Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė argumentus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas A. D. bei patenkintas atsakovės civilinis ieškinys, sužinojo tik 2018 m. gegužės 10 d., kai kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, todėl laiko, jog terminas reikalavimo teisei pareikšti nėra praleistas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad ieškovė ginčija taikos sutartį, kuri buvo sudaryta laisva valia, be to, pažymėjo, jog taikos sutartis buvo patvirtinta darbo ginčų komisijos, o terminas skųsti darbo ginčų komisijos sprendimą yra senai suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl šalių sudarytos taikos sutarties, kurią patvirtino Darbo ginčų komisija, pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. ir 1.81 str. bei CK 1.5 str. pagrindui ir restitucijos taikymo.

CK 1.80 str. 1 d., kuria faktiškai remiasi ieškovė, numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 šio straipsnio dalis). CK 1.81 str. 1 d., kuria taip pat remiasi ieškovė, reglamentuoja, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės L. P. ir atsakovės UAB „Palink“ 2013 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovė priimta dirbti parduotuvės „IKI“ kasininkės – pardavėjos pareigose (el. b. l. 6), vėlesniu darbo sutarties pakeitimu ieškovės pareigos pakeistos į parduotuvės vadovės pareigas. 2016 m. birželio 1 d. ieškovė L. P. buvo supažindinta su UAB „Palink“ vidaus, lokaliniais teisės aktais (el. b. l. 103-106). Atsakovė yra sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe, prie kurios 2016 m. kovo 1 d. prisijungė ieškovė L. P. (el. b. l. 135). 2016 m. spalio 19 d. parduotuvėje įvyko vagystė, kurios metu parduotuvės darbuotojas A. D. pasisavino 46 752,04 EUR, sudėtus į inkasacijai paruoštus pinigų maišus, padėtus seife. Atsakovei buvo grąžinta tik dalis neteisėtai pasisavintų pinigų sumos - 16 099,59 Eur. A. D. 2017 m. kovo 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-237/2017 priimtu nuosprendžiu (teisminio proceso Nr. 1-01-1-49433-2016-5) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu taip pat buvo patenkintas baudžiamojoje byloje atsakovės pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 652,45 EUR turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. D.. Apkaltinamasis nuosprendis buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2018 m. sausio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistu (el. b. l. 22-25).

Atsakovė 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš L. P. ir A. R. (atitinkamai 25 639,54 Eur ir 5012,91 Eur) žalos atlyginimo (el. b. popierinio priedo lapas 4). 2017 m. kovo 19 d. L. P. ir UAB „Palink“ pasirašė taikos sutartį kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį (el. b. popierinio priedo lapas 9), kurią paprašė Darbo ginčo komisiją patvirtinti ir nutraukti darbo ginčą. Šia taikos sutartimi ieškovė sutiko atsakovei atlyginti 9500 Eur materialinę žalą, kiekvieną mėnesį sumokant nurodytą sumą lygiomis dalimis per 5 metus (el. b. popierinio priedo lapas 9, el. b. l. 20-21). Taikos sutartį ir prašymą dėl darbo bylos nutraukimo ją patvirtinus ieškovės vardu pasirašė ją Darbo ginčų komisijoje atstovavusi advokatė Aušra Ručienė (ir dabartinė jos atstovė šiame teisminiame procese). 2017 m. kovo 20 d. darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-1431 patvirtino taikos sutartį ir darbo bylą Nr. APS-2-925 nutraukė (el. b. popierinio priedo lapas 8, el. b. l. 26-27).

Byloje esanti medžiaga taip pat rodo, kad ieškovė 2017-02-09 buvo inicijavusi kitą teismo procesą dėl jos atleidimo iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuri sąlygojo netinkamas jai pavestų pareigų atlikimas, pripažinimo negaliojančiu (el. b. l. 52-58). Ginčo šalys, pasirašydamos nagrinėjamoje byloje ginčijamą taikos sutartį, sulygo, kad esminė sąlyga taikiam susitarimui yra šio ieškinio dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareikšto Raseinių rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-559-674/2017, atsiėmimas (el. b. l. 21).

Teismas, vertindamas bylos medžiagą, rašytinius įrodymus joje, ieškovės atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad teisinių prielaidų ir pagrindų pripažinti negaliojančia ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį ieškinio pareiškime nurodomais motyvais nėra.

Sudarant ginčijamą taikos sutartį ieškovei buvo žinomos, aiškios ir suprantamos taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės, tame tarpe ir kito asmens įvykdytos vagystės faktas, kuris ieškovei buvo žinomas nuo pat pradžių, t. y. nuo kito asmens atliktos neteisėtos veikos padarymo. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad ieškovė žinojo apie nusikalstamą veiką jos vadovaujamoje parduotuvėje padariusį A. D. ir jam iškeltą baudžiamąją bylą. Todėl esant tokiai situacijai ji, kaip budrus ir atsakingas asmuo, negalėjo nesuprasti, jog gali neprisiimti taikos sutartimi numatytų aiškiai sau nenaudingų įsipareigojimų, t. y. negalėjo nesuprasti, kad galimai primestų taikos sutarties sąlygų gali nepasirašyti.

Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad dėl informacijos pateikimo į Raseinių rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės mėnesį ir tik tuomet sužinojo apie A. D. priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau į bylą nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, o bylos ginčo kontekstas ir pačios ieškovės nurodomų aplinkybių pateikimas ir jų vertinimas byloja apie tai, kad apie įvykdytą vagystę ji žinojo. Teismo manymu, pakako tokio žinojimo, kad neišreikšti valios dėl įsipareigojimų taikos sutartyje, ir tam nebuvo ir nėra būtina nuosprendžio įsiteisėjimo aplinkybė.

Pažymėtina, kad tiek nagrinėjant atsakovės prašymą darbo ginčų komisijoje, tiek sudarant tarp šalių ginčijamą taikos sutartį, ieškovė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuri, veikdama ieškovės L. P. vardu, pasirašė ginčijamą taikos sutartį. Be to, taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2017 m. kovo 19 d., darbo ginčų komisijoje patvirtinta 2017 m. kovo 20 d., o apkaltinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu jau buvo priimtas 2017 m. kovo 14 d..

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog ieškovei buvo žinoma apie nusikalstamą veiką ir jį padariusį asmenį, tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartis sudaryta laisva valia, bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie įstatyme įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.80 str.), todėl tenkinti ieškinį jame nurodytų argumentų pagrindu nėra galima. Atmetus ieškinį, tenkinti išvestinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo taip pat nėra galimybių.

Iš ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta (o šio neginčijo ir atsakovė), kad ieškovė sąžiningai atlieka mokėjimus pagal darbo ginčų komisijos patvirtintą taikos sutartį, kas rodo, jog ieškovė patvirtina savo įsipareigojimų buvimą, jų nevengia ir juos pripažįsta.

Vertinant pačios ginčo taikos sutarties turinį, darytina išvada, kad šio taikaus susitarimo objektu buvo ne tik kito asmens nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, bet ir ieškovės atleidimo iš darbo tam tikri aspektai jai esant materialiai atsakingu asmeniu už jai patikėtą darbdaviui priklausantį turtą ir dėl šio suderinta abiejų ginčo šalių valia, apie ką byloja taikos sutartimi apspręsta suma (ji ženkliai sumažinta nuo pradinės ginčo sumos). Todėl kalbėti apie galimą atsakovės dvigubos naudos buvimą ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu (prisiteisus žalą civilinio ieškinio tenkinimo būdu baudžiamojoje byloje ir ieškovei vykdant įsipareigojimus pagal taikos sutartį) nėra jokio pagrindo. Nuteistajam A. D. atlikus paskirtą bausmę, ieškovė gali realizuoti į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Tačiau tai jokiu būdu nesąlygoja aplinkybės nuginčyti taikos sutartį.

Esant virš išdėstytam teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. – 185 str..).

Dėl ieškinio senaties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas, t. y. paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama dviem būdais: 1) jeigu dar įmanoma pagal apskundimo terminus, ginčijant nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka; 2) pasibaigus procesiniams apskundimo terminams, paduodant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. T. y. pripažįstant negaliojančia teismine tvarka patvirtintą taikos sutartį, turi netekti teisinės galios ir procesinis sprendimas, kuriuo ginčijamas sandoris buvo patvirtintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės užginčytą taikos sutartį patvirtino jos darbo bylą nagrinėjusi Darbo ginčų komisija 2017-03-20 sprendimu. Sutinkamai su tuo metu buvusiu teisiniu reglamentavimu – iki 2017-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 296 str. nuostata, nesutinkant su komisijos sprendimu, šalys per mėnesį jį galėjo apskųsti teismui. Sutinkamai su DK 297 str. nuostata, Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Minėta, ieškovės ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta 2017-03-20 Darbo ginčų komisijos sprendimu. Tai reiškia, jog nesutikdama su taikos sutarties nuostatomis, ieškovė taikos sutartį privalėjo ginčyti pareikšdama ieškinį teisme dėl minėto komisijos sprendimo panaikinimo per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2017-04-20. Tačiau to nepadarė. Ieškovės ieškinys civilinėje byloje buvo pateiktas tik 2018-05-29 (praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo Darbo ginčų komisijos priėmimo), todėl konstatuotina, kad ieškovė yra praleidusi DK, galiojusio iki 2017-07-01, 296 straipsnyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą sprendimui ginčyti.

Atsižvelgiant į ieškovės inicijuoto ginčo pobūdį, kuomet faktiškai keliamas ginčas ir dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, negalima pritarti ieškovės pozicijai, jog terminas reikalavimui pareikšti nėra praleistas. Atsakovui remiantis ieškinio senaties instituto taikymu, ieškinys atmestinas ir CK 1.126 str. 2 d. pagrindu.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d.). Šioje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovės šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovė pateikė įrodymus, jog turėjo 1471,92 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atstovavimą teismo posėdžiuose ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimą (el. b. t. II, psl. 171-177). Atsižvelgiant į tai, kad byla nedidelės apimties ir nesudėtinga teisinių argumentų ir įrodymų vertinimo kontekste, išnagrinėta greitai, faktiškai iš vieno posėdžio, kas sąlygojo papildomo pasirengimo nagrinėti bylą teisme nebuvimą, atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 800 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Šioje byloje susidarė viso 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidų valstybei suma yra didesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr. lR-261/lK-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3,45 Eur), atmetus ieškinį, šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 str. l d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Palink“ j. a. k. 110193723, naudai 800 Eur (aštuoni šimtai Eur 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 3,52 Eur (trys eur 52 cnt) bylinėjimosi išlaidų (Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660; sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.