Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2019-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-575-280/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
e2A-575-280/2019
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-32197-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Wood trans“
Atsakovas
T. Ž.
Civilinė byla Nr. e2A-575-280/2019Teisminio proceso Nr. 2-11-3-32197-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) ;2.6.18.1; 3.3.1.15; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, teisėjų Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Wood trans” apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-758/2019 pagal ieškovės UAB „Wood trans“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo T. Ž. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wood trans“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Wood trans“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš T. Ž. 7450 eurus nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2015/ atsakovas T. Ž. įsipareigojo parduoti ieškovei UAB „Wood trans“ savo žemės sklype esantį nenukirstą mišką - miško medieną, o ieškovė įsipareigojo atlikti miškotvarkos projekte numatytus miško kirtimus, sutvarkyti iškirstą mišką ir atsiskaityti su atsakovu šioje sutartyje numatyta tvarka. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir savo veiksmais vienašališkai nutraukė sutartį dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, nes dar iki sutarties nutraukimo 2015-12-07 sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniui MB „Medienos prekyba“, kuria ji įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui iš T. Ž. nupirktą medieną, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti parduodamą medieną ir už ją sumokėti. T. Ž. nutraukus sutartį, ieškovė negalėjo parduoti medienos trečiajam asmeniui ir turėjo sumokėti 7000 Eur baudą už sutarties nevykdymą, taip patyrė 7000 eurų nuostolį.

3. A. T. Ž. priešieškiniu prašė pripažinti Nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2015/, sudarytą tarp T. Ž. ir UAB „Wood trans“ negaliojančia, priteisti T. Ž. iš UAB „Wood trans“ 3070,44 eurų patirtiems nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad su atsakovės atstovu pasirašė susitarimą, kuris įvardintas Nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2015Nr. 2015/, kuris buvo reikalingas kaip garantas, kad UAB „Wood trans“ pirks žemę su mišku, o jis daugiau neieškos pirkėjo.

5. Sklypo pardavimo tikslu jis užsakė kadastrinių matavimų bylą, nes reikėjo atskirti žemės ūkio paskirties žemę nuo miškų ūkio paskirties žemės. Galutiniai dokumentai pardavimui buvo parengti 2017-09-27. Atsakovas patyrė nuostolių, susijusių su žemės sklypo atidalijimu. Gavęs ieškinį suprato, kad susitarimas nutrauktas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Wood trans“ ieškinį atmetė, o atsakovo T. Ž. priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Wood trans“ ir T. Ž. 2015 m. gruodžio mėnesį sudarytą Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/. A. T. Ž. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis ir visos jos sąlygos tarp šalių nebuvo aptartos. Tarp šalių vyko tik pokalbis apie miško pirkimą-pardavimą, kurį UAB „Wood trans“ atstovas ir vadovas bei pardavėjas T. Ž. suvokė skirtingai. Sutartyje numatyti terminai, kaip matyti iš vėlesnių ieškovės UAB „Wood trans“ atstovo paaiškinimo ir liudytojų parodymų buvo nustatyti tokie, kurių eigoje sutarties įvykdyti realiai buvo negalima. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys pasirašė standartinę UAB „Wood trans“ parengtą sutartį, gerai neaptarus tarpusavyje ir nesuderinus jos sąlygų.

8. UAB „Wood trans“ kaip pirkėjas žinodamas, kad dar nėra miškotvarkos projekto, leidimų kirsti mišką, sutartimi įsipareigojo pardavėjui priklausančių žemės (miško) sklypų dalyje kirtimus užbaigti ir sutvarkyti iškirstą mišką iki 2015 m. gruodžio 31 d. Jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių šį terminą būtina keisti, šalys abipusiu susitarimu pratęsia darbų atlikimo terminus, tai įformindamos rašytiniu susitarimu (Sutarties 5.2. p., 5.3. p.).

9. UAB „Wood trans“ tik 2016 m. sausio 16 d. gavo patvirtintą miškotvarkos projektą. Abi šalys dėl aukščiau minėtų sutarties įvykdymo termino pratęsimo jokio rašytinio susitarimo nesudarė.

10. Sutarties formą ir turinį parengė UAB „Wood trans“, medienos gamyba besiverčianti įmonė. T. Ž. ją pasirašė neišstudijavęs, neįvertinęs jose nurodytų sąlygų, kurios būtų jam sukėlę abejonių dėl kitos šalies tikslų. Sutartyje nebuvo nurodyta ir sutarties objekto, įvardinto nenukirstu mišku pirkimo pardavimo kaina, vertė, kiekis iš kurio galima būtų nustatyti sutartą abiejų šalių įvardintą sumą 60000 eurų.

11. Po sutarties sudarymo abi šalys ėmėsi veiksmų, nors ir praėjus sutartyje nurodytiems terminams, kad įgyvendinti sutartį taip, kaip jie suprato ją ir kokių tikslų siekė. T. Ž. kreipėsi dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kad atidalinti miško sklypą, kurį norėjo parduoti, kita šalis kreipėsi dėl miškotvarkos projekto parengimo – miško kirtimui. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad abi šalys, sudarydamos Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/, siekė skirtingų tikslų, skirtingai suvokė sutarties sąlygas.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 metais gruodžio mėnesį sudaryta Nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2015/ neatitinka tikrosios šalių valios: pardavėjas T. Ž. manė, kad sutaro sutartį dėl miško: 15,79 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje pardavimo, t. y. žemės sklypo, kartu su jame esančiais medžiais pardavimo. Pirkėjas UAB „Wood trans“ sutartį surašė ir pateikė pasirašyti atsakovui dėl nenukirstų medžių, esančių 15,79 ha bendro ploto sklype, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

13. Įvertinęs aukščiau minėto Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/, jos sudarymo aplinkybes, teismas vertino, kad T. Ž. iš esmės suklydo dėl šiame sandoryje nurodyto jos objekto, manydamas kad šiuo sandoriu parduoda mišką, 15,79 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sav., priklausantį jam nuosavybės teise.

14. Teismas padarė išvadą, kad T. Ž. suklydimui turėjo įtakos kitos šalies UAB „Wood trans“ veiksmai, ikisutartiniuose ginčuose įvardinant pirkimo-pardavimo objektą mišku, pasirašant sutartį lauko sąlygomis, nesudarant galimybės gerai išstudijuoti pasirašomos sutarties ir neišaiškinant pirkimo-pardavimo sutarties esmės, jos sukeliamų pasekmių (CK 1.90 str. 2 d. 3 d.), todėl pripažino sutartį negaliojančia.

15. Pripažinęs 2015 m. gruodžio mėnesio Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/ tarp UAB „Wood trans“ ir T. Ž. negaliojančia, T. Ž. prašomi priteisti nuostoliai – turėtos išlaidos susijusios su sklypo atidalijimu, nepriteiti, nes T. Ž. valia parduoti tą miško sklypą išlikusi. T. Ž. ir teismo posėdžio metu sutiko parduoti jį UAB „Wood trans“. A. T. Ž. veiksmai atidalijant miško sklypą yra būtini ir galioja bet kokiam sandoriui, dėl to teismas nelaiko jų nuostoliais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

16. Apeliantė UAB „Wood trans“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019-05-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25-758/2019; prašo priimti byloje naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį – atmesti; priteisti iš atsakovo T. Ž. visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sutartį negaliojančia dėl atsakovo suklydimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu.

18. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei teisinių argumentų, patvirtinančių, kad šalių sudaryta ginčo sutartis neatitiko įstatymo imperatyvų, reglamentuojančių tokių sutarčių turinį ir kad tikslios datos joje ir kitų aplinkybių nurodymas daro šią sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nepagrindė savo teiginių, kad prieš pasirašant sutartį, šalys susitarė, kad ieškovė pirks ne tik mišką, esantį žemės sklype, bet ir patį žemės sklypą.

Atsiliepimas

19. Atsakovas nurodė, kad jis, pasirašydamas ginčo sutartį, tikėjosi, kad pasirašo miško pardavimo sutartį, t. y. taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Miškų įstatyme, žemės plotą, apaugusį medžiais, su ieškovės atstovu jie visą laiką kalbėjo apie visą mišką kaip tokį, o ne apie jo iškirtimą. Pasirašomos sutarties jis gerai nesuprato, todėl ją pasirašė neskaitęs, kalba ėjo tik apie mišką, apie medieną nekalbėjo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad atsisakė vykdyti ginčo sutartį dėl to, jog ieškovė, neva dėl sunkios finansinės būklės, nepajėgi vykdyti ginčo sutarties ir sumokėti jam sutartos miško kainos. Tokia atsakovo pozicija neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumos.

21. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės: ieškovė medienos prekyba (gamyba) besiverčianti įmonė, atsakovas – vidurinio išsilavinimo asmuo, sudarantis vienkartinį sandorį; ginčo sutarties formą ir turinį parengė ieškovė; atsakovas ją pasirašė neišstudijavęs, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus esminio suklydimo kriterijus, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo suklydimą pripažinti esminiu ir tuo pagrindu pripažinti ginčo sutartį negaliojančia.

Atsiliepimas

22. Atsakovas tik formaliai nurodė, kad ginčo sutartį pasirašė jos neskaitęs, tačiau pripažino, kad ginčo sutarties sudarymo metu dalyvavo jo atstovas – įgaliotas asmuo A. G., kuris byloje apklaustas liudytoju šią aplinkybę patvirtino. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys neatitinka apdairaus, atidaus žmogaus elgesio kriterijų, taip pat sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi, toks atsakovo aplaidumas negali būti pagrįstai ir protingai motyvuojamas jo turimu viduriniu išsilavinimu. Atsakovo turimas išsilavinimas nėra kliūtis skaityti pasirašomą sutartį, kaip ir ją suprasti.

23. Ginčo sutartis yra parašyta nesudėtinga kalba ir iš jos yra visiškai aišku, jog sandoris sudaromas dėl nenukirsto miško, t.y. medienos, pirkimo. Ginčo sutartyje, apibrėžiant jos objektą, nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti nenukirstą Mišką (medieną). Ginčo sutartyje pardavimo kaina yra aiški – ji nustatyta pagal iškirstos medienos tūrį ir rūšį, taip pat joje nustatyta pirkėjo pareiga atsiskaityti būtent už iškirstą medieną ir nurodytas atsiskaitymo būdas – bankiniu pavedimu.

24. Ginčo sutartyje visai nėra kalbama apie žemės sklypo pirkimą, neaptarta jo kaina ir pirkimo – pardavimo sąlygos, todėl atsakovas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, tikrai negalėjo nesuprasti ir suprato ginčo sutarties turinį ir jos dalyką.

25. Byloje esantis 2016-01-11 įgaliojimas (notarinio registro Nr. 189), kurį atsakovas išdavė savo giminaičiui A. G., patvirtina, kad juo atsakovas įgaliojo atstovauti jį atliekant visus veiksmus, susijusius su žemės sklype esančio Miško miškotvarka pagal Miškotvarkos projektą ir kt. Šis įgaliojimas galioja 5 (penkerius) metus (iki 2021-01-11) ir atsakovo nėra atšauktas ir/ar nuginčytas. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovas negalėjo nesuprasti ir suprato, kad pagal ginčo sutartį ieškovė perka tik mišką, o ne žemę kartu su mišku, tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai to nevertino.

26. Ginčo sutartyje naudojamos sąvokos nėra dviprasmiškos ir atsakovas, veikęs kartu su atstovu A. G., tuo atvejus, jei būtų buvęs rūpestingas ir atidus civilinių santykių dalyvis, būtų skaitęs pasirašomą dokumentą, jokių nesusipratimų dėl ginčo sutarties sąvokų nebūtų kilę.

27. Atsakovas savo elgesiu pažeidė pacta sunt servanda principą, buvo pagrindas ir esminė priežastis, kodėl ginčo sutartis nebuvo įvykdyta ir dėl to ieškovė patyrė prašomus priteisti nuostolius. Formalus sandorio pripažinimas negaliojančiu šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste ne tik pažeidžia sutarčių privalomumo principą, tačiau ir kelia grėsmę civilinių teisinių santykių stabilumui, nes tokiu būdu sudaromas precedentas naikinti sandorius dėl vienos iš sandorio šalių elgesio neatitinkančio apdairaus, atidaus žmogaus elgesio susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčo sutartis pripažintina negaliojančia atsakovui suklydus, vadovavosi atsakovo ir liudytojų parodymais, kad derybose dėl ginčo sutarties objekto buvo kalbama apie mišką, o šalys šią sąvoką traktavo skirtingai ir siekė skirtingų tikslų, tačiau visai neįsigilino į pačią ginčo sutartį, jos turinį ir į paties atsakovo veiksmus iki ir po ginčo sutarties sudarymo, iš kurių vienareikšmiškai matyti, kad perkamas tik status (neiškirstas) miškas be žemės sklypo.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei parengus žemės sklypo Miškotvarkos projektą 2016-2025 metams (toliau – Miškotvarkos projektas), kuris 2016-01-15 buvo patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos, 2016-01-15 priėmė ir pasirašė, t. y. jį patvirtino ir su juo sutiko, atsakovo įgaliotas asmuo A. G.. Tai reiškia, kad CK 2.133 straipsnio prasme toks sandoris yra privalomas ir atstovaujamajam, t. y. atsakovui.

