- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- A2.9.-4708-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03936-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- P. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 14 d. apie 19 val. 00 min. ir apie 20 val. 30 min. P. V. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), pranešdamas, jog jį puola žmona, varo iš namų bei sūnus jį apspardė.
Apklaustas teismo posėdžio metu P. V. kaltės nepripažino, teismui paaiškino, jog po operacijos jam labai skaudėjo žandikaulį, jis išgėrė alkoholio. Dėl to supyko jo žmona, pradėjo ant jo rėkti, jo sūnus jam įspyrė į koją, todėl norėdamas ramybės jis iškvietė policiją (36-37 b.l.).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad budint kartu su pareigūnu M. B., jie gavo du kartus pranešimus, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Atvykus abu kartus nurodytu adresu, informacija nepasitvirtino, jokių smurto požymių nebuvo, priešingai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, skundėsi, kad žmona atėmė iš jo degtinės butelį, prašė jų nueiti nupirkti degtinės. Nebuvo nustatyta, kad sūnus būtų smurtavęs prieš tėvą (36-37 b.l.).
Vertinant teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, nustatyta, kad nors apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. P. V. kaltę pagrindžia, visų pirma, byloje esantis garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip P. V. nerišlia kalba kviečia policijos pareigūnus dėl jo atžvilgiu sūnaus panaudoto smurto (29b.l.). Kad P. V. pranešimas buvo melagingas, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas į iškvietimo vietą nuvykęs policijos pareigūnas A. M., jam nuvykus (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį smurtas nebuvo naudotas, priešingai, jis buvo neblaivus ir skundėsi, kad žmona atėmė iš jo degtinės butelį, prašė pareigūnų nueiti nupirkti degtinės (36-37 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūno duotais parodymais, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojas yra policijos pareigūnas, valstybės tarnautojas, vykdantis įstatymu jam pavestas funkcijas, veikęs teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jo parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.
P. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), nutarimu pratęsti pareiškimo, apie administracinį teisės pažeidimą, nagrinėjimo terminą (3 b.l.), M. B. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog jis 2015 m. kovo 14 d., patruliuodamas su A. M., pagal gautą iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad jį puola žmona, varo iš namų. Nuo įvykio vietoje rasto pranešėjo P. V. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis paaiškinti dėl ko kvietė policiją nesugebėjo. P. V. žmona nurodė, kad jis supyko, nes baigėsi namuose degtinė ir ji jam nenueina jos nupirkti, todėl ir iškvietė policiją. Ant bute buvusių asmenų išorinių smurto žymių nesimatė, todėl smurtas nepasitvirtino (4 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos duomenų registravimo sistemos (5-6 b.l.), D. V. paaiškinimu (7-8 b.l.), E. V. paaiškinimu (9 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. V. 2015 m. kovo 14 d. apie 19 val. 00 min. ir apie 20 val. 30 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), pranešdamas, jog jį puola žmona, varo iš namų bei sūnus jį apspardė. P. V. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. P. V. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
P. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančią administracinę nuobaudą), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad P. V. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos ribose.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovada pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo (18 b.l.) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (10-13, 15-16 b.l.). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovada pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo P. V. iškvietimo policijai buvo padarytas 19 Eur turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovada turtiniu nuostoliu laiko į iškvietimą vykusių pareigūnų darbo užmokesčio sąnaudas ir kuro išlaidas.
Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo P. V. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovada patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 186 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
P. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.