Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei R. Š. dėl avanso ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovei R. Š. ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2022-09-16 buvo įteikti asmeniškai CPK nustatyta tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą ir iki šiol atsiliepimo į ieškinį nepateikė, to priežasčių nenurodė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti/atnaujinti neprašė, todėl esant ieškinyje ieškovo prašymui, tokiu atveju ir vadovaujantis CPK 142 str. 1 d., byloje priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atlikus jų formalų vertinimą, nustatyta, kad 2022-08-09 Preliminariąja nekilnojamojo turto perleidimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo M. K., kaip pirkėjo, ir atsakovės R. Š., kaip pardavėjos, atsakovė įsipareigojo už 40 000 Eur parduoti ieškovui jai nuosavybės teise priklausančias 12.69 kv.m. ploto administracinės paskirties administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), sudarant turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2022-08-20. Ieškovo pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas M. K. 2022-08-09 pervedė atsakovei R. Š. viso 40 000 Eur (15 000 + 15 000 +10 000), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai yra mokėjimai pagal 2022-08-09 nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, tokiu būdu įvykdydamas Sutarties 3.1. p. numatytus įsipareigojimus ir iš esmės sumokėdamas būsimai pardavėjai visą šalių sulygtą ketinto įsigyti nekilnojamojo turto kainą.

4. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas 2022-08-19 paštu siųstu atsakovei raštu, kuris jai realiai buvo įteiktas, siūlė ir ragino susitikti sudaryti notarinę pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį arba grąžinti sumokėtus pinigus, įspėjo dėl baudos sumokėjimo ir pan., tačiau nei iki Sutartyje numatyto termino (2022-08-20), nei vėliau ir iki šiol pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių taip ir sudaryta nebuvo, ginčo turtas tebėra registruotas atsakovės vardu, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovė būtų susisiekusi su ieškovu, siūliusi sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, bendravusi ir bendradarbiavusi, reagavusi į ieškovo raginimus, taip pat kad būtų grąžinusi ieškovui jo sumokėtą už ketintą įsigyti, bet taip ir neparduotą turtą 40 000 Eur sumą.

5. Pastebėtina, jog iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad dėl ginčo turto 2022-08-29 atsakovės buvo sudaryta preliminari sutartis su kitu fiziniu asmeniu, nuo 2022-09-23 ginčo patalpos yra antstolio areštuotos, Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal kito ieškovo ieškinį atsakovei R. Š. dėl avanso, sumokėto pagal preliminarią sutartį dėl tų pačių patalpų būsimo pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo.

6. CK 6.165 str. 5 d. numato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šia sutartį pasibaigia. Šioje normoje nurodytas šalių nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra naikinamasis – pagrindinės sutarties per šį terminą nesudarius, prievolė pasibaigia, o šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudarytą sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.63 str. 1 d. 1-2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, pagal 5 p. – kai skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys, pagal 6 p. – kai prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės ir kt. Esant nustatytam prievolės įvykdymo terminui, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu, terminui pasibaigus, prievolė nėra įvykdyta. CK 6.205 str. numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie kokias nors objektyvias ir pateisinamas priežastis bei kliūtis, sutrukdžiusias atsakovei įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat apie kokias nors atsakovės pastangas bendradarbiauti su ieškovu vykdant Sutartį, siekti įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pan., pagaliau į tai, kad gavusi ieškinį, žinodama apie ieškovo inicijuotą teismo procesą bei pareikštus reikalavimus, atsakovė nesureagavo, atsiliepimo nepateikė, jokių prieštaravimų dėl ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių bei juos galinčių pagrįsti įrodymų nepateikė, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių (neveikimo) ir kaltės.

8. Teismas pažymi, kad pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (LAT 2005-04-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-225/2005; LAT 2005-01-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-11/2005). Teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminarią sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui (pvz., LAT 2003-09-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-809/2006; 2006-02-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Pareiga grąžinti pirkėjui pagal preliminarią sutartį atliktus piniginius mokėjimus, kurie įskaitomi į pagrindinės sutarties kainą, jeigu vėliau ta pagrindinė sutartis dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesudaroma, išplaukia iš LR CK 6.165 str. nuostatų aiškinimo, o taip pat yra akcentuojama teismų praktikoje.

9. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, į tai, kad atsakovė R. Š. neįvykdė aukščiau minėta preliminariąja sutartimi nustatytų įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto perleidimo ieškovo nuosavybėn pagal pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį šalių sulygta tvarka ir terminais, ieškovo atsakovei sumokėtos už turtą sumos iki šiol negrąžino, todėl ieškovo sumokėta pinigų suma – 40 000 Eur (avansas) - priteistina iš atsakovės ieškovui šiuo teismo sprendimu.

11. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad pardavėjui atsisakius sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį nurodytais terminais, pardavėjas įsipareigoja grąžinti 3.1. p. nurodytą gautą sumą, t. y. 40 000 Eur, o taip pat įsipareigoja sumokėti tokio pat dydžio baudą pirkėjui.

12. Nors kaip konstatuota šiame sprendime aukščiau, būtent atsakovė pažeidė preliminariąja sutartimi su ieškovu prisiimtus įsipareigojimus, ir tai formaliai sudaro teisinį pagrindą taikyti jos atžvilgiu šalių sulygtas Sutarties 4.2. p numatytas netesybas baudos forma (CK 6.71 str. 1 d.), tačiau teismas nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimą šioje dalyje mano esant teisinga ir protinga tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad:

1) vadovaujantis CK 6.70 straipsniu netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o ne baudinę funkciją;

2) netesybos yra nukreiptos tik į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, todėl kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, dėl ko įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą net ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013 ir kt.);

3) CK 6.73 str. 2 d. numatyti ir teismų praktikoje išvystyti netesybų pripažinimo aiškiai per didelėmis ir jų mažinimo kriterijai;

4) ginčo šalių sudarytoje Sutartyje numatytos baudos (netesybų) dydis (40 000 Eur) sudaro net 100 proc. šalių sulygtos turto pirkimo – pardavimo kainos (40 000 Eur), t. y. bauda yra tokio pat dydžio, kaip ir viso nekilnojamojo turto kaina;

5) atsakovė yra fizinis asmuo, ir byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad ginčo sandoris būtų sudarytas jai vykdant ūkinę – komercinę veiklą;

6) ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad dėl atsakovės prievolių pažeidimų būtų patyręs kokių nors realių išlaidų, nuostolių ir pan.; šiuo metu praėjęs itin trumpas laikas nuo Sutarties galiojimo pasibaigimo (tik 1,5 mėnesio);

teismas sprendžia, jog šalių preliminarioje sutartyje numatytos netesybos šiuo konkrečiu atveju vertintinos kaip aiškiai per didelės, todėl mažintinos, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 15 000 Eur netesybų (baudos), sudarančių apie trečdalį Sutartyje numatytos netesybų sumos, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju pakankamai kompensuoja tikėtinus ieškovo nuostolius dėl negalėjimo įsigyti nuosavybėn ginčo turtą.

13. Patenkinus ieškinį iš dalies (69 proc. ieškovo reikalavimų), iš atsakovės ieškovui priteistina proporcinga dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 425 Eur žyminis mokestis), t. y. 983,25 Eur (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) avanso, 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) baudos (netesybų) ir 983,25 (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.