Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1647-258/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-10
Bylos Nr.: 2S-1647-258/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01901-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Kisielienė
Ieškovas: A. E. M.
Atsakovas: A. B., S. Š.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto 17-ojo notaro biuro

Kategorijos

3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. 2S-1647-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01901-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.2.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. M. ieškinį atsakovams A. B., S. Š., tretiesiems asmenims Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. O. I. ir D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia A. E. M. ir A. B. 2012-01-18 Kauno 17-ame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. IR-433), kuria A. B. ir S. Š. bendrojon jungtinėn nuosavybėn buvo parduotas 8,03 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); taikyti vienašalę dalinę restituciją – grąžinti A. E. M. nuosavybėn S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 8,03 ha žemės sklypo, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2012 m. sausio 18 d. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės suklydo, kadangi neturėdama reikiamų žinių, būdama garbaus amžiaus, manė, jog notarų biure sudarydama sandorį juo perleidžia žemės sklypą išimtinai savo tik sūnėno A. B. naudai ir nežinojo, jog žemės sklypas bus įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ Žemės sklypo dalį įgis ir atsakovė S. Š., kadangi tokiu atveju sutarties nebūtų sudariusi. Nurodė, jog ieškovės esminis suklydimas pasireiškė tuo, jog į notarų biurą vyko su tikslu neatlygintinai perleisti Žemės sklypą jos mirusio brolio A. B. sūnui atsakovui A. B., tačiau sužinojus, jog sudarant dovanojimo sutartį sūnėnui teks mokėti Gyventojų pajamų mokestį, buvo nuspręsta vietoje dovanojimo sutarties sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties rūšis ieškovei nebuvo svarbi, kadangi jos valia buvo perleisti savo sūnėnui jo tėvui turėjusią priklausyti senelio žemės dalį ir jos suvokimu, tokia jos valia buvo išpildoma sudarant atsakovo A. B. pasiūlytą pirkimo-pardavimo sutartį. Nors sutartyje buvo įrašyta parduodamo žemės sklypo kaina 5 000 Lt ir nurodyta, kad šie pinigai pardavėjui sumokėti prieš sutarties sudarymą, ieškovė jokių pinigų iš atsakovų nėra gavusi, tačiau jų nereikalavo ir nereikalauja, nes jos tikslas buvo atsakovui A. B. perleisti žemės sklypą neatlygintinai. Nurodė, jog sudarant sutartį ieškovei buvo paaiškinta jos esmė, tačiau aplinkybė, jog žemės sklypas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu taps ne tik atsakovo A. B., bet ir jo sutuoktinės nuosavybe jai nebuvo paaiškinta. Nurodė, jog ieškovė matė, jog sutartį sudaro tik dvi šalys- ji ir jos sūnėnas atsakovas A. B., todėl suprato, kad žemės sklypą perleidžia būtent atsakovui, be to, sudarydama sutartį visiškai pasitikėjo atsakovu, kadangi jis jos sūnėnas ir yra teisininkas, advokatas, todėl buvo įsitikinusi, kad žemę perleidžia būtent jam. Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo jokio motyvo perleisti žemės sklypą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį kuriuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė iki sutarties sudarymo atsakovę yra mačiusi tik du kartus, todėl su ja neturėjo jokių giminystės ryšių ir artimų santykių. Ieškovė, nepriklausomai nuo sandorio sudarymo motyvų, iš esmės suklydo būtent sandorio sudarymo metu, turėdama klaidingą prielaidą, jog perleidžia žemę atsakovui A. B., nes tik šis asmuo dalyvavo pasirašant sutartį ir šis suklydimas iš visų bylos faktinių aplinkybių yra esminis, nes žemės atsakovei S. Š. ieškovė niekada nebūtų dovanojusi. Atsakovė S. Š. nesutikdama su ieškiniu nepagrindė, kad pirkimo-pardavimo sutartį siekė sudaryti, t. y. vedė derybas, atliko kitus aktyvius veiksmus, jei ir ne pati, tai per buvusį savo sutuoktinį A. B., nenurodė jokių faktinių aplinkybių apie sandorio sudarymo aplinkybes bei savo turėtą valią įgyti ginčo žemės sklypą.

4. Atsakovė S. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad palaiko savo atsikirtimus, išdėstytus pirminiuose atsiliepimuose į pradinį ir patikslintą ieškinį. Nurodė, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas ir išspręstas ankstesniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovų santuokos nutraukimo byloje, kurioje teismas jau pasisakė dėl žemės sklypo perleidimo sandorio ir šis teismo sprendimas šalims turi prejudicinę galią. Tai, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį patvirtina tai, jog ieškovė prašo taikyti vienašalę restituciją tik atsakovės S. Š. atžvilgiu, t. y. identiškai kaip to reikalavo pats atsakovas A. B. santuokos nutraukimo civilinėje byloje, tiek šioje byloje siekia, kad žemės sklypas būtų pašalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo. Taip pat nurodo, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškovės nurodomos aplinkybės, jog žemės sklypą ji pardavė nežinodama, kad jį parduoda ne asmeniškai A. B., todėl nesuprato sandorio esmės, tačiau toks sandorio sudarymas reiškia žemės sklypo pardavimą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn ir ieškovės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad sandoris sudarytas suklydimo įtakoje. Taip pat nurodė, jog ieškovės valios ir tikslo kokį sandorį sudaryti nebuvo, kadangi visą procesą kontroliavo atsakovas A. B., ką nurodo ir pati ieškovė, o ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog žemės sklypą išimtinai norėjo perleisti asmeniškai tik A. B.. Nurodė, jog ieškovei esant neutraliai ir pačiai nespendžiant žemės sklypo likimo klausimų teigti, jog jei ji būtų viską teisingai supratusi, būtų nesudariusi tokio sandorio, yra paneigiama pačios ieškovės neutralumo žemės sklypo atžvilgiu, todėl ji negalėjo suklysti dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo esminių aplinkybių.

5. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsiliepimo į ieškinį nereikš. Žemės sklypą įsigijo teisėtai iš varžytinių, mano, kad yra teisėtas ½ žemės sklypo savininkas. Parodė, jog giminės turėtų pačios išsiaiškinti dėl ginčo sklypo, jis nuomonės šiuo klausimu neturi ir atsiskaityti tarpusavyje. Nurodė, jog turėtų likti šio sklypo savininku, nes sklypą įsigijo pagal visus įstatymus. Papildomai nurodė, jog jau yra įsiregistravęs savo nuosavybės teises Registrų centre.

6. Tretysis asmuo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. O. I. į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas priteisė iš ieškovės A. E. M. 450,06 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 29,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

8. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, buvo nutraukta atsakovų A. B. ir S. B. (dabartinė pavardė Š.) santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo klausimai bei padalintas santuokoje sutuoktinių įgytas turtas, tame tarpe ir turtas – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuris padalintas lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teise tenkančią dalį A. B. ir S. Š. (t 2., b. l. 59). Šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 atsakovas A. B. pateikė priešieškinį, kuriuo vienu iš reikalavimų prašė pripažinti gyvenant santuokoje 2012 m. sausio 18 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nes ją buvo sudaromas apsimestinis sandoris, siekiant pridengti dovanojimo sutartį, kuria A. E. M. padovanojo Žemės sklypą atsakovui A. B., todėl prašė šią sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi. Nurodytoje byloje A. E. M., kurios procesinė padėtis nagrinėtoje byloje buvo atsakovė, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su atsakovo A. B. pareikštu reikalavimu dėl 2012 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo CK 1.87 straipsnio pagrindu ir sudaryto Žemės sklypo pripažinimo dovanojimo sutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-02 sprendimu atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje vertino ginčo turtą kaip įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių teise, kuriam taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas ir Žemės sklypą padalino lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teisės dalį tenkančią kiekvienam iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo.

9. Teismas, atmesdamas išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje atsakovo A. B. argumentus dėl apsimestinio sandorio sudarymo, nurodė, jog Žemės sklypo 2012 m. sausio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi šalys siekė sukurti ir sukūrė būtent tokias teisines pasekmes, kokių tikėjosi (nuosavybės teisių į nurodytą žemės sklypą perleidimo). Atsakovo A. B. ir atsakovės A. E. M. pasirinkta nuosavybės perleidimo forma (pirkimo-pardavimo sutartis) nepaneigia sutarties šalių valios iš esmės dėl nurodyto žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo.

10. Teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovė prašo 2012 m. sausio 18 d pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą esminio suklydimo įtakoje, taikant CK 1.90 straipsnyje numatytas sandorio sudaryto dėl suklydimo negaliojimo nuostatas. Kaip pagrindinį ieškinio argumentą, remdamasi CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, ieškovė nurodo, jog esminis jos suklydimas pasireiškė tuo, jog jos valia buvo Žemės sklypą perleisti asmeninėn jos sūnėno (nagrinėjamoje byloje atsakovas A. B.) nuosavybėn ir su tokiais ketinimais ji 2012 metais vyko pas notarą sudaryti sandorį, kuriuo neatlygintinai būtų perleista Žemės sklypo nuosavybės teisė, o pagal sudarytą sutartį Žemės sklypas įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, ko ieškovė nežinojo ir jei būtų žinojusi, sandorio nebūtų sudariusi. Nurodė, jog sudarant ginčo sutartį jai buvo paaiškinta jos esmė, tačiau aplinkybė, jog Žemės sklypas Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu taps ne tik sūnėno, bet ir jo sutuoktinės nuosavybe, ieškovei nebuvo paaiškinta.

Atsiliepimas

11. Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje A. E. M. buvo pateikusi atsiliepimą į A. B. priešieškinį dėl 2018 m. sausio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinimo negaliojančia, su kuriuo sutiko, prašydama sutartį pripažinti negaliojančia ir ją laikyti dovanojimo sutartimi. Todėl, kaip nustatyta, tiek šioje byloje ieškovė A. E. M., tiek atsakovas A. B. yra asmenys, kurie turi tą patį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko – Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pripažinimo negaliojančia. Nors nagrinėjamoje byloje šie asmenys turi skirtingas procesines padėtis, tačiau pagal teismų praktiką, tai nėra pagrindas nelaikyti šalių tapačiomis. Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios, tik pasikeitė jų procesinė padėtis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pažymėjo, jog ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą dėl tos pačios Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašo taikyti restituciją turtui, kuris yra padalintas įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris ne tik bylos šalims, tačiau ir šią bylą nagrinėjančiam teismui turi prejudicinę ir įteisėjusio teismo sprendimo (res judicata) galią. Įstatymas nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui revizuoti ir iš naujo vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimu konstatuotų teisinių ir faktinių aplinkybių ir su šiuo sprendimu susijusių teisinių pasekmių, šiuo konkrečiu atveju dėl Vilniaus miesto apylinkės teismui padalinto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

13.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu civilinė byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 rezoliucinėje dalyje dėl A. B. priešieškinio reikalavimo nebuvo pasisakyta, nėra pagrindo vertinti, kad priešieškinio reikalavimas buvo išspręstas. Atitinkamai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-26 priimta nutartis, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, yra neteisėta ir naikintina.

13.2. Ieškovas pareikštas pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą ieškovės esminio suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.) – nes ieškovės valia buvo žemės sklypą perleisti asmeninėn savo sūnėno – atsakovo A. B. nuosavybėn, tuo tarpu pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį jis tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buvo padalintas lygiomis dalimis jų santuokos nutraukimo byloje. Šios bylos teisminio nagrinėjimo ribos iš esmės sietinos su ieškovės valios, buvusios sandorio sudarymo metu, nustatymu ir sudaryto sandorio sąlygų atitikimas jai.

13.3. Civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 pareikštas priešieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2012-01-18 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kaip sudarytą siekiant pridengti dovanojimo sutartį (apsimestinis sandoris) ir šią sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi. Šio reikalavimo nagrinėjimo ribas teismo procese iš esmės sudarė atsakovo A. B. valios, jo tikslo įsigyti žemės sklypą asmeninėn ir bendrojon nuosavybėn, analizavimas. Kitos sandorio šalies – pardavėjos – valia tuo aspektu, kokios formos nuosavybe (asmenine ar bendrąja jungtine) turi tapti žemės sklypas po sandorio sudarymo, atsakovų santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėta.

13.4. Ieškinio reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu gali tik klydusi šalis, todėl atsakovų santuokos nutraukimo byloje, kurioje reikalavimą dėl sandorio pripažinimo iškėlė atsakovas A. B., aplinkybės, susijusios su ieškovės esminiu suklydimu nebuvo nagrinėjamos ir negalėjo būti nagrinėjamos, nes tai reikštų išėjimą iš ieškinio ribų.

13.5. Nors abejose bylose keliami reikalavimai, susiję su tuo pačiu sandoriu, tačiau ieškinio dalykai yra skirtingi, kas lemia skirtingas nagrinėjimo ribas ir skirtingus faktinius pagrindus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje pareikštas tapatus ieškinys jau išnagrinėtam ieškiniui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. Š. prašo ieškovės A. E. M. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-07-29 priimtą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

14.1. Pirmos instancijos teismas detaliai motyvavo visas tris esmines ieškinių tapatumo nustatymui reikšmingas sąlygas, išvadas pagrindė išsamiais ir logiškais motyvais. Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje pateikta motyvacija, kadangi ji atitinka šiuo teisės klausimu susiklosčiusią teismų praktiką.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovo A. B. priešieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo dovanojimo sutartimi atmetamas. Šie argumentai yra formalūs, nedaro įtakos byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi teismo sprendimas, priimtas atsakovų santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, yra visiškai įvykdytas, turi res judicata galią. Teismas tenkindamas A. B. priešieškinį iš dalies, ir konkrečiai rezoliucinėje dalyje konstatuodamas kurie reikalavimai patenkinti, kurie ne, iš esmės tuo pačiu ir nusprendė dėl minimo A. B. priešieškinio reikalavimo.

14.3. Ieškovės valia dėl sandorio sudarymo buvo nustatinėjama civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo A. B. priešieškinio reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 yra absoliučiai identiškos, šioje byloje teismas girdėjo tą pačią sandorio negaliojimo argumentaciją tiek iš atsakovo A. B., tiek iš ieškovės dėl sandorio negaliojimo, t.y. dalykas absoliučiai tapatus. Skiriasi tik taikoma teisės norma, t.y. civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu, nes jis neva apsimestinis, šalys siekė sudaryti dovanojimo sandorį; šioje byloje – prašoma Sandorį pripažinti negaliojančiu, nes jis sudarytas dėl suklydimo. Kaip yra išaiškinęs LAT, rėmimasis skirtingomis teisės normomis, kai faktinis ieškinio pagrindas yra identiškas, reiškia, kad ieškinys yra tapatus.

14.4. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad neva jos valia dėl sandorio sudarymo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 nebuvo aiškinamasi ir tirta, tariamai buvo tirta tik atsakovo A. B. valia, tačiau tai yra nepagrįsti argumentai. Ieškovė buvo pateikusi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 atsiliepimą, kuriame ir buvo išreikšta aiški jos valia dėl sandorio sudarymo, ieškovė sutiko su atsakovo A. B. priešieškinio reikalavimu, prašė jį tenkinti.

14.5. Tiek atsakovas A. B., tiek ieškovė E. M. išnagrinėtoje civilinėje byloje iškėlė tą patį reikalavimą, kaip ir šioje byloje, t.y. teigia ir remiasi, kad žemės sklypo 2012-01-18 pirkimo pardavimo sutartis yra pripažintina negaliojančia dėl to, kad neva ieškovė turėjo tikslą pagal šį sandorį parduotą žemės sklypą atsakovo A. B. asmeninėn, o ne bendrojon sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn.

14.6. Santuokos nutraukimo civilinėje byloje teismas, išspręsdamas sandorio negaliojimo reikalavimą, išnagrinėjo visas faktines aplinkybes dėl šio sandorio sudarymo, ir konstatavo, kad nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Šioje byloje, iš esmės buvo prašoma antrą kartą ištirti ir įvertinti sandorio sudarymo faktus, ir antrą kartą teismo spręsti, ar nėra sandoris negaliojantis kitu teisiniu pagrindu. Ieškovės valia be jokios abejonės buvo tirta, nes kitaip teismas santuokos nutraukimo byloje nebūtų galėjęs konstatuoti jokių faktinių aplinkybių dėl šio sandorio galiojimo. Sandorio galiojimo ir šalių valios turinio dėl Sandorio sudarymo teisinis vertinimas yra atliktas teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, šio teismo sprendimas turi šalims res judicata galią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl atsakovo A. B. rašytinių paaiškinimų

16. 2019-10-09 teisme gauti atsakovo A. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nutraukė bylą, ją išnagrinėjo pažeisdamas procesines teisės normas, nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialių teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas, spręsdamas atsakovams priklausančio sklypo/jo dalių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu klausimą, kurio išsprendimas tiesiogiai lietė atsakovo A. B. kreditorių teises ir teisėtus interesus, į bylos nagrinėjimą jų neįtraukė, nors tai teismas turėjo padaryti. Atsakovas prašo atsižvelgti į atsakovo nurodytus argumentus, panaikinti pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžinti į pirmą instanciją.

17. CPK 335 str. numato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Atsakovas šioje byloje atskirojo skundo neteikė. Tačiau likus vienai dienai iki posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutrauktas procesas ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Pasibaigus nutarties apskundimo terminui atsakovas negali savo pateiktu procesiniu dokumentu reikšti reikalavimų ir prašyti panaikinti nutartį, nes nustatytu terminu apskųsti nutartį nepasinaudojo. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams, o pritardamas juos papildo. Pažymėtina ir tai, kad CPK 323 str. yra įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo atskirajame skunde nesirėmė argumentais, kuriuos atsakovas dėsto savo rašytiniuose paaiškinimuose, spręstina, jog ir atsakovas negali pildyti ieškovės atskirojo skundo. Todėl atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

19. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais: tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu.

20. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

21. Ieškovės teigimu, teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 rezoliucinėje dalyje dėl A. B. priešieškinio reikalavimo nebuvo pasisakyta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad priešieškinio reikalavimas buvo išspręstas. Atitinkamai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-26 priimta nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, yra neteisėta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.

22. Išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje atsakovas vienu iš priešieškinio reikalavimų prašė pripažinti negaliojančia Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažįstant ją dovanojimo A. B. sutartimi. S. B. (dabartinė pavardė Š.), be kita ko, prašė padalinti santuokoje įgytą turtą ir natūra priteisti: Žemės sklypą. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 2017 m. gegužės 2 d. sprendime nurodė, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies ir padalijamas santuokoje įgytas turtas priteisiant S. B. (dabartinė pavardė Š.) ir A. B. po ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas rezoliucinėje dalyje neprivalėjo išvardinti, kuriuos konkrečiai priešieškinio reikalavimus atmeta, o kuriuos tenkina. Teismo rezoliucinėje dalyje, ypač kai šalių reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį pareikšti dėl to paties turto padalijimo, pakanka nurodyti, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies ir toje pačioje dalyje išdėstyti kaip buvo išspręsti šalių pareikšti procesiniuose dokumentuose reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nurodydamas, jog reiškiamu reikalavimu dėl Žemės sklypo pripažinimo dovanojimo sutartimi yra siekiama Žemės sklypą eliminuoti iš santuokoje įgyto ir dalintino turto sąrašo ir S. B. (dabartinė pavardė Š.) yra laikytina sąžininga įgijėja ir ji turi teisę į ginčijamo Žemės sklypo sandoriu jai sukurtų teisių įgyvendinimą, o būtent – nuosavybės teisės realizavimą. Išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje teismas atmetė atsakovo A. B. argumentus dėl apsimestinio sandorio sudarymo nurodydamas, jog Žemės sklypo 2012 m. sausio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi šalys siekė sukurti ir sukūrė būtent tokias teisines pasekmes, kokių tikėjosi (nuosavybės teisių į nurodytą žemės sklypą perleidimo). Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad teismas neišnagrinėjo atsakovo A. B. priešieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo dovanojimo sutartimi nėra pagrįstas, nes teismas atmesdamas aptariamą priešieškinio reikalavimą pripažino Žemės sklypą bendra daline sutuoktinių nuosavybe ir padalino jį lygiomis dalimis santuokos nutraukimo byloje.

23. Ieškovės teigimu, ieškiniai nėra tapatūs, nes skiriasi šios bylos nuo išnagrinėtos bylos dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas. Šį savo teiginį ieškovė grindžia tuo, jog šios bylos ieškovės pareikštas pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą ieškovės esminio suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), nes ieškovės valia buvo žemės sklypą perleisti asmeninėn savo sūnėno – atsakovo A. B. nuosavybėn, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tuo tarpu išnagrinėtoje byloje, ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimo nagrinėjimo ribas teismo procese iš esmės sudarė atsakovo A. B. valios, jo tikslo įsigyti žemės sklypą asmeninėn ir bendrojon nuosavybėn, analizavimas. Su tokiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Be to, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

25. Nors nagrinėjamu atveju abiejų civilinių bylų ieškovai formaliai skiriasi – išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovu pagal priešieškinį buvo atsakovas A. B., o nagrinėjamoje byloje – ieškovė A. E. M., apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje civilinėje byloje apeliantė taip pat buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, abiejose bylose buvo sprendžiama dėl to paties materialiojo teisinio santykio. Abejose byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – ieškovės tikroji valia perleisti žemės sklypą sūnėnui A. B., o ne bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Išnagrinėtoje byloje atsakovas priešieškiniu siekė, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažinta dovanojimo sutartimi nurodant, kad būtent to siekė sutarties šalys (A. E. M. ir A. B.). Savo ruožtu ieškovė A. E. M. išnagrinėtoje byloje šį atsakovo reikalavimą palaikė ir nurodė, kad ji iš tikrųjų siekė padovanoti Žemės sklypą sūnėnui A. B., tačiau, jei būtų sudarę dovanojimo sutartį, šalys būtų turėję mokėti gyventojų pajamų mokestį, todėl buvo sudaryta apsimestinė pirkimo-pardavimo sutartis. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija tą pačią Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad ji siekė Žemės sklypą perleisti tik A. B., o ne jam ir jo sutuoktinei. Taigi šioje byloje vėl gi turėtų vertinama, ar ieškovės sudarytas sandoris atitiko jos valią perleisti Žemės sklypą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su S. Š., jog tiek atsakovas A. B., tiek ieškovė E. M. nagrinėjamojoje civilinėje byloje iškėlė tą patį reikalavimą, kaip ir anksčiau išnagrinėtoje byloje jiems teigiant ir įrodinėjant, kad žemės sklypo 2012-01-18 pirkimo pardavimo sutartis yra pripažintina negaliojančia dėl to, kad ieškovė turėjo tikslą pagal šį sandorį parduotą žemės sklypą atsakovo A. B. asmeninėn, o ne bendrojon sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn.

26. Pastebėtina ir tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia paneigti ankščiau išnagrinėtoje teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą, kad Žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 263 str. 1 d. 3 p. straipsnio nuostatas ir aktualią šiai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei S. Š. apeliacinės instancijos byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą valstybė patyrė 78 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismui nusprendus atmesti ieškovės atskirąjį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėja Rita Kisielienė