Ieškovės (apeliantės) vadovaujamoje parduotuvėje 2016 m. spalio 19 d. 7.22 val. kasininkas-pardavėjas-valytojas A. D. iš parduotuvės seifo pasisavino 46 752,04 Eur. Sulaikius šį asmenį, atsakovei buvo grąžinta 16 099,59 Eur, likusią 30 652,45 Eur sumą pinigus pasisavinęs asmuo jau buvo išleidęs.

20. Dėl nurodytos nusikalstamos veikos buvo iškelta baudžiamoji byla, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-237/2017, A. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu patenkintas UAB „Palink“ civilinis ieškinys iš A. D. priteista 30 652,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis paliktas nepakeistas.

21. UAB „Palink 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš parduotuvės vedėjos L. P. 25 639,54 Eur, iš A. R. (Regiono vadovės) – 5012,91 Eur žalos atlyginimo (el. bylos popierinio priedo l. 4-7). L. P. ir UAB „Palink“ 2017 m. kovo 19 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovė sutiko atlyginti atsakovei 9500 Eur dydžio žalą, sumokant šią sumą per penkerius metus po 158,33 Eur kas mėnesį (el. bylos popierinio priedo l. 9, el. bylos l. 20-21). Darbo ginčų komisija 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. DGKS-1431 patvirtino darbo ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir darbo bylą Nr. APS-2-925 nutraukė (el. bylos popierinio priedo l. 8, el. bylos l. 26-27). Per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo dienos, nė viena iš taikos sutartį sudariusių darbo ginčo šalių nesikreipė į teismą. Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta aptariama taikos sutartis, įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d.

22. Ieškovė (apeliantė) 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės UAB „Palink“ 2017 m. kovo 19 d. sudarytą taikos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei taikyti restituciją.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, be to, pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl darbo ginčo šalių taikos sutarties, sudarytos nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, ginčijimo sąlygų

24. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovė (apeliantė) siekia nuginčyti taikos sutartį, patvirtintą įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje.

25. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 290 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad darbo ginčų komisija nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šalys dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią darbo ginčų komisija savo sprendimu patvirtino. Pagal DK 296 straipsnį šalis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis į teismą su ieškiniu CPK nustatyta tvarka. Jeigu nė viena šalis nepareiškia ieškinio teisme, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui (DK 297 straipsnis). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 298 straipsnio 2 dalis).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nuginčijimo sąlygų, yra išaiškinta, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Pirma, asmuo, siekdamas ginčyti tokią taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama dviem būdais: 1) jeigu dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka; 2) jeigu procesiniai apskundimo terminai jau praėję, paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Antra, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus, t. y. įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės teisingai pažymėta, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, pripažįstant negaliojančia teismo tvarka patvirtintą taikos sutartį, turi netekti teisinės galios ir procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis. Jeigu teismo patvirtintą taikos sutartį asmuo ginčytų remdamasis tik materialiosios teisės nustatytais pagrindais, jo pareiškimas būtų nepriimtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byla jau nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

28. Pripažintina teisiškai pagrįsta atsakovės pozicija, kad procesinės prielaidos aktualios ir tuo atveju, kai šalis siekia nuginčyti taikos sutartį, patvirtintą darbo ginčų komisijos sprendimu, nes toks sprendimas, kaip ir teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, sukuria tas pačias teisines pasekmes (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 290 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 298 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju, Darbo ginčų komisijai 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, nė viena iš ginčo šalių per mėnesį, t. y. iki 2017 m. balandžio 20 d., nesikreipė į teismą su ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms, Darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d. ir tapo vykdomuoju dokumentu (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 297 straipsnis, 298 straipsnio 2 dalis).

30. Minėta, į teismą su ieškiniu dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia apeliantė (ieškovė) kreipėsi 2018 m. gegužės 29 d., t. y. praleidusi DK 296 straipsnyje įtvirtintą mėnesio terminą daugiau negu vieneriais metais.

31. Pirmosios instancijos teismas DK 296 straipsnyje nustatytą terminą kvalifikavo kaip ieškinio senaties. Atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, konstatavęs, jog terminas praleistas daugiau negu vieneriais metais, atmetė ieškinį ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vienodindama teismų praktiką dėl DK 296 straipsnyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, išaiškino, jog šioje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

33. Kartu pažymėtina tai, kad aptariamas terminas nėra naikinamasis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją procesinių terminų atnaujinimo taisyklę asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenustato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, taigi įvertinti jų svarbą ir įtaką termino praleidimui – teismo kompetencija.

34. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinius terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, taip pat ir civilinių santykių stabilumą. Dėl to, jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013).

35. DK 296 straipsnyje įtvirtinto termino kvalifikavimas procesiniu reiškia, kad teismas, gavęs ieškinį dėl darbo ginčo, kuris privaloma ikiteismine tvarka buvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, jau ieškinio priėmimo stadijoje turi patikrinti, ar šis terminas nepraleistas, jeigu praleistas – išspręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (CPK 78 straipsnis). Jeigu nustatoma, kad procesinis terminas praleistas be svarbios priežasties ir nėra pagrindo jam atnaujinti, teismas procesinį dokumentą turi atsisakyti priimti, nes, minėta, pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, DK 296 straipsnyje nustatytą mėnesio terminą nepagrįstai kvalifikavęs kaip ieškinio senaties, ieškinio dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, pripažinimo negaliojančia priėmimo stadijoje nesprendė praleisto termino atnaujinimo klausimo, ieškinį priėmė ir išnagrinėjo iš esmės.

37. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde DK 296 straipsnyje įtvirtintas terminas nepagrįstai nurodomas kaip ieškinio senaties, be to, neteisingai įvardijama šio termino eigos pradžia. Apeliantės argumentai, kad ji ieškinio pareiškimo termino nepraleido, nes aplinkybę apie teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje patenkintą atsakovės ieškinį dėl žalos priteisimo iš pinigus pasisavinusio asmens sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, yra teisiškai nepagrįsti. DK 296 straipsnyje nustatyto termino eigos pradžia siejama su objektyvia aplinkybe – Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo diena.

38. Analizuojant, ar apeliantės (ieškovės) nurodomos priežastys, dėl kurių ji nesikreipė į teismą su ieškiniu per DK 296 straipsnyje nustatytą terminą gali būti laikomos svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis, visų pirma pažymėtina tai, kad, UAB „Palink“ 2017 m. sausio 19 d. pateikus prašymą Darbo ginčų komisijai dėl materialinės atsakomybės apeliantei, kaip parduotuvės, iš kurios seifo pasisavinti pinigai, vadovei, taikymo, apeliantė nuo pat darbo ginčo pradžios naudojosi advokatės teisine pagalba. Akcentuotina tai, kad Darbo ginčų komisijai pateiktame 2017 m. vasario 6 d. atsiliepime į UAB „Palink“ prašymą dėl žalos priteisimo apeliantė nesutikimą atlyginti žalą grindė iš esmės analogiškais argumentais ir aplinkybėmis, kuriais grindžiamas ieškinys dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Jau šiame atsiliepime apeliantė nurodė, kad už iš jos reikalaujamą žalą turi atsakyti pinigų vagystę įvykdęs asmuo, kuriam UAB „Palink“ yra pareiškusi civilinį ieškinį, todėl UAB „Palink“ neturi pagrindo tos pačios žalos reikalauti ir iš apeliantės. Taigi Darbo bylos Nr. APS-2-925 medžiagos analizė paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad pagrindą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. patvirtintos taikos sutarties nuginčijimo suponavo tik 2018 m. gegužės mėnesį sužinota aplinkybė, jog atsakovė UAB „Palink“ tos pačios žalos atlyginimą prisiteisė ir iš pinigus pasisavinusio asmens. Aplinkybę, kad UAB „Palink“ žalos atlyginimo reikalauja ir iš pinigus pasisavinusio asmens, apeliantė žinojo ir ja rėmėsi dar iki 2017 m. kovo 19 d. taikos sutarties pasirašymo. Darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu naudodamasi advokatės teisine pagalba, apeliantė turėjo galimybę tinkamai apsvarstyti, sudaryti taikos sutartį dėl dalies žalos atlyginimo ar ne, be to, sudariusi šią sutartį, galėjo pasinaudoti teise kreiptis dėl kilusio darbo ginčo išsprendimo į teismą, laikydamasi įstatyme imperatyviai nustatyto ieškinio pareiškimo termino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad, vadovaujantis DK 296 straipsniu, nesutinkant su komisijos sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

39. Įvertinus apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji teisina faktą, kad į teismą su ieškiniu dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta ši taikos sutartis, priėmimo, darytina išvada, jog nenustatyta tokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis DK 296 straipsnyje įtvirtinto ieškinio pareiškimo termino praleidimo priežastimis. Aptariamas terminas praleistas ne tik nesant svarbių priežasčių, bet ir itin daug. Termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo siekiui užtikrinti teisinių santykių stabilumą, normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

40. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo DK 296 straipsnyje nustatytą terminą kaip ieškinio senaties, tačiau konstatavo, kad šis terminas praleistas daugiau kaip vieneriais metais ir jį taikė, nenustatęs svarbių priežasčių jam atnaujinti.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog aptariamas terminas yra procesinis, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, pripažinimo negaliojančia, jau ieškinio priėmimo stadijoje turėjo patikrinti, ar nepraleistas DK 296 straipsnyje nustatytas terminas ieškiniui pareikšti. Nustatęs, jog terminas praleistas, teismas turėjo įvertinti jo praleidimo priežastis ir spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Priėjęs prie išvados, kad šis procesinis terminas praleistas be svarbių priežasčių ir nesant pagrindo jį atnaujinti, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

42. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, paduotą be svarbių priežasčių praleidus įstatymo imperatyviai nustatytą ieškinio dėl darbo ginčo pareiškimo terminą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys išnagrinėtas iš esmės, panaikinamas ir priimamas procesinis sprendimas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

43. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Palink“ 2017 m. sausio 18 d. prašyme dėl žalos atlyginimo, pateiktame Darbo ginčų komisijai, buvo įvardyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, kurioje pateikti išaiškinimai susiję su apeliantės argumentais, kuriais buvo grindžiama tiek nesutikimo su reikalavimu atlyginti žalą pozicija nagrinėjant darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje, tiek ieškinys dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Be kita ko, kasacinis teismas nurodė, jog vien faktas, kad yra nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, iš kurio priteistinas žalos dydis, dar nereiškia, kad, patenkinus darbdavio ieškinį, kuriuo reikalauta taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui, darbdavys nepagrįstai praturtėtų. Darbuotojas, visiškai ar iš dalies atlyginęs darbdaviui padarytą žalą, įgyja regreso teisę į nusikaltimą padariusį asmenį, ir jam regreso tvarka gali būti priteisiama atlygintos žalos suma iš nuteistojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-120/2006).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

44. Priėjus prie išvados, kad ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti, ir bylą nutraukus, apeliantei (ieškovei) grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas tiek paduodant ieškinį, tiek apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju su ieškiniu į teismą kreipėsi darbuotoja, reikšdama reikalavimą dėl taikos sutarties, sudarytos sprendžiant darbo ginčą, pripažinimo negaliojančia. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio nei už ieškinį, nei apeliacinį skundą.

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantės turėtos atstovavimo išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 735,96 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

47. Konstatavus pagrindą bylą nutraukti, ji baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, kad apeliantė į teismą kreipėsi žymiai praleidusi DK 296 straipsnyje imperatyviai nustatytą ieškinio pareiškimo terminą, kad terminas praleistas nesant svarbių priežasčių, įvertinus priežastis, lėmusias atsakovės bylinėjimosi išlaidas, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė turi teisę reikalauti išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimo (CPK 94 straipsnis).

49. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

50. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

51. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsiliepime nenagrinėti nauji teisės klausimai, šis procesinis dokumentas rengtas advokato, atstovavusio atsakovei ir pirmosios instancijos teisme, taigi jam parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudas, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą teismas pagrįsta ir atsakovei atlygintina pripažįsta 350 Eur dydžio sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, 94, 98, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-9-925, pripažinimo negaliojančia.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti.

Grąžinti L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gegužės 29 d., ir 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. spalio 3 d.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo procesiniu sprendimu.