Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Lietuvos investuotojai“, asociacija atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės „Lietuvos investuotojai“, asociacija (buvusi Lietuvos akcininkų asociacija) ieškinį dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsakovei Investuotojų asociacijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Ieškovė „Lietuvos investuotojai“, asociacija (buvusi Lietuvos akcininkų asociacija) kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m gruodžio 16 d. papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties vykdymą, nustatant, kad priteista suma (iš viso 2 300 Eur) atsakovei sumokama mokant kas metai lygiomis dalimis ir sumokama per penkerius metus nuo teismo nutarties dėl sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nepajėgi iškart sumokėti atsakovei 2 300 Eur. Ieškovės teisinė forma yra asociacija, ji nesiekia pelno ir neužsiima veikla, iš kurios gautų reikšmingų pajamų; veikla finansuojama iš gaunamos fizinių asmenų skiriamos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos bei kitos geranoriškos fizinių ar juridinių asmenų paramos; jokio rezervo, iš kurio būtų galima išmokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas, šiuo metu asociacijoje nėra sukaupta. Ieškovė turi su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Sunkią ieškovės finansinę padėtį grindė finansinės atskaitomybės dokumentais. Atsakovė Investuotojų asociacija atsiliepime prašė netenkinti prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m gruodžio 16 d. papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties vykdymo išdėstymo.Nurodė, kad ieškovė siekia visiškai ar iš dalies išvengti savo prievolių atsakovei vykdymo, be to, nutylėjo esmines aplinkybes, turinčias didelę reikšmę šio prašymo išsprendimui, t. y. ieškovė šioje byloje naudojasi advokato teisine pagalba, už kurią moka didelius honorarus. Ieškovė taip pat nutylėjo, kad turi turto (ieškovės vardu yra registruoti trys prekių ženklai: „Laa Lithuanian investors“, „Lietuvos investuotojai“, „Lietuvos akcininkai Laa“), kurį pardavus būtų gauta pinigų atsiskaityti su atsakove. Intelektinės nuosavybės objektai į ieškovės balansą neįtraukti. Pažymėjo, jog ieškovės tinklapyje nurodyta, kad šiuo metu turi 85 narius. Metinis narystės ieškovo asociacijoje mokestis yra 200 Lt. Taigi, ieškovė per metus turi gauti 4 923,54 Eur metinių pajamų už narių mokamus nario mokesčius, neskaitant gaunamos 2 proc. GPM paramos, o taip pat iš kitos geranoriškai fizinių ar juridinių asmenų skiriamos paramos, taip pat kitų pajamų šaltinių. Tokie ieškovės generuojami finansiniai srautai leidžia jai iš karto atsiskaityti su atsakove. Atsakovės nuomone, ieškovės pareikšto prašymo patenkinimas reikš, kad atsakovė bus priversta neatlygintinai prisiimti ieškovės nemokumo ar bankroto riziką per visus šiuos penkerius metus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas visiškai sutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais dėl prašymo nepagrįstumo, todėl papildomai jų neatkartojo. Teismas papildomai nurodė, jog iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, tačiau jos mokėjimo išdėstymas 5 metams, kaip prašo ieškovė, akivaizdžiai pažeistų atsakovės teisėtus interesus bei sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Vertino, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 5 metų laikotarpiui sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Be to, iš pateikto prašymo argumentų akivaizdžiai matyti, kad ieškovė visą situaciją vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę bei laiko, kad ieškovės interesai tenkinus prašymą nenukentės. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šiuo atveju teismas sprendė, jog prašymo tenkinimas neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo, iškreiptų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimas. Ieškovo prašymo netenkinęs teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė „Lietuvos investuotojai“, asociacija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m gruodžio 16 d. papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties vykdymą, nustatant, kad priteista suma (iš viso 2 300 Eur) atsakovei sumokama mokant kas metai lygiomis dalimis ir sumokama per penkerius metus nuo teismo nutarties dėl sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pacitavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurios nėra precedentinės, tačiau įrodymų (ieškovės finansinių ataskaitų) netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsiliepimo į prašymą argumentais. Jeigu, teismo nuomone, 5 metų laikotarpis sprendimo įvykdymui yra per ilgas, teismas galėjo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies. Taip pat teigia, jog priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka realumo kriterijaus, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, įrodymų, kad advokatas gavo apmokėjimą su suteiktas teisines paslaugas nėra.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Investuotojų asociacija prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei įvertino bylos įrodymus. Ieškovė turėjo galimybę įvertinti kokias argumentais yra grindžiama skundžiama nutartis. Pažymi, kad ieškovė turi turto – tris registruotus prekės ženklus, kurių vertės nėra įtrauktos į balansą, todėl balanso duomenys gali būti vertinami kaip neobjektyvūs. Ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidinimo, nes teikė apeliacinį skundą, už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo advokatui 950 Eur. Apeliacinis skundas buvo atmestas, papildomai atsakovės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos; po to ieškovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, jos prašymas atmestas ir dar kartą bylinėjimosi išlaidos padidėjo. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistų sumų išieškojimas jai sukels sunkias pasekmes. Pažymi, kad atsakovė taip pat yra asociacija, kuri dėl keliamų ieškovės teisminių ginčų privalo samdytis advokatą bei gintis nuo nepagrįstų reikalavimų. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovės naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi advokatas teisinę pagalbą atsakovei suteikė bei pateikė rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė ieškovės Lietuvos akcininkų asociacijos (dabar „Lietuvos investuotojai“, asociacija) ieškinį dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsakovei Investuotojų asociacijai.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nutarties nemotyvavimo

Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).Tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsiliepimo į prašymą argumentais, jų nekartojo bei išsamiai nepasisakė dėl ieškovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra pagrindas išvadai, kad skundžiamosios nutarties motyvai yra neišsamūs. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, todėl apelaicinės instancijos teismas nagrinėja ieškovės atskirojo skundo, atsakovės atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi, minėtas straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būsimo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1110/2001; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006 .ir kt.). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Iš ieškovės kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikto 2017 m. kovo 22 d. balanso, sudaryto pagal 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis, matyti, jog ieškovė turi trumpalaikio turto (pinigų ir piniginių ekvivalentų) už 435 Eur, tuo tarpu jos trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 23 033 Eur, iš kurių 15 579 Eur finansinės skolos 4 969 su darbo santykiai susiję įsipareigojimai ir 2 485 kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinat ieškovės balanso duomenis, galima teigti, jog „Lietuvos investuotojai“, asociacija veikla nuostolinga. 2017 m. kovo 22 d. veiklos rezultatų duomenys taip pat vaizduoja nuostolingą ieškovės veiklos rezultatą (345 Eur nuostolių). Iš Valstybinio patentų biuro viešai skelbiamų duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Lietuvos akcininkų asociacijos (dabar „Lietuvos investuotojai, asociacija) vardu yra registruoti trys prekių ženklai: i) „Laa Lithuanian investors“ (registracijos Nr. 61234, galioja iki 2019-06-17), ii) „Lietuvos investuotojai“ (registracijos Nr. 61110, galioja iki 2019-06-10), iii) „Lietuvos akcininkai Laa“ (registracijos Nr. 55079, galioja iki 2026-07-18). Atskirajame skunde ši aplinkybė nėra nurodyta ir nėra pateikta jokių paaiškinimų (CPK 178 str.), nors ieškovė turėjo teisę pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodytus argumentus. Taigi, minėti prekės ženklai 2017 m. kovo 22 d. balanse nėra apskaityti ir ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos vardu registruoti trys prekių ženklai yra beverčiai (CPK 178 str.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu disponavo piniginėmis lėšomis, tai patvirtina aplinkybė, jog už sutektas advokato paslaugas (ieškinio parengimą bei apeliacinio skundo parengimą) sumokėjo 290,40 Eur ir 950 Eur, taip pat sumokėjo žyminius mokesčius, po 31 Eur. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog ieškovė realiai turi turto daugiau kaip 2017 m. kovo 22 d. balanse nurodyta suma (435 Eur). Dėl atskirojo skundo teiginio, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m gruodžio 16 d. papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties įvykdymo neišdėstymas sąlygos ieškovės bankroto situaciją, pažymėtina, kad ieškovė, prieš pareikšdama teismui ieškinį (prašymus, skundus) privalėjo įvertinti ne tik ieškinio (prašymų, skundų) patenkinimo, bet ir jų atmetimo pasekmes, todėl turėjo įvertinti bylinėjimosi išlaidų kaštus. Priešingu atveju galima daryti išvadą, jog ieškovė savo lėšas administruoja neatsakingai. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra asociacijos, todėl joms abejoms yra svarbu laiku gauti lėšas, kurias galėtų naudoti savo ūkinėje veikloje. Prašymą išdėstyti teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, ieškovė pateikė 2017 m. kovo 24 d., tačiau nuo to laiko praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai, tačiau ieškovė nepateikė teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių sunkią savo finansinę padėtį, neišreiškė savo valios klausimą su atsakove išspręsti abipusių nuolaidų keliu, todėl toks ieškovės pasyvumas leidžia abejoti jos geranoriškumu. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei į atsakovės teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas 5 metų ar 3 metų laikotarpiui kas metus mokant lygiomis dalimis, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, kadangi nėra aišku kaip per šiuos metus keisis ieškovės finansinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m gruodžio 16 d. papildomo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties vykdymą. Išdėsčius priteistos sumos mokėjimus būtų paneigti atsakovės teisėti lūkesčiai ir šalių lygiateisiškumo principas, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).Ieškovė nesutinka su skundžiama nutartimi priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Nustatyta, jog 2015 m. kovo 15 d. atstovavimo sutartis (dėl atstovavimo visų instancijų teismuose) buvo sudaryta tarp Investuotojų asociacijos ir advokato D. V., Advokato D. V. kontora. Vėliau tarp Investuotojų asociacijos ir APB „Vanhara ir partneriai“ buvo sudarytas 2017 m. kovo 31 d. Susitarimas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, iš kurio matyti, kad atsakovė pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą VLF Nr. 2016/012 kontorai sumokėjo papildomus 3 000 Eur už teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjamojoje byloje pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, iš kurios 900 Eur panaudota atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui ir iš šios sumos teismo priteista 300 Eur, o likusi sumokėta dalis nepanaudota. Atsakovės 3 000 Eur sumokėjimą APB „Vanhara ir partneriai“ patvirtina Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2017 m. sausio 18 d. operacijų išrašas. Taigi, atsakovės pateikti dokumentai patvirtina jos realiai sumokėtas išlaidas už advokato D. V. pagalbą nagrinėjamojoje byloje. Taip pat pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą bei pateikimą neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nuostatoms, pagal kurias maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme gali sudaryti 337,35 Eur (822,8 Eur (2017-04-01– 2017-06-30 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,41). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-527-823/2017, priteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas (sumažindamas nuo 900 Eur iki 300 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą vadovavosi prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais dokumentais: 2017 m. kovo 31 d. Susitarimu dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, iš kurio matyti, kad atsakovė pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita faktūra VLF Nr. 2016/012 bei banko išrašu. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsakovei iš ieškovės priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.Taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo priteisti 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, parengimą. Prašymą priteisti minėtą sumą atsakovė grindžia 2017 m. kovo 31 d. Susitarimu dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, 2016 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita faktūra VLF Nr. 2016/012 bei Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2017 m. sausio 18 d. operacijų išrašu dėl 3 000 Eur sumokėjimo. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo dienai likusi nepanaudota atsakovės advokatui sumokėta suma sudaro 1 800 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą dydį bei atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nesudėtingas, byloje sprendžiami teisiniais klausimai nenauji, specialių žinių nereikia, atsakovės advokato dalyvavimas byloje tęstinis, advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtis nedidelė, dalis jame nurodytų argumentų buvo nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti maksimalią atlygintiną advokato išlaidų sumą. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas priteisia iš ieškovės atsakovės naudai 100,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės „Lietuvos investuotojai“, asociacija j. a. k. 226074230, atsakovei Investuotojų asociacija, j. a. k. 302351517, 100,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.