30. Kadangi Miškotvarkos projektas nėra nuginčytas (pripažintas negaliojančiu ir pan.) ir kadangi jis yra paties atsakovo akceptuotas, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad Miškotvarkos projektas yra ginčo sutarties pasekmė, paneigianti atsakovo suklydimą dėl ginčo sutarties esmės – šalių susitarimo atsakovui parduoti, o ieškovei nupirkti mišką, esantį žemės sklype.

31. Iš ginčo sutarties ir ieškovės 2019-09-05 rašytinių paaiškinimų matyti, kad pagal ginčo sutartį šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas parduos ieškovei nenukirstą mišką (medelyną) už šią kainą: pušies ir eglės rąstus, kurių diametras ne mažesnis, kaip 22 cm – 23 Eur/1 m³; beržo ir juodalksnio rąstus, kurių diametras ne mažesnis, kaip 22 cm – 23 Eur/1 m³; taros rąsteliai (drebulė ir kt.), kurių ilgiai 2,4 m, 3,6 m ir 4,8 m – 15 Eur/1 m³; malkinę medieną (popiermedis), kurios ilgis 3 m – 5 Eur/1 m³. Pagal ginčo sutartį ir Miškotvarkos projektą žemės sklype parduotino nenukirsto miško bendra kaina sudarė iš viso 70401 Eur.

32. Atsakovas suprato ir suvokė, kad pagal ginčo sutartį parduoda tik vieną mišką (nenukirstą medelyną) be žemės sklypo. Pertvarkęs žemės sklypą ir tokiu būdu suformavęs du atskirus miško ūkio paskirties žemės sklypus, atitinkamai 9,0538 ha ir 11,7841 ha ploto, su jame esančia nenukirstu mišku (medelynu) dar 2018-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-491 pagrindu atsakovas pardavė už ženkliai didesnę kainą, nei šalys buvo sutarusios pagal ginčo sutartį.

33. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

35. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sudarymo dėl suklydimo, vykdymo aplinkybių bei atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir jų dydžio.

36. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino šalių sudarytą sandorį dėl suklydimo, nes atsakovas turėjo ir galėjo suprasti sutarties turinį, o paties atsakovo neatsakingas elgesys (sutarties neskaitymas) negali būti laikomas pagrindu šalių sudarytos sutarties pripažinimui negaliojančia.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

38. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, siekė skirtingų tikslų, skirtingai suprato sutarties objektą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas suklydo, manydamas, kad parduoda mišką su žeme, o ne statų mišką iškirtimui, kas yra pagrindas pripažinti, kad sandoris sudarytas iš esmės suklydus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

40. Byloje nustatyta, kad šalys UAB „Wood trans“ ir T. Ž. 2015 m. gruodžio mėnesį sudarė Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/, kurioje nurodyta, kad šalys sudaro nenukirsto miško, priklausančio pardavėjui nuosavybės teise nurodyta šios sutarties 1.1 punkte ir identifikuojančiais numeriais, pirkimo pardavimo sutartį (sutarties 2 p.). Pagal ją pardavėjas suteikia teisę pirkėjui atlikti visus miško kirtimo ir visus su šiuo pavedimu susijusius darbus pagal sklypams parengtą miškotvarkos , kraštotvarkos projektą ir juose numatytus kirtimus. Pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui visą padarinę medieną- produkciją šios sutarties 4 p. numatytomis kainomis. Pirkėjas įsipareigoja šios sutarties 5 punkte nustatytais terminais atlikti numatytus miškotvarkos projekte kirtimus, sutvarkyti iškirstą mišką pagal LR miškotvarkos įstatymų reikalavimus ir atsiskaityti su pardavėjais šios sutarties 4 punkte nurodyta kaina (sutarties 3 p.). Nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (sutarties 10.1 p.). Atsakovas ja įsipareigojo parduoti ieškovei nenukirstą mišką (medelyną) už šią kainą: pušies ir eglės rąstus, kurių diametras ne mažesnis, kaip 22 cm – 23 Eur/1 m³; beržo ir juodalksnio rąstus, kurių diametras ne mažesnis, kaip 22 cm – 23 Eur/1 m³; taros rąsteliai (drebulė ir kt.), kurių ilgiai 2,4 m, 3,6 m ir 4,8 m – 15 Eur/1 m³; malkinę medieną (popiermedis), kurios ilgis 3 m – 5 Eur/1 m³.

41. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). CK 1.90 straipsnyje ir aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, reikšmingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo.

42. Atsakovas T. Ž. teigia, kad jis norėjo parduoti mišką su žeme, o ginčo sutartį pasirašė jos neskaitęs. Tačiau atsakovo parodymai nėra nuoseklūs, teismo posėdyje jis nurodė, kad sutartį skaitė, patvirtino, kad su ieškovės atstovu kalbėjo apie medieną ir kad jis domėjosi tik mediena. Tai patvirtino ir liudytojas A. B., kuris, veikdamas ieškovės interesais, asmeniškai tarėsi su atsakovu ir jo įgaliotu asmeniu A. G. dėl miško pirkimo. Po telefoninio pokalbio, pirkimo-pardavimo sutarties, miškotvarkos projekto pasirašymo, praėjo nemažas laiko tarpas. Kylant neaiškumams derybų metu, atsakovas galėjo atidėti sutarties pasirašymą, tinkamai susipažinti su sutartimi ar pasikonsultuoti su teisininku, galėjo tiesiogiai bendrauti su ieškovės atstovu, užduoti jam klausimų, įvertinti atsakymus ir tik po to pasirašyti. Atsakovas, pagal byloje pateiktus jo aiškinimus, persigalvojo jau po sutarties pasirašymo, todėl nebuvo gautas leidimas miško kirtimui, nuspręsta parduoti mišką su žeme. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad po sutarties pasirašymo nuėjo pas notarą ir aiškinosi kaip parduoti mišką su žeme, sužinojo, kad tuomet tokio pardavimo negali būti, turi padaryti geodezinius matavimus, mišką atskirti nuo žemės, po ko pradėjo ruošti tam reikalingus dokumentus.

43. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas sutarties nesuprato, nes sutartis yra nedidelės apimties, joje naudojami aiškūs terminai. Pasirašant sutartį dalyvavo atsakovas ir jo pusbrolis A. G., kuris kaip liudytojas irgi pasirašė ant sutarties. Be to, ieškovei parengus miškotvarkos projektą, 2016-01-15 jame pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo A. G., kuriam atsakovas buvo pavedęs valdyti jam nuosavybės teise priklausantį mišką. Atsakovas 2016-01-11 išduoto įgaliojimo neginčija.

44. Taigi nors ginčo sutartis nebuvo įvykdyta laiku, nes nustatytu terminu miškotvarkos planas nebuvo paruoštas iki 2015-12-31, tačiau atsakovo atstovui pasirašius ant ieškovės parengto miškotvarkos projekto bei nereiškus pretenzijų dėl jo, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutarties terminas pratęstas ir šalys toliau laikysis sutarties.

45. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas neatskleidė ir sąmoningai nutylėjo esmines ir reikšmingas sandorių sudarymo aplinkybes, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, neinformavo atsakovo, kad jį domina tik mediena ir kad jis perka mišką tik kirtimui.

46. Sutartyje aiškiai nurodyta, kas yra sutarties objektas – nenukirstas miškas, o kaina nurodyta pagal iškirstos medienos tūrį ir rūšį, taigi net neturint specialaus išsilavinimo ir/ar patirties parduodant mišką, atsakovas turėjo suprasti apie tai, kokią sutartį sudaro.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad klaidingai būtų suvokęs būtent sudaromos sutarties esmines aplinkybes ir / ar sąlygas, bei neprašė sandorio pripažinti negaliojančiu dėl jo paties suklydimo, o vien tai, kad jis galimai nesuvokė, kad sudarytas ir pasirašytas sandoris yra šalių susitarimas, kuris sukuria teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 str.), nesuponuoja suklydimo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų.

48. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suklydimą patvirtina tai, kad atsakovas užsakė geodezinius matavimus, nes jų neatlikus, negalima parduoti miško, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas ėmėsi šių veiksmų tik 2016-03-31, po to, ką pats nurodė, kai nuėjo pas notarą, išaiškino miško su sklypu pardavimo sąlygas, atsisakęs gauti leidimą kirsti mišką, o ne prieš ar iškart po ginčijamos sutarties pasirašymo. Ir nors atsakovas tiesiogiai nenurodo, tačiau iš jo paaiškinimų galima suprasti, kad jo atsisakymą gauti leidimą kirsti mišką lėmė abejonės dėl ieškovės galimybės atsiskaityti ir notarinės sutarties nebuvimas. Dėl to vėliau jis pasirinko kitą disponavimo nuosavybės teise turimo turto būdą. Byloje yra duomenys, kad atsakovas sklypą pardavinėja daug didesne kaina, nei buvo sutaręs su ieškove, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atsisakymą toliau vykdyti sandorį lėmė ne suklydimas dėl sudaromos sutarties, o apsisprendimas mišką parduoti kitu jam naudingesniu būdu.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodytas sutarties sudarymo metu atsakovo suklydimas dėl kokios nors esminės ginčijamos sutarties sąlygos, t. y. neįrodyta, kad buvo ydingai susiformavusi atsakovo valia ginčijamo sandorio sudarymui. Taip pat neįrodyta, kad ieškovė sutarties sudarymo metu nuslėpė nuo atsakovo tam tikras esmines šio sandorio sudarymo aplinkybes ar atliko veiksmus, kuriais atsakovas buvo suklaidintas.

50. Atsižvelgiant į visas ginčijamo priešieškiniu sandorio sudarymo išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą ieškovei suklydus.

51. Ieškovė iš atsakovo, nutraukusio šalių sudarytą sutartį, prašė priteisti nuostolius: 450 Eur už miškotvarkos projekto paruošimą, 7000 Eur baudą, kurią sumokėjo trečiajam asmeniui MB „Medienos prekyba“ už medienos pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymą.

52. Sutarties šalių teisė susitarti dėl sutarties pabaigos grindžiama sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis), leidžiančiu šalims laisvai sudaryti sutartis, taip pat savo susitarimu panaikinti sutartines prievoles, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalys sutartyje gali susitarti ir paprastai aptaria sąlygas dėl sutarties nutraukimo fakto, tvarkos ir teisinių pasekmių. Šalių valia nutraukiant sutartį gali būti išreikšta įvairia forma – žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

53. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016-01-15 paruošė ir 2016-01-21 patvirtino miškotvarkos projektą. Šiuos veiksmus ieškovė atliko vykdydama šalių sudarytą sutartį.

54. Atsakovas, atsisakęs vykdyti šalių sudarytą sutartį, gauti leidimą kirsti ir atsisakęs ieškovei perduoti statų mišką, savo veiksmais nutraukė šalių sudarytą sutartį.

55. Sutartimi pardavėjas (atsakovas), vienašališkai nutraukęs sutartį, buvo įsipareigojęs atlyginti pardavėjui atliktų darbų išlaidas ir mokėti 10 proc. baudą nuo neatliktų darbų vertės, taip pat grąžinti pirkėjui gautas avansines įmokas ir atlyginti visus pirkėjo patirtus nuostolius (sutarties 8.3 p.).

56. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

57. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

58. Atsakovui nutraukus sutartį be pateisinamų priežasčių, ieškovė, vykdydama sutartį, patyrė 450 Eur išlaidas už miškotvarkos projekto paruošimą. Šias išlaidas patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Šias išlaidas teismas pripažįsta ieškovės patirtais nuostoliais ir jas priteisia iš atsakovo (CK 6.249 str. 1 d.).

59. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

60. Ieškovė nuostolius taip pat įrodinėjo tuo, kad dėl atsakovo veiksmų, t.y. sutarties nutraukimo, negalėjo iškirsti ir pateikti trečiajam asmeniui MB „Medienos prekyba“ sudaryta sutartimi su ja nustatyto kiekio medienos, todėl pagal sudarytos su trečiuoju asmeniu sutarties sąlygas turėjo mokėti ir sumokėjo 7000 Eur baudą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

61. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad dėl nurodytų nuostolių-sumokėtos baudos kaltas yra atsakovas.

62. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2015 m. gruodžio mėnesį sudarė Nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/, tiksli sutarties data nėra nustatyta, joje nėra nurodyta galutinė perkamos medienos kaina, tik nurodytas medienos įkainis. Dar 2015-12-07 ieškovė su trečiuoju asmeniu MB „Medienos prekyba“ sudarė medienos pirkimo –pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti iš T. Ž. nupirktą ir pagal M. K. parengtą 2015 m. miškotvarkos projektą, sutartyje nurodytą medienos kiekį (150 kub.m pušies, 661 kub. m eglės, 1565 kub. m. beržo, 636 kub. juodalksnio, 75 kub.m drebulės), buvusį žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini)už 98 500 Eur, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Pardavėjas prekes įsipareigojo perduoti pirkėjui iki 2015-12-31. Dėl prekių perdavimo šalys gali susitarti ir dėl kito termino, bet ne vėliau kaip iki 2016-12-31. Nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas moka pirkėjui 7000 Eur baudą +PVM (21 proc.).

63. Kadangi ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nėra nurodyta data, tiksliai negalima nustatyti, kada sutartis faktiškai buvo pasirašyta, taigi negalima nustatyti ar ieškovė, 2015-12-07 pasirašydama su trečiuoju asmeniu sutartį, jau buvo galutinai susitariusi ir pasirašiusi rašytinę sutartį su atsakovu. Be to, ieškovė, sudarydama su trečiuoju asmeniu sutartį, dar nebuvo parengusi miškotvarkos projekto, nors sutartyje nurodyta, kad mediena bus parduota pagal M.K. parengtą 2015 m. miškotvarkos projektą, taip pat sutartį įsipareigojo įvykdyti iki 2016-12-31, tiesa, su galimybe ja pratęsti iki 2016-12-31. Tačiau ieškovė tik 2016-01-15 parengė, o 2016-01-21 buvo patvirtintas miškotvarkos projektas. Sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo dienai ieškovė prisiėmė riziką, nes nežinojo, ar bus patvirtintas miškotvarkos projektas, ar bus gautas leidimas kirsti mišką bei kokiam kirstino miško kiekiui. Todėl šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, pasirašydama sutartį su trečiuoju asmeniu MB „Medienos prekyba“ ir įsipareigodama įvykdyti sutartį iki 2015-12-31, rizikavo jos įvykdymo galimybe dėl objektyvių priežasčių ir ši pačios ieškovės prisiimta rizika negali būti perkelta atsakovui. Atsakovas šių ieškovės nuostolių negalėjo numatyti, apie juos net nebuvo informuotas.

64. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nors ieškovė turėjo savo sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui įvykdyti vėliausiai iki 2016-12-31, pareiškimą dėl sutarties nutraukimo ir netesybų trečiasis asmuo MB „Medienos prekyba“ ieškovei pateikė tik 2017-03-20, jame buvo nurodydama, kad atsakovui terminas pateikti medieną buvo pratęstas iki 2017-02-28. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė per tokį ilgą laiko tarpą galėjo rasti alternatyvių būdų sutarčiai įvykdyti. Tik dėl šios bylos inicijavimo galėjo trečiasis asmuo susitarti su ieškove, kad galėtų prisiteisti iš atsakovo didesnę sumą nuostolių. Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas nustatytomis aplinkybėmis netenkinamas.

65. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmus naują sprendimą, atitinkamai pagal tenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtį keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.

66. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2043,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (168 Eur žyminis mokestis, 1875,50 Eur advokato pagalbos išlaidos, 0,29 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos), patenkinta 33 proc. jo reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 674,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atsakovo priešieškinį, iš dalies patenkinus ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 2, 5 d.). Valstybė patyrė 47,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteisiama 31,95 Eur, iš atsakovo - 15,74 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

67. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau nustačius, kad ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, jos prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

68. Išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad teismų sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie ieškovės sumokėtą žyminį mokestį (kuris turėtų būti 168 Eur) už apeliacinį skundą, žyminio mokesčio dalis 158 Eur priteisiama iš ieškovės, o 10 Eur nesumokėto žyminio mokesčio priteisiama iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

69. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Wood trans“, į.k. 302693759, 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 450 Eur sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-14 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 674,45 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš UAB „Wood trans“ į.k. 302693759, į valstybės biudžetą 31,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teisme ir 158 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 189,95 Eur (šimtas aštuoniasdešimt devyni eurai 95 ct), jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teisme ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 25,74 Eur (dvidešimt penki eurai 74 ct), šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė