- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1065-390/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Arstatyba“
- Ieškovas
- D. S.
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Arstatyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Arstatyba“ dėl sumokėtos už nekokybiškai atliktus darbus sumos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškovo D. S. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Arstatyba“ ieškovui 24 638,81 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 259,84 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2022 m. balandžio 26 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškimą priėmė.
3. Nurodė, kad teismas negalėjo byloje priimti sprendimo už akių, nes ieškinyje nėra ieškovo prašymo jį priimti, o tik nurodoma, kad atsakovas neprieštarauja dėl tokio sprendimo priėmimo. Be to, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateiktas laiku dėl svarbių priežasčių – ieškinys ir jo priedai faktiškai nebuvo įteikti atsakovei ir apie jos atžvilgiu vykstantį teisminį procesą atsakovė sužinojo tik 2022 m. balandžio 20 d., kai buvo areštuota jos banko sąskaita. Teismas nebandė procesinius dokumentus įteikti atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnyje numatytais būdais. Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai buvo įteikti įmonės vadovo deklaruotos (tačiau ne faktinės) gyvenamosios vietos adresu ir ne pačiam vadovui, bet jo tėvui, kuris nėra niekaip susijęs su atsakove ir kuris dėl senyvo amžiaus net neinformavo apie gautus dokumentus. Byloje ginčas kyla iš statybos rangos teisinių santykių, todėl reikia specialių žinių turinčių specialistų išvadų, kurie galėtų padaryti objektyvias ir nešališkas išvadas dėl atliktų darbų kokybės, o teismas išvadą dėl atsakovo atliktų darbų nekokybiškumo padarė vadovaudamasis tik ieškovo pateiktais įrodymais. Jokių pretenzijų darbų priėmimo metu dėl kokybės ieškovas nereiškė (tai būtų užfiksuota darbų priėmimo–perdavimo akte), su atliktų darbų kokybe ir skola sutiko, o tai patvirtina ieškovo atliktas dalinis mokėjimas jau gerokai po darbų perdavimo. Ieškovas sąmoningai nutylėjo, kad įspėjimai ir raginimai atsiskaityti už atliktus darbus ieškovui buvo siunčiami labai daug kartų ir tai patvirtina pridedami el. laiškai. Ieškovo nurodyti neva tai esantys defektai – nuolydžiai bei temperatūrinės siūlės nėra laikomi paslėptais defektais ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu. Siekiant kuo greičiau pareikšti prieštaravimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti savo įrodymus (specialistų išvadas) yra sudėtinga, todėl juos pateiks atnaujinus bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas prašė atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
5. Nurodė, kad šiuo atveju nėra nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos.
III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. vasario 2 d., vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta tvarka – atsakovės direktoriui per šio šeimos narį. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog iki sprendimo už akių priėmimo dienos būtų kreipusi į JAR dėl savo ar savo vadovo adreso patikslinimo, kas nagrinėjamu atveju buvo tiesioginė atsakovės pareiga.
8. Teismas nusprendė, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių ir teismas, esant ieškovo prašymui, pagrįstai bei teisėtai priėmė sprendimą už akių.
Šalies argumentai
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad byloje turi būti gautos specialių žinių turinčių specialistų išvados dėl atliktų darbų kokybės, kad visi atsakovės darbai buvo atlikti pagal reikalavimus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų nepateikė, o atsakovės pateikti elektroniniai šalių susirašinėjimai ir neinformatyvios SMS žinutės minėtų aplinkybių taip pat nepatvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei neva tai buvo įteikti tinkamai, o atsiliepimo į ieškinį atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė be pateisinamų priežasčių, nepagrįsta. Teismas jokiais kitais CPK 117 straipsnyje numatytais būdais procesinių dokumentų įteikti nebandė (atsakovei kaip juridiniam asmeniui), o nuėjo formaliu keliu, dėl ko nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas apie pradėtą teismo procesą. Atsiliepimas į ieškinį buvo nepateiktas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškinys atsakovei faktiškai įteikti nebuvo.
11.2. Teismas neatsižvelgė į bylos specifiškumą, t. y. į tai, jog nagrinėjamas ginčas kyla iš statybos rangos teisinių santykių, kurie reikalauja specialių žinių norint patvirtinti arba paneigti atliktų darbų kokybę. Teismas neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės ir nepaskyręs byloje ekspertizės iš esmės užkirto kelią objektyvios tiesos nustatymui ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Darbų priėmimo-perdavimo akte jokie defektai nebuvo įvardinti, ieškovas neteko teisės remtis trūkumų faktu, o tai turėjo pirmosios instancijos teismui sukelti pagrįstą abejonę dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog yra galimai praleistas ieškinio senaties terminas, kurio taikymo gali prašyti atsakovė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko visus būtinus veiksmus, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovei.
12.2. Atsakovė nei po ieškovo 2021 m. liepos 15 d. siųsto jai reikalavimo su priedais gavimo, nei su pareiškimu teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovė kažką planuoja pateikti teismui ateityje, nėra tas argumentas, kuris leistų abejoti teismo sprendimu už akių ar faktais, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde atsakovė teigia, kad šis procesinis dokumentas nebuvo pateiktas laiku, nes ieškinio atsakovė faktiškai negavo, teismas nepagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovei kaip juridiniam asmeniui įteikti tinkamai.
7. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.
8. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-16-313/2019, 30 punktas).
9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesiniu dokumentus išsiuntė ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovės buveinės adresu – Partizanų g. 61-806 Kaune. Siunta grąžinta teismui neįteikta adresatui, nurodant, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Vėliau teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovės vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris nurodytas Juridinių asmenų registre, kur procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės vadovo šeimos nariui (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiekė įteikti ar netinkamai įteikė procesinius dokumentus atsakovei, todėl atsakovė nebuvo informuota apie teisminį procesą, dėl ko teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad net teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdu (CPK 123 straipsnio 4 dalis) įteikus dokumentus, galimas sprendimo už akių priėmimas esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-16-313/2019, 32 punktas). Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
11. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, formaliai nurodė, kad atsakovė naujų aplinkybių ir įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė. Tačiau pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė aplinkybes, kurios, jos nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas, taip pat nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašys apklausti liudytojus, skirti teismo statybos ekspertizę, nes reikalingos specialios žinios norint patvirtinti ar paneigti atliktų statybos darbų kokybę.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, byloje kilusio ginčo pobūdį, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovo pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti tik formaliai, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o siekiant teisingai išnagrinėti bylą, reikalingi papildomi įrodymai.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes nurodyti ieškovės prieštaravimai sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybės, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
16. Remiantis nurodytais argumentais, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Atsakovė, kurios interesams atstovauja advokatė Kristina Raulinaitienė, pateikė prašymą priteisti atsakovei MB „Arstatyba“ iš ieškovo D. S. 605 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą, taip pat pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
18. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.