Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės D. K. atstovei advokatei Audronei Neniškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį ar paaiškinimų dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės atstovei neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kas šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo originalas AA Nr. (duomenys neskelbtini) voke). Šalys santuokoje privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo (5 b. l.). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Gyvendami santuokoje šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo nekilnojamasis turtas:, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas D. K. vardu yra asmeninė D. K. nuosavybė, kadangi įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu (6, 7-8, 9-10 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, nes, gyvenant santuokoje, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, negrįždavo į namus po keletą dienų, nerodė noro gyventi šeimoje, nuo 2015 metų gegužės mėnesio išvyko iš namų, nuo to laiko su ieškove nebendrauja. Mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (23 b.l.), jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovės paaiškinimus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, kaip nurodė ieškovė, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose (ieškovė – Marijampolėje, atsakovas – Kaune – 14, 20, 23 b. l.), neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, ieškovė teigė, kad atsakovas nerodo jokio noro gyventi šeimoje, ieškovei siekiant santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, su ieškove nebendravo, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, teismo vertinimu, netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Atsakovas procese buvo neaktyvus, savo nuomonės dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, nesidomėjo bylos eiga. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Šalys santuokos metu dalintino turto ir prievolių neįgijo, vaikų neturi, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliktina santuokinė pavardė „K.“ (CK 3.69 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė byloje yra sumokėjusi 41 Eur žyminį mokestį, visiškai patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 3,48 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž. (po santuokos sudarymo K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), dėl E. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, E. K. palikti prigimtinę pavardę „K.“.

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminį mokestį.

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.