Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-621-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
II-621-817/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01803-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas Nr. II-621-817/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01803-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė

sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) M. K. buvo pripažinta kaltu padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji 2021 m. birželio 13 d. 10.14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,29 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo sutrumpinti Nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba pakeisti šią administracinio poveikio priemonę į uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėja nurodė, kad ji sutinka, kad padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidimo fakto nekvestionuoja, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjo teigė, jog ji sutinka su jai skirta 800 eurų bauda, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone, nes, pareiškėjos nuomone, ši priemonė nevisiškai būtų proporcinga jos padaryto pažeidimo pobūdžiui, aplinkybėms, jos asmenybei, ir būtų per griežta. Pareiškėja nurodė, kad jos situacijoje yra pakankamai sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes ji kaltę pripažįsta, gailisi, yra dirbanti, dora moteris, darbdavio UAB „C.“ charakterizuojama teigiamai, per (duomenys neskelbtini) vairavimo metų nėra padariusi šiukščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pažeidimą padarė dėl neatsargumo (alkoholį vartojo iš vakaro, išgėrė apie penkias 0,2 l talpos taures, vairavo po šio vyno vartojimo praėjus apie 11 valandų, todėl buvo įsitikinusi, kad yra blaivi ir gali vairuoti), teisė vairuoti jai yra būtina vykimui į darbovietę ir iš jos (darbovietė nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 20 km, todėl nuvykimas į ją viešuoju transporto užtruktų apie 1 val. 30 min.), taip pat pagal darbo pobūdį, be to teisė vairuoti reikalinga dėl rūpinimosi močiute J. K. (nuvežant ją į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, nuperkant maisto produktų bei būtinosios buities prekių). Pareiškėja pažymi, kad serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios jai nerekomenduojama ilgai stovėti ir periodiškai turi lankytis sveikatos įstaigose ligos gydymo ir profilaktikos procedūroms atlikti. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po nusižengimo nedelsdama išklausė ir yra atestuota pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja 800 eurų baudą sumokėjo, pažymėjo, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės jai neabejotinai buvo žinomos, pareiškėja turėjo suprasti, kad toks jos elgesys kelia grėsmę visuomenei, kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės jos nesulaikė nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių padarymo. Institucija pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisme M. K. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino, nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, pažymėjo, kad iš vakaro gėrė vyno, bet negalvojo, jog vairavo būdama neblaivi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. 2021 m. birželio 13 d. 10.14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,29 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Jai Nutarimu už šį nusižengimą buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K.

M. K. skundu neginčija kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo sutrumpinti Nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba pakeisti šią administracinio poveikio priemonę į uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyj e nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis ypatingai atsakingai. Šiuo atveju pareiškėja, turėdamas pakankamai didelę (šiek tiek ilgesnę nei (duomenys neskelbtini)) vairavimo patirtį (b. l. 37), vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio - jai 2021 m. birželio 13 d. 10.14 val. nustatytas net 1,29 promilių neblaivumas (antrojo tikrinimo metu 10.39 val. – 1,43 promilių neblaivumas) (b. l. 32). Pažymėtina, kad už vairavimą neblaiviam kai yra nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažeidimas padarytas mieste, ryte (10.14 val.), kai eismas yra pakankamai intensyvus. Tokio pobūdžio nusižengimas neabejotinai kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Aplinkybės, kad pareiškėja dirba, turi sveikatos problemų, rūpinasi garbaus amžiaus močiute, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Juolab kad aplinkybė, jog pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, jai buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė pareiškėjos nuo šio nusižengimo padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji dėl pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, niekada šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimo nėra padariusi. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant M. K. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. M. K. vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pareiškėja buvo laiku sulaikyta ir nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo. Tai, kad M. K. praeityje nebuvo padariusi šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimo, taip pat nėra išskirtinai teigiamai ją charakterizuojanti aplinkybė, nes kiekvienas eismo dalyvis ir turi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pareiškėja nurodė, kad pažeidimą ji padarė netyčia, per neapdairumą, alkoholį vartojo vakare, išgėrusi apie penkias taures vyno, ryte jautėsi blaivi ir buvo užtikrinta, kad gali vairuoti. Tačiau, teismo vertinimu, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė visiškai nemažina jos padaryto nusižengimo pavojingumo. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. 2021 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad jis, sustabdęs M. K. vairuojamą transporto priemonę pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, pastebėjo, jog jos kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Šis policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinys tik patvirtina, kad M. K. neblaivumas buvo akivaizdus. Teismas atsižvelgdamas į tai, o ypač įvertindamas, aplinkybes, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjai nustatytas 1.29 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu (10.39 val.) dar didesnis – 1,43 promilių neblaivumas, sprendžia, kad M. K. negalėjo nesuprasti, kad vairavimo metu etilo alkoholio koncentracija jos organizme viršys leistiną 0,4 promilių ribą, dėl ko vairuoti transporto priemonės, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, ji negali. Akivaizdu, kad nusižengimas buvo padarytas tyčia, o pareiškėjos elgesys šios bylos kontekste atskleidžia itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius.

Skunde pareiškėja pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga nuvykimui į darbą, darbinėms funkcijoms atlikti, taip pat rūpinantis garbaus amžiaus močiute. Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, M. K. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą žymiai sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ar tuo labiau panaikinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas (Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Nr. N1–1378/2007, N63-940/2010, N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.). Tuo pačiu teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas. Šiuo atveju nėra abejonių, jog M. K. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga tiek atliekant darbines funkcijas, tiek asmeniams poreikiams tenkinti, tiek pasirūpinti močiute, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pažeidimo padarymo. Skunde nurodytas aplinkybes pareiškėja privalėjo įvertinti prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pareiškėjai netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje (ypač, kai iš pareiškėjos darbdavio išduotos charakteristikos (b. l. 15) matyti, kad darbdavio ji yra vertinama kaip darbšti, sąžininga ir atsakinga darbuotoja) ar kitoje bendrovėje. Pareiškėjos teiginiai, kad ji negalės pasirūpinti močiute yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Netekus teisės vairuoti, pareiškėja neabejotinai negalės pati vežioti J. K., tačiau tai nereiškia, kad ji, esant poreikiui, negalės ja pasirūpinti. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti nesuvaržo nubausto asmens galimybės pasirūpinti artimaisiais. Šiuo atveju pareiškėjos ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už M. K. padarytą administracinį teisės nusižengimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios jai nerekomenduojama ilgai stovėti ir dėl kurios ji periodiškai turi lankytis gydymo įstaigose. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 31 d. pareiškėjai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėja dirba aktyvų darbą, rūpinasi artimaisiais, todėl vien aplinkybė, kad jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), nėra pakankama konstatavimui, jog pareiškėjos judėjimas be transporto priemonės vairavimo būtų komplikuotas. Teismo vertinimu, A. K.ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl turimų sveikatos problemų, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu M. K. nuobauda bei administracinio poveikio priemonė buvo paskirta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė