Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-10-23 · Administracinė byla Nr. A-1645-575/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-10-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-27Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
A-1645-575/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29702-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
U. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1645-575/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29702-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas U. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN), 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. į Kybartų PN atvykus VST pareigūnams, pareiškėjui buvo liepta išeiti į kiemą. Pareiškėjui leidžiantis laiptais, įėjo VST pareigūnų grupė, kuri daužė visus nuteistuosius rankomis ir guminėmis lazdomis. Kybartų PN kieme buvo apie 100 pareigūnų, kurie pareikalavo išsirikiuoti prie sienos, laikyti rankas virš galvos, jų nuleisti neleido, nemandagiai rėkavo, grasino, demonstravo gumines lazdas, ašarinių dujų purkštuvus, baksnojo gumine lazda į nugarą. Apie 21 val. 50 min. buvo leista grįžti į kambarius. Pareiškėjui grįžus į savo kambarį, jis matė, kaip kiti nuteistieji kieme buvo mušami, spardomi. Vėliau į pareiškėjo kambarį įėjo pareigūnai, liepė atsigulti ant grindų ir nejudėti, tuomet pareiškėjas buvo apipiltas cheminėmis medžiagomis, galimai žemės ūkyje naudojamais nuodais. Šios cheminės medžiagos pareiškėjui stipriai nudegino odą. Neteisėti pareigūnų veiksmai truko iki 2 valandos nakties. Per tą laiką nuteistiesiems nebuvo leidžiama nueiti į tualetą. Į kambarį pareiškėjas grįžo apie 4 val., bendrabučio laiptinės, koridoriaus sienos buvo kruvinos, kambaryje telkšojo cheminių medžiagų bala, jomis buvo aptaškyti kambaryje esantys daiktai, drabužiai. Po tokių pareigūnų veiksmų sužaloti kaliniai iš Kybartų PN buvo išgabenti, o likusiems buvo daromas psichologinis smurtas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Kybartų PN neatliko ikiteisminio tyrimo dėl akivaizdžios nusikalstamos veikos, nesiėmė priemonių patalpoms išvalyti nuo cheminių medžiagų, bendrininkavo su VST, slėpdami padarytus nusikaltimus prieš nuteistuosius. Dėl neteisėtų Kybartų PN ir VST pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė ilgalaikį stiprų fizinį skausmą, buvo sąmoningai žeminamas jo orumas, patirti išgyvenimai buvo ilgalaikiai, pareiškėjui atsirado baimės ir bejėgiškumo jausmas, panikos priepuoliai ir miego sutrikimai.

4. Pareiškėjo teigimu, VST, Kybartų PN ir Kalėjimų departamentas neginčijo fakto, kad 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN buvo naudotos specialiosios priemonės bei koviniai imtynių veiksmai 3-iojo ir 4-ojo būrių nuteistųjų atžvilgiu. Nuteistieji nebuvo agresyvūs pareigūnų atžvilgiu, be to, ne visi kambariai Kybartų PN buvo užremti, pareiškėjas savo kambario nebuvo užrėmęs, tačiau dujos buvo panaudotos visų nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, atžvilgiu. Pareigūnas, kurio šalmo numeris 15, smogė pareiškėjui kumščiu į veidą, sekantis iš paskos ėjęs pareigūnas smogė pareiškėjui kumščiu į šonkaulius, stipriai pastūmė į sieną. Nuo smūgio galva į sieną pareiškėjui aptemo akyse, jis pajuto pykinimą, vos neprarado sąmonės. Pareiškėjo elgesys nesudarė pagrindo VST ir Kalėjimų departamento pareigūnams naudoti fizinį ir psichologinį smurtą, nes visus pareigūnų reikalavimus pareiškėjas įvykdė. Pareiškėjo kambaryje nebuvo atliekama krata. Pareigūnų veiksmais pareiškėjas ir kiti asmenys ne tik buvo kankinami, buvo žeminamas pareiškėjo ir kitų asmenų orumas, bet ir buvo sudaryta reali grėsmė pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei. Smurtinius veiksmus pareigūnai pradėjo naudoti nuo įžengimo į pastatą momento, smurtiniams veiksmams buvo iš anksto pasirengę – gumines lazdas laikė rankose, o ne dėkluose prie diržo.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie 4 val. ryto pareigūnai nurodė žmonėms po vieną eiti į pastatą, kur Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos formaliai užrašinėjo asmenų nusiskundimus. Dviem slaugytojoms užrašinėjant nusiskundimus, pareiškėjui ir kitiems asmenims už nugarų stovėjo VST ir Kalėjimų departamento pareigūnai, kurių buvimą pareiškėjas suprato kaip grasinimą nedelsiant pavartoti smurtą, jei pareiškėjas išsakys kokius nors nusiskundimus. Pareiškėjui medicininė pagalba buvo teikiama tik praėjus kelioms dienoms po 2016 m. liepos 22 d. įvykio. Pareiškėjas į Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2016 m. liepos 25 d., tačiau buvo atsisakyta priimti pareiškėją. 2016 m. liepos 25 d. 11 val. iš Kybartų PN taksofono pareiškėjas paskambino į greitosios medicinos pagalbos tarnybą telefono numeriu 112, tačiau jam buvo paaiškinta, kad Kybartų PN administracija greitosios medicinos pagalbos tarnybos į teritoriją neįsileidžia ir medicininę pagalbą nukentėjusiems asmenims suteikti neleidžia. 2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo nugabentas iš Kybartų PN į Vilkaviškio ligoninę, kur jam buvo atlikti tyrimai, Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnyba paskyrė gydymą tabletėmis, nepaaiškinant nei diagnozės, nei skirto gydymo esmės.

Atsiliepimas

6. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. VST paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 19 val. 30 min. VST pareigūnai vykdė prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui, bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl pastarųjų nepaklusnumo, agresyvaus elgesio bei atsisakymo vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus kilo konfliktas, kurio metu, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui, bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką, buvo panaudotos specialiosios priemonės – aerozoliniai dujų purkštuvai ir dujų generatoriai. Prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudotos tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą (specialiąsias priemones), pastariesiems atsisakius vykdyti teisėtus reikalavimus. Jas panaudoję, pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. VST pareigūnai asmeninių vaizdo registratorių neturi ir nenaudoja, apie specialiųjų priemonių panaudojimą informuoja tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių į VST nesikreipė. VST pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė negali kilti. Dėl VST pareigūnų veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

8. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Kybartų PN paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta, vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268. Nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų į lokalinio sektoriaus kiemą išvedė ir tvarką lokaliniame sektoriuje palaikė VST bei Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai į nuteistųjų lokalinio sektoriaus kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Kybartų PN pareigūnai atliko kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, atliko į gyvenamąsias patalpas grįžtančių nuteistųjų kratas. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykių atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kurį pradėjo Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, bei ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kurį pradėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

10. Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį tyrimą dėl 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN panaudotų specialiųjų priemonių. Tyrimo metu nustatyta, kad apie 20 val. 35 min. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu būrių Nr. 3 ir Nr. 4 nuteistieji savavališkai pasišalino iš rikiuotės ir be leidimo suėjo į nuteistųjų bendrabutį, motyvuodami tuo, kad lyja lietus, nors lietus nelijo. Šių būrių nuteistiesiems buvo duotas nurodymas išeiti į lauką ir išsirikiuoti vakariniam patikrinimui, bet nuteistieji nepakluso ir nurodymo nevykdė. Suskaičiuoti nuteistuosius pavyko, atvykus pataisos įstaigos direktoriui ir atsakingam administracijos pareigūnui. Apie įvykį telefonu nedelsiant pranešta Kalėjimų departamento pareigūnui, atsakingam už informacijos priėmimą. Kybartų PN direktorius prašė pasitelkti Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnus kratų atlikimo metu užtikrinti jas atliekančių pareigūnų saugumą. Kalėjimų departamentas 2016 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į VST vadovybę su prašymu užtikrinti viešąją tvarką, užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ar nusikaltimams bei padėti atlikti bendrąsias kratas, skirti apie 30 šios tarnybos pareigūnų. Nuo 20 val. 15 min. Kalėjimų departamento pareigūnai kartu su VST pareigūnais atliko neplanines kratas Kybartų PN nuteistųjų būrių Nr. 3 ir Nr. 4 gyvenamosiose patalpose bei drausmės grupėje.

12. Siekiant užtikrinti pareigūnų, atliekančių kratas, saugumą, visi būrių Nr. 3 bei Nr. 4 nuteistieji buvo išvesti į šių būrių lokalinio sektoriaus kiemą bei surikiuoti prie sienos. Išvedus nuteistuosius į kiemą, prevencinės grupės pajėgos buvo padalintos į dvi grupes, viena grupė užtikrino pareigūnų saugumą minėtų būrių lokalinio sektoriaus kieme, kita grupė vyko užtikrinti Kybartų PN pareigūnų, atliekančių kratas drausmės grupėje, saugumą. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, apie 21 val. 35 min. būrių Nr. 3 ir Nr. 4 nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas. Vienas nuteistasis VST pareigūnų buvo sulaikytas, įtarus, kad jis vartojo ar turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau jis tikrintis atsisakė ir nesutiko, kad jam būtų atliktas kinologo su šunimi patikrinimas. Kiti nuteistieji garsiai reiškė grasinamo pobūdžio nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, kurstė kitus nuteistuosius jėga pasipriešinti pareigūnams. Apie 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų įsiveržė pro gyvenamojo korpuso duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame išėjimui rikiavosi Prevencinės grupės pareigūnai. Siekdami apginti save ir kitus pareigūnus nuo užpuolimo, VST pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Nuteistieji bandė sukelti riaušes ir pasipriešino Prevencinės grupės pareigūnams, todėl prieš nuteistuosius galėjo būti naudojamos specialiosios priemonės.

13. Kalėjimų departamentas nurodė, kad, atvykus VST specialiajam konvojaus transportui, pagrindiniai riaušių organizatoriai bei dalyviai buvo konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių, likę būrių Nr. 3 ir Nr. 4 nuteistieji buvo išrikiuoti prie sienos ir saugomi iki tol, kol visus juos apžiūrės Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai. Po apžiūros nuteistiesiems buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas. Sveikatos priežiūros specialistai apžiūrėjo 149 nuteistuosius, iš jų 83-ims diagnozuoti įvairių kūno sričių, daugeliu atvejų – kojų, juosmens (nugaros), sėdmenų, rankų sumušimai ir hematomos, galimai buku kietu daiktu (lazda), alkūnių ir kelių nubrozdinimai, taip pat keliems nuteistiesiems nustatytas akių junginės pažeidimas (galimai ašarinėmis dujomis).

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268, atliko bendrąją planinę kratą, o VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai bendrosios kratos metu užtikrino tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą.

16. Iš bylos duomenų, Kybartų PN kamerų stebėjimo įrašų ir ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad nuo 2016 m. liepos 22 d. 21 val. 53 min. nuteistieji Kybartų PN bandė įsiveržti į pasivaikščiojimo kiemelį, vėliau užtvėrė įėjimą į pasivaikščiojimo kiemelį bei išsiskirstė gyvenamosiose patalpose. VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro R. B. (R. B.) 2016 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, apie 21 val. 35 min. nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas; vienas nuteistasis buvo sulaikytas įtarus vartojus ar turint narkotinių ar psichotropinių medžiagų; nuteistajam buvo nurodyta nueiti į šalį, tačiau tuomet tarp nuteistųjų kilo neramumai; dalis nuteistųjų ėmė kurstyti kitus priešintis pareigūnams, naudojo necenzūrinius žodžius; nuteistieji išsiveržė pro duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo prevencinės grupės pareigūnai, vėliau prie nuteistųjų prisijungė likusi dalis lokalinio sektoriaus pareigūnų, bandė jėga prasiveržti, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos; nuteistieji atsitraukė, įbėgo į gyvenamąjį korpusą ir jame užsidarė, neleido patekti į jį pareigūnams; kalėjimų departamento atstovas davė žodinį nurodymą išvesti nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų; VST pareigūnams pakilus į trečią gyvenamojo korpuso aukštą, jame stovėjo agresyviai nusiteikę nuteistieji, kurie vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti; nuteistieji užsidarė gyvenamosiose patalpose, neleido pareigūnams įeiti; pareigūnams patekus į gyvenamąsias patalpas, jų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo panaudotos ašarinės dujos ir dujų generatoriai; nuraminus nuteistuosius ir jiems įvykdžius reikalavimus atsigulti ant grindų, nuteistieji buvo išvesdinti į kiemą, kai kurie aktyviais veiksmais priešinosi, jų atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir guminės lazdos; išvedus visus nuteistuosius į kiemą, jie buvo suguldyti ant žemės; atstačius viešąją tvarką, nuteistiesiems liepta sustoti prie sienos; Prevencinės grupės pareigūnai atrinko 15 įtariamų organizatorių, kurie buvo atskirti ir specialiuoju transportu konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių; VST pareigūnai užduotį vykdė nuo 2016 m. liepos 22 d. 17 val. iki 2016 m. liepos 23 d. 8 val.

17. Tai, ar pareigūnų veiksmai vertintini kaip nusikalstami, ar pareigūnai piktnaudžiavo ar viršijo savo įgaliojimus, buvo sprendžiama baudžiamojo proceso tvarka atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00453-16. Pareiškėjas į ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipė, jis nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas. Nors ikiteisminiame tyrime nebuvo vertinti pareiškėjo atžvilgiu atlikti pareigūnų veiksmai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir išnagrinėtos aplinkybės dėl 2016 m. liepos 22 d. atliktų kratų Kybartų PN. Teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį.

18. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 03-2-00453-16 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, nustatytų požymių. Nustatyta, kad nuteistieji priešinosi pareigūnų nurodymams, buvo kurstomas nuteistųjų pasipriešinimas jėga, grupė nuteistųjų veržėsi į kiemą; VST pareigūnai reikalavo nuteistųjų grįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau nuteistieji pareigūnų nurodymų neklausė; daugeliui nuteistųjų buvo nustatyti įvairių kūno sričių sumušimai, konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai, apysunkių ar sunkių sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, apie panaudotas priemones pranešta prokurorui. Nutarime Nr. 03-2-00453-16 padaryta išvada, kad, nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nuteistieji patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymai, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo.

19. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad įvykio aplinkybės nustatytos, įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų pareigūnų, tiek riaušėse vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavusių nuteistųjų parodymus, tiek ir peržiūrėjus Kybartų PN administracijos pateiktus vaizdo kamerų įrašus. Kauno apygardos teismas nutarė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kad, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas nutarė, kad, atlikdami šiuos veiksmus, pareigūnai savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo.

20. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad prieš nuteistuosius buvo naudojamos ašarinės dujos, koviniai veiksmai, guminės lazdos, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus neigiamus padarinius. Atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pareigūnai, Kybartų PN atlikę kratą, turėjo teisę naudoti specialiąsias priemones. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. atliktų kratų Kybartų PN ir neteisėtai panaudotų specialiųjų priemonių.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. 3 val. 53 min. nepageidavo, kad būtų tikrinama jo sveikata. Pareiškėjo sveikatos būklė taip pat tikrinta 2016 m. liepos 28 d. 11 val., pareiškėjas nurodė, kad jam skauda galvą, krūtinę ties šonkauliais, jaučia svaigimą, pykinimą. Pareiškėjas nurodė, kad skausmai jaučiami nuo 2016 m. liepos 22 d., kai buvo sumuštas pareigūnų, jam skirti vaistai. Pareiškėjas byloje pateikė 2016 m. liepos 25 d. telefoninio pokalbio numeriu 112 įrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas prašė suteikti jam skubią medicininę pagalbą, nes jis buvo sumuštas, nurodė iš esmės tuos pačius nusiskundimus kaip ir Kybartų PN 2016 m. liepos 28 d. atlikto sveikatos patikrinimo metu. Iš telefoninio pokalbio įrašo stenogramos matyti, kad pareiškėjas nurodė operatoriams, jog jam nėra teikiama medicininė pagalba Kybartų PN.

22. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija nuo 2016 m. liepos 5 d iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės) 252 punktą.

23. Teismas pažymėjo, kad nuteistiems asmenims garantuojamų sveikatos paslaugų užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Laisvės atėmimo įstaiga, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, siekdama garantuoti pareiškėjo sveikatos apsaugą, privalėjo įvertinti asmens individualius nusiskundimus, ypač susijusius su naudotomis specialiosiomis priemonėmis, kurios neabejotinai galėjo padaryti neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatos būklei.

24. Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos 2016 m. liepos 23 d. nebuvo suteiktos. Pareiškėjas nusiskundimus dėl patirtų sužalojimų išreiškė 2016 m. liepos 25 d. paskambinęs greitosios pagalbos numeriu 112 nurodydamas, kad Kybartų PN jam nėra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Kybartų PN medicinos skyrių 2016 m. liepos 25 d., nurodydamas sveikatos sutrikimus, susijusius su 2016 m. liepos 22 d. vykdyta krata, tačiau jis nebuvo apžiūrėtas.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 252 punktą, pažymėjo, kad Kybartų PN byloje nepateikė duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Kybartų PN administraciją dėl sveikatos paslaugų suteikimo, byloje nepateikti registracijos pas gydytojus Kybartų PN žurnalai.

26. Teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (redakcija nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.) (toliau – ir Instrukcija) 184.5 punktą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. 3 val. 53 min. nepageidavo, kad būtų tikrinama jo sveikata. Pareiškėjo sveikatos būklė patikrinta tik 2016 m. liepos 28 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 28 d. pareiškėjui būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ir į tai, kad pareiškėjas savo iniciatyva 2016 m. liepos 25 d. ieškojo alternatyvių galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas, vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad Kybartų PN jam nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, yra iš esmės pagrįsti. Kybartų PN pareiškėjo nusiskundimai dėl naudotų specialiųjų priemonių buvo įvertinti tik 2016 m. liepos 28 d., praėjus penkioms dienoms po specialiųjų priemonių panaudojimo. Atlikus pareiškėjo sveikatos apžiūrą, nuspręsta jį konvojuoti į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Vilkaviškio ligoninės paciento apžiūros lape nurodyti pareiškėjo patirti sužalojimai ir paskirtas gydymas. Teismas vertino, kad Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 28 d. neužtikrino Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Instrukcijos 184.5 punkte nustatytos pareiškėjo teisės gauti medicinos pagalbą.

27. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 28 d. jam nesuteiktos medicinos pagalbos galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur suma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 500 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

28. Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pabrėžė, jog atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, todėl prašymas priteisti Lietuvos valstybei iš Lietuvos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra nelogiškas ir netenkinamas. Teismas nurodė, kad analogiškos praktikos laikomasi ir kitose administracinėse bylose.

III.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad visi nuteistieji bandė įsiveržti į pasivaikščiojimo kiemelį, vėliau užtvėrė įėjimą į pasivaikščiojimo kiemelį bei išsiskirstė gyvenamosiose patalpose, nėra teisinga, kadangi pareiškėjas šių veiksmų neatliko. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesipriešino pareigūnams, tačiau vis tiek patyrė specialiųjų priemonių poveikį. Ketvirtame aukšte, kur yra pareiškėjo kambarys, dujos buvo panaudotos visų nuteistųjų, įskaitant pareiškėją, atžvilgiu.

31. Pareigūnų veiksmai gali būti pripažįstami neteisėtais ne tik baudžiamosios teisės aspektu, bet ir pagal civilinės teisės normas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas, neužkerta kelio pareiškėjui įrodinėti neteisėtus veiksmus šioje byloje. Prokuratūra, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, nevertino aplinkybės, kad ne visi nuteistieji atliko prokuratūros nurodytus veiksmus.

32. Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu pareigūnai apie specialiųjų priemonių panaudojimą neįspėjo.

33. Byloje nėra kratos protokolo, be to, nutarimo daryti kratą kopija pareiškėjui nebuvo įteikta, todėl nei viena iš nurodytų veikų galima įvardinti buvus krata.

34. Pareiškėjo fizinė ir dvasinė būklė patirtų neigiamų išgyvenimų metu buvo sunki, pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, naudojant dujas, todėl pareiškėjo teigimu, pareiškėjui turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Šalies argumentai

35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

36. Kybartų PN pažymi, kad neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. kreipėsi į slaugytoją dėl skausmo sumušimų vietose, tačiau apžiūrėjus tas vietas, sumušimo žymių nebuvo pastebėta ir asmeniui išduoti vaistai, kurie malšina skausmą. Pareiškėjui pagalba buvo suteikta iš karto kreipimosi metu ir tinkama apimtimi. Atsižvelgus į tai, kad asmens būklė neatitinka būtinosios medicininės pagalbos kriterijų, asmuo nebuvo konvojuotas neplaniniu konvojumi į VšĮ Vilkaviškio ligoninę. Pareiškėjui buvo rekomenduota planinė šeimos gydytojo konsultacija įstaigoje.

37. Pareiškėjas 2016 m. liepos 28 d. užsiregistravo šeimos gydytojo konsultacijai, kurios metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas, jam buvo paskirti vaistai. Vėliau tą pačią dieną pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę, kurioje medikai sužalojimų nediagnozavo ir rekomendavo vartoti nespecifinių priešuždegiminių vaistų grupės medikamentus. Dėl šių nusiskundimų pareiškėjas daugiau į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus nesikreipė. Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistai taip pat nepastebėjo, kad pareiškėjas blogai jaustųsi.

Atsiliepimas

38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VST nurodo, kad pareiškėjas hiperbolizuoja patirtus subjektyvius ir fizinius išgyvenimus, pasakodamas apie kitų asmenų patyrimus. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų ir naujų faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą. Pareiškėjas bando revizuoti įsiteisėjusiais procesais konstatuotas faktines aplinkybes, įgijusias res judicata galią.

39. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kybartų PN pažymi, kad pareiškėjas pateikia tik abstrakčius teiginius, nepateikdamas jokių įrodymų dėl Kybartų PN vykusios kratos, panaudotų specialiųjų priemonių. Be to, analogiško pobūdžio bylose teismas pripažino Kybartų PN, Kalėjimų departamento ir VST veiksmus teisėtus bei atmetė pareiškėjų skundus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-99-561/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-961-790/2017).

40. Pareiškėjas atsiliepime į Kybartų PN apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjo teigimu, jis sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2016 m. liepos 25 d., tačiau tarnyba atsisakė jį priimti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nesuteikus laiku medicininių paslaugų yra pagrįsta ir teisėta. Kybartų PN teiginiai, kad pareiškėjas atsisakė medicininės apžiūros, prieštarauja bylos medžiagai.

41. Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į Kybartų PN apeliacinį skundą, prašo skundo dalį dėl Kybartų PN veiksmų vertinti teismo nuožiūra. VST atkreipia dėmesį į tai, kad Vilkaviškio ligoninės priimamajame skyriuje pirminės apžiūros metu nustatytas pareiškėjo sveikatos būklė yra preliminaraus pobūdžio, neturi pagrįsto priežastinio ryšio su specialiųjų priemonių naudojimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 28 d., atlyginimo.

43. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

44. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareigūnų veiksmai gali būti pripažįstami neteisėtais ne tik baudžiamosios teisės aspektu, bet ir pagal civilinės teisės normas.

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-642/2010). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Be to, ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti.

47. Byloje nustatyta, kad dėl pareigūnų veiksmų atitikties BK 228 straipsnio 1 dalies reikalavimams buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Taigi, iš esmės ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti ir šioje byloje skundžiami pareigūnų veiksmai 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN. Atlikus ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nuteistieji patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymai, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kad, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas nutarė, kad, atlikdami šiuos veiksmus, pareigūnai savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ikiteisminio tyrimo metu ir Kauno apygardos 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pareigūnų veiksmai gali būti pripažįstami neteisėtais nepriklausomai nuo to, kad jie buvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, nenurodo jokių kitų teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė pareigūnai, vykdydami kratą Kybartų PN.

48. Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. kreipėsi į slaugytoją dėl skausmo sumušimų vietose ir jį apžiūrėjus, buvo išduoti vaistai, kurie malšina skausmą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. 3 val. 53 min. nepageidavo, kad būtų tikrinama jo sveikata (II t., b. l. 31). Iš pareiškėjo sveikatos istorijos taip pat matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl skausmo į slaugytoją 2016 m. liepos 25 d. ir jam buvo paskirti vaistai nuo skausmo (II t., b. l. 30). Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Kybartų PN neužtikrino Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Instrukcijos 184.5 punkte nustatytos pareiškėjo teisės gauti medicinos pagalbą. Atsižvelgusi į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl šio reikšmingo įrodymo (slaugytojo įrašo apie pareiškėjo kreipimąsi 2016 m. liepos 25 d., II t., b. l. 30) nepasisakė ir jo nevertino, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

49. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

50. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, teisėjų kolegijos šiuo metu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. A. (U. A.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